Naujausios
Vertino Bendruomeninių organizacijų taryba
Socialinių reikalų ir darbo ministerija, padalijusi pinigus bendruomeninei veiklai remti, Šiauliams pagal gyventojų skaičių skyrė 73,5 tūkstančio eurų. Buvo paskelbtas konkursas, kuriam projektus teikti galėjo bendruomeninės, nevyriausybinės, religinės organizacijos. Buvo skelbiamas projektų konkursas.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė (nevyriausybinių organizacijų koordinatorė) Neringa Vilčinskaitė-Zavackienė paaiškino, kad paprastai projektų vertinimu užsiima išplėstinės seniūnaičių sueigos. Šiauliuose jas organizuoti pavyksta tik Rėkyvos ir Medelyno seniūnijose, nes kitur pagal suskirstytas teritorijas mieste išrinkta mažiau nei pusė seniūnaičių.
Tada vertinimo funkciją perima Bendruomeninių organizacijų taryba, kurią sudaro 12 žmonių: 2 Savivaldybės administracijos atstovai, 4 Tarybos nariai ir 6 bendruomeninių organizacijų atstovai, deleguoti savo organizacijų. Net pusę Tarybos sudaro praktiškai tie patys asmenys, kurių vadovaujamos organizacijos teikė savo projektus finansavimui gauti. Nėra nė vieno Tarybos opozicijos atstovo.
N. Vilčinskaitė-Zavackienė informavo, kad Bendruomeninių organizacijų tarybai buvo pateikta 20 projektų. Iš jų 15 atitiko visus reikalingus kriterijus, buvo pateikti visi dokumentai.
Tačiau pinigų gavo ne visi. Vertinimo grafoje trims projektams buvo įrašyta „nefinansuoti“, nes nesurinko reikiamo 50 balų skaičiaus. Dar du projektai liko už brūkšnio – pateko į rezervą, nes pritrūko lėšų. Jie gali tikėtis finansavimo tik tada, jei kas nors jo atsisakytų.
Nors Socialinių reikalų ir darbo ministerijos patvirtintame apraše nurodyti vertinimo kriterijai, dėl subjektyvumo rašant balus ar rekomenduojant skirti lėšas vieni kitiems priekaištavo net komisijos nariai.
Vieną projektą vertino du vertintojai. Jei jų vertinimas ryškiai išsiskyrė (20 balų arba 25 procentais finansavimo sumos), buvo skiriamas trečiasis ekspertas. Dėl jo vertinimo balsavo visa Bendruomeninių organizacijų taryba.
Bendruomenės nusiteikusios švęsti
Kadangi pagal ministerijos nurodytą tvarką vienam projektui buvo galima skirti iki 10 tūkstančių eurų, beveik visi juos teikę ir pretendavo į maksimalią sumą.
Bene labiausiai pasisekė Dainų bendruomenei, regbio sporto klubui „Vairas“, Šiaulių bendruomenei, gavusiems iki 10 tūkstančių eurų.
Gytarių bendruomenės projektui skirti 5 tūkstančiai, Motinos Teresės šeimų namams – 6,2 tūkstančio, Zoknių bendruomenės projektui – 1,99 tūkstančio, Šimšės – 3,81 tūkstančio, Regbio sporto klubas „Vairas“ prašė 10 tūkstančių, tiek ir gavo. „Maisto bankui“ vertintojai pasiūlė 9 tūkstančius, tačiau jiems liko tik 5 tūkstančiai.
Šiaurės Lietuvos kolegijos projektas kuklesnis, jam prašyti 7 tūkstančius eurų, skirta visa suma.
Pietinio bendruomenės, Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijos ir Šiaulių kultūros bendruomenių projektus ekspertai įvertino mažiau nei 50 balų ir jie pinigų negavo.
N. Vilčinskaitė-Zavackienė apžvelgdama projektus, paminėjo, kad didžiąją jų dalį sudaro įvairūs bendruomeniniai renginiai. Iki 30 procentų sumos gali būti skiriama projekto vadovo, vykdytojo ir buhalterio atlyginimams. Iš projekto gali būti apmokamas maitinimas – dienai vienam žmogui iki 8 eurų.
Dažniausiai finansuojamos veiklos – honorarai atlikėjams arba lektoriams, dovanėlės, savanorių darbas, senjorų lankymas ir panašiai.
Daugeliu atvejų finansuojamos kavutės, maisto prekių įsigijimas. Šiauliuose prieš kelerius metus kilus skandalui, kad projektiniai pinigai buvo naudojami alkoholiniams gėrimams pirkti, teismas pasisakė, kad svaigalai irgi yra maisto prekė. Savivaldybės specialistė paaiškino, kad Šiaulių miesto nevyriausybinių organizacijų finansavimo tvarkoje yra įrašytas apribojimas, kad nefinansuojamas maisto prekių ir alkoholinių gėrimų pirkimas. Ministerija tokių apribojimų bendruomeniniams projektams netaiko.
Jei anksčiau didelę dalį šių pinigų buvo galima išleisti ilgalaikiam turtui įsigyti, tai dabar tam skiriama tik iki 20 procentų, tad žaidimų aikštelės ar panašūs išliekamąją vertę turintys objektai projektuose nebesutinkami.
N. Vilčinskaitė-Zavackienė pastebėjo, kad šįmet regbio sporto klubo „Vairas“ projektas yra kiek kitoks, nei likusieji. 10 tūkstančių finansavimą gavęs klubas planuoja įrengti senjorų dienos namus. Įgyvendinant projektą Dainų gatvėje 114 kvadratinių metrų patalpoje bus atliekami valymo, parengimo, remonto darbai. Ketinama laisvalaikį organizuoti maždaug 100 asmenų.
Geriausiai įvertintas, bet be pinigų
Daugiausiai vertinimo balų surinko Šiaulių bendruomenės, kuriai vadovauja Vida Pociuvienė, projektas „Šiluma iš mūsų rankų“. Jam buvo skirta 9,5 tūkstančio eurų. Už juos planuota „Polifonijos“ salėje surengti kalėdinę šventę socialiai remtinų šeimų vaikams, nupirkti dovanas 100 vaikų ir 100 socialiai remtinų senjorų. Suplanuota ir daugiau renginukų.
Daugiausiai balų surinkęs projektas liko be finansavimo. Šiaulių bendruomenės pirmininkė Vida Pociuvienė sakė, kad jai netiko tai, kad vertintojai iki 400 eurų prieš mokesčius sumažino finansavimą buhalterio atlyginimui. Pirmininkė aiškino, kad projekte būtų daug sąskaitų, buhalterinio darbo, todėl jai nepavyktų rasti specialisto už tokį atlygį. Ji kreipėsi į Socialinių paslaugų ir darbo ministeriją bei gavo patarimą prašyti paaiškinimo iš Bendruomeninių organizacijų tarybos. Kai ji raštu kreipėsi dėl paaiškinimo, tai buvo priimta kaip atsisakymas finansavimo ir pinigai projektui, anot pirmininkės, atšaukti ir išdalinti kitiems projektams.
Kitas projektas, V. Pociuvienės teiktas nuo Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijos, pinigų negavo. Šis projektas išsiskyrė tuo, kad be renginių, talkos, ekskursijos, kaukių siuvimo pamokos buvo numatyta net žaidimų popietė senjorams, grįžusiems iš užsienio. Jiems buvo siūloma dėlioti dėliones, žaisti stalo žaidimus, vaišintis kava, bendrauti.
V. Pociuvienė apgailestavo, kad šie metai bus pirmieji, kai jos tradiciniai projektai liko be finansavimo. Visuomenininkė teigė, kad pinigų skirstymas buvo politizuotas. Bendruomeninėms organizacijoms finansavimas buvo gerokai sumažintas, o didžiausios sumos skirtos viešosioms įstaigoms, sporto klubui. Į finansuojamų projektų sąrašą įtrauktas ir „Maisto banko“ projektas, kuris prašė skirti didesnę nei 10 tūkstančių eurų sumą, o tai buvo neleistina. V. Pociuvienė vertinant projektus pasigedo diskusijų, kolektyvinių sprendimų.
Subjektyvumas ir kerštavimas?
Tai, kad projektų vertintojai arba neturi kompetencijos, arba yra šališki, Bendruomeninių organizacijų tarybos posėdyje aiškino ir nefinansuojamam Kultūros bendruomenės projektui „Dingę Šiauliai“ atstovavusi Elona Antakauskė. Ji priekaištavo tarybos pirmininkui Sauliui Stasiūnui, nesugebėjusiam organizuoti darbo taip, kad tokių subjektyvių dalykų nebūtų.
Kodėl taip atsitiko, paaiškinti pasišovė tarybos narys Malik Agamalijev: „Per NVO laiką esate į ne vieną konfliktą įsivėlusi ir čia yra to pasekmė. Vertintojai jums atkeršijo ir tai yra labai negraži veikla. Ar įmanoma to išvengti? Nežinau.“
M. Agamalijev manymu, finansavimą turėjo gauti visi pateikti projektai, nes jie visi daugiau ar mažiau pataikė į keliamus tikslus. Jis pripažino, kad galbūt buvo galima siūlyti kai kuriems projektams susimažinti finansinį apetitą atlyginimams ar infrastruktūrai.
„Turėjo nebūti nė vieno projekto, kuris būtų gavęs mažiau nei 50 balų. Yra tokių, kur gal atlyginimams apie 60 procentų skirta ar infrastruktūrai 80 procentų. Galbūt galima buvo pasiūlyti susikarpyti tas išlaidas, bet nefinansuoti – nelogiška“, – sakė ekspertas.
Tačiau Bendruomeninių organizacijų pirmininkui labiausiai rūpėjo, kad būtų išsaugotas konfidencialumas, kurio pasižadėjimą, kaip ir nešališkumo, pasirašė visi vertintojai. Jie užkoduoti ir slepiami nuo projektų teikėjų ir visuomenės.
„Vertintojai strėlių turėjo sulaukti, džiaugiuosi, kad juos saugo konfidencialumo pasižadėjimas“, – tarybos posėdyje sakė pirmininkas, neleidęs įsiplieksti diskusijoms dėl galimai netinkamo vertinimo.
Posėdžio metu, balsuojant už trečiojo vertintojo verdiktą Šiaurės Lietuvos kolegijos projektui, kuriame numatyta kalėdinės eglės įžiebimo šventė šalia kolegijos, tik balsuojant antrą kartą ir tik komisijos pirmininko balso persvara skirtas 7 tūkstančių finansavimas. Renginys numatytas Lieporiuose. Bendruomeninių organizacijų tarybos pirmininkas Saulius Stasiūnas taip pat yra ir Lieporių mokyklos bendruomenės narys. Paklaustas, ar nereikėjo jam nusišalinti svarstant minėtą projektą, politikas atsakė: „Nėra Lieporių bendruomenės organizacijos. Mes kalbame apie organizacijų vertinimą. Tada mes ir Šiauliams, ir Lietuvai, ir pasauliui priklausome. Projektus teikė organizacijos ir žiūrime jų ryšius. Ten geras projektas ir aš atsakau už savo balsą“.
Nebuvo finansuoti projektai, siūlę veiklą ne kurioje nors konkrečioje seniūnaitijos teritorijoje, o kur kas plačiau. Tai leidžia suabejoti, ar bendruomenės veiklai skirtais pinigais nėra tiesiog pasidalijama. Juolab, kai vertinančioje taryboje sėdi ir patys projektų teikėjai. Nors jie savo projektų nevertina, bet mūsų pašnekovai neneigė, kad susitarimai įmanomi.
Nepatenkinti ir teikėjai, ir vertintojai
Gytarių bendruomenės pirmininkė Irena Bartušienė patvirtino, kad projektui gavo 5 tūkstančius eurų, nors prašė beveik dvigubai daugiau. Atsisakys interneto svetainės rajono bendruomenei kūrimo, o kitas veiklas pataupydami vykdys.
„10 tūkstančių buvo galima planuoti, tai po tiek ir planavome. Yra klausimų dėl „Maisto banko“ projekto, ten daugiau administravimui prašoma pinigų. Regbio klubas nepriklauso nevyriausybinei organizacijai. Mes neverkiame, bet klausimų kyla“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
Dainų mikrorajono bendruomenės pirmininkas Virgilijus Balčius taip pat yra ir Bendruomeninių organizacijų tarybos narys, todėl jį saisto konfidencialumo pasižadėjimas.
„Finansuojama nebendruomeninė veikla. Vienas numato 80 procentų infrastruktūrai, tai nefinansuoja, o kitas 100 procentų – finansuoja. Kada bus atvira, kai bus galima kalbėti, kalbėsime viešai. Netinkamai skirstomas finansavimas, užslėptas vertinimas. Jei pradėsiu smulkiai aiškinti, mane pasodins“, – baiminosi visuomenininkas.
Kaip stengėsi, taip ir padarė
„Visus vertinimus ir palieku vertinimais. Tai, ką mes stengėmės padaryti, tą padarėme“, – pakomentavo lėšų skirstymo procesą S. Stasiūnas.
Jis aiškino, kad šią savaitę vyks Bendruomeninių organizacijų tarybos posėdis, kuriame kvies pateikti pasiūlymus, kaip gerinti lėšų skirstymą.
„Ką galėtume pakeisti, sukurti didesnį objektyvumą, viešumą, kad visiems užtektų. Nežinau. Tai nebuvo priimta bejausmiškai, buvo visokių emocijų ir panašiai. Laukiu pasiūlymų, man pačiam įdomu“, – sakė tarybos pirmininkas.
Viešai įvardintas pasiūlymas – jei jau slepiami projektų vertintojai, tai slėpti ir jų teikėjus – S. Stasiūnui pasirodė įdomus.
„Labiausiai akcentuojamas bendruomeniškumas. Viena bendruomenė turi gerą idėją, tai skelbkime ją, kad ir kitos pasigautų, ją patobulintų, o ne kiekvienas savo uždarame ratelyje kažką padarė, bet niekam nerodo“, – siūlė S. Stasiūnas.
Priminus, kad visos bendruomeninės organizacijos, teikdamos projektus, konkuruoja dėl tų pačių pinigų, politikas atsakė: „Tada termino „bendruomenės“ prašome nenaudoti. Organizacijos, slapti būreliai, sąmokslo teritorijos. Bendruomenės – nuo žodžio bendrauti, dalintis. Jei kažkuri bendruomenė gobšisi pinigų, tada ją gal reikia braukti iš bendruomenių sąrašo“.
