Naujausios
Pirtininkai reikalauja pirties
Šiaulių miesto viešoji pirtis J. Basanavičiaus gatvėje nuo naujų metų pirtininkams durų nebeatveria. 15 metų nuomojusi pastatą ir teikusi pirties paslaugas UAB „Žemdirbių pirtis“ tęsti nuomos sutartį atsisakė. Apie tai išgirdę nuolatiniai pirties lankytojai surašė Šiaulių miesto savivaldybei peticiją su maždaug 150 parašų, siekdami, kad tokia paslauga mieste būtų išlaikyta.
Jūratė RAUDUVIENĖ
jurate@skrastas.lt
Svarstė pirtininkų peticiją
Vakar Savivaldybėje posėdžiavusi Peticijų komisija svarstė situaciją ir pirtininkų pageidavimus. Peticijai atstovavęs šiaulietis Benjaminas Bendikas pateikė argumentą – viešąsias pirtis turi Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Pastarajame mieste pirtį administruoja Savivaldybės įmonė „Gatvių apšvietimas“.
„Kuo Šiauliai blogesni? Mums, pensininkams, pirtis yra reikalinga. Jei jau niekas pastato nuomotis nenori, tai Savivaldybė galėtų perduoti pirtį vienai iš savo įmonių“, – siūlė B. Bendikas.
Visuomeninis klausimas
Ekonomikos ir investicijų skyriaus Turto valdymo poskyrio vedėja Irena Krugiškienė komisijoje aiškino, kad prieš kelias dienas ketvirtą kartą paskelbtas pirties pastato numos konkursas. Vieno kvadratinio metro nuomos kaina 60 centų. Kaina vis mažinama, bet negalės būti mažesnė, nei 38 centai (pusė pradinės nuomos kainos). Susidomėjimo nuomos konkursu nesulaukiama. Po dviejų neįvykusių nuomos konkursų Negyvenamųjų patalpų skirstymo komisija pasiūlė nuomoti minėtą pastatą komercijai ir sandėliavimui, nurodant 5 eurų pradinę kvadratinio metro nuomos kainą. Pirties paslaugų būtų nelikę. Tačiau miesto Taryba nusprendė klausimo nenagrinėti, o administracija ir vėl grįžo prie statinio nuomos pirties paslaugoms.
Šiuo metu pastatas stovi tuščias, tačiau yra šildomas.
„Kodėl pirties nuomos klausimą sprendžia visokios Savivaldybės komisijos. Tai yra visuomeninis klausimas. Kodėl Šiauliuose neatsiranda Savivaldybės įmonių, kurios galėtų tą pirtį išlaikyti. Aš nuo šios pozicijos nesitrauksiu“, – B. Bendikas buvo kategoriškas. Jis piktinosi, kad siūlo Savivaldybei kelis variantus, bet nė vienas nėra svarstomas.
I. Krugiškienė pabrėžė, kad Savivaldybė vykdo jai privalomą funkciją – dušo paslaugas benamiams ir socialiai remtiniems žmonės teikia Socialinių paslaugų centre. Teikti viešosios pirties paslaugas – nėra Savivaldybės funkcija.
Peticijų komisijos pirmininkas Domas Griškevičius akcentavo, kad Savivaldybė neuždarė pirties, tiesiog neatsiranda norinčių teikti tokias paslaugas.
Savivaldybei siūloma pirčiai nuomoti ne visą pastatą, o tik 250 kvadratinių metrų iš daugiau nei 850, tačiau I. Krugiškienė aiškino, kad pastate yra bendra šildymo, vandens tiekimo sistema, atskirti ją būtų ir sudėtinga, ir brangu. Kas išlaikys likusią pastato dalį – kėlė klausimą poskyrio vedėja.
Kaip išlaiko Savivaldybę, taip gali ir pirtį
D. Griškevičius pastebėjo, kad mieste veikia net kelios pirtys, kurių paslaugomis šiauliečiai gali naudotis. Į tai pirtininkas atsakė, kad „Žemdirbių turgaus“ pirtis pietiniame miesto mikrorajone yra maža, tenka laukti eilėje.
„Aš suprantu, kad jums buvo gerai. Ne tik pasiperdavote, bet ir pirmame aukšte buvo baras, alus, jūs ten pasėdėdavote, kiek norėjote. Bet taip nebebus“, – sakė I. Krugiškienė. Ji neatmetė galimybės, kad išnuomojus pirtį privatininkui ir jam investavus į remontą, pirties paslaugos galėtų pabrangti.
Komisijos pirmininkas mano, kad Savivaldybės akcinei bendrovei pirties veiklą perduoti netiktų. Liktų biudžetinė įstaiga Švietimo centras.Tiek Savivaldybės atstovai, tiek dalis komisijos narių kalbėjo, kad pirtis yra pramoga, hobis, relaksas ir neturėtų tam būti naudojami miesto pinigai.
Tarybos narys Arūnas Rimkus klausė, iš kokių lėšų pirtininkai siūlo išlaikyti pirtį. „Iš tų pačių, iš kurių išlaikote Savivaldybę“, – išeitį pasiūlė šiaulietis.
Skaičiuos ir vis dar ieškos nuomininkų
Šiaulių pirties pastatas pastatytas 1954 metais. I. Krugiškienė priminė, kad prieš 15 metų pirtį išnuomojus, nuomininkai ją atnaujino. Prieš 8 metus ji dar šiek tiek paremontuota, tačiau šiandien ji jau reikalauja rimto remonto.
Poskyrio vadovė pasakojo, kad per mėnesį pirtyje šiauliečiai apsilankydavo 5-6 tūkstančius kartų, nors ji dirbo tik penktadieniais ir šeštadieniais. Komisijos pirmininkė Rima Juškienė, pasidomėjusi pirties veikla kituose miestuose, aiškino, kad pirtys paprastai gausiai lankomos tik šaltuoju metų laikotarpiu. Atšilus orams ši paslauga tampa nuostolinga. Panevėžyje tokia pirtis dėl to buvo uždaryta.
Emocingai padiskutavę dėl viešosios pirties likimo Peticijų komisijos nariai nusprendė rekomenduoti Savivaldybės administracijai tęsti pastato nuomos konkursą pirties paslaugoms teikti. Taip pat įpareigojo Administraciją pateikti skaičiavimus, kiek kainuotų atskirti pirmą ir antrą pastato aukštus, kiek atsieitų pirties išlaikymas, perdavus ją Švietimo centrui – patalpų komunalinės išlaidos, etatai, remontas ir panašiai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių pirties mėgėjai surašė Savivaldybei peticiją, kad uždaryta pirtis būtų išsaugota miestiečiams.