Piliečiai ragina išsaugoti Šiaulių botanikos sodą

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiauliečiai mėgsta lankytis Botanikos sode, čia švenčiamos Žolinės ir kitos šventės, vyksta edukaciniai renginiai.
Šiauliečiai ir ne šiauliečiai jungiasi į pilietinę akciją ir pasirašo elektroninę peticiją „Išsaugokime Šiaulių botanikos sodą“. Augalų kolekcijomis turtingo Botanikos sodo likimas yra visiškai neaiškus – Šiaulių universitetui jo nebereikia, braukia iš savo naujos akademinės perspektyvos. Ar reikia Šiauliams?
Savivaldybė neskuba sodo periminėti, manoma, jog jis turi likti akademiniu padaliniu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„Mies­to val­džia tu­rė­tų ak­ty­viau veik­ti, – pa­brė­žia A. Lan­kaus­kas. – Aš va­di­nu jį Šiau­lių bo­ta­ni­kos so­du“.

Piliečiai reikalauja išsaugoti

Peticiją „Išsaugokime Šiaulių botanikos sodą“ inicijavo buvęs Šiaulių meras Alfredas Lankauskas, kuris yra buvęs ir Šiaulių universiteto Gamtos fakulteto dekanu.

„Kiekvienas Lietuvos pilietis, kaip ir kiekvienas šiaulietis, norėtų, kad jo miestas būtų gražus, patrauklus ne vien savo išore, bet ir spinduliuotų mokslo, kultūros ir dvasinių vertybių šviesa. Šioms kilnioms idėjoms įsikūnyti, anot Tumo Vaižganto, reikalingi „deimančiukai“ ir šviesuliai. Vienas iš tokių šviesulių yra Šiaulių universiteto Botanikos sodas. Turėti Botanikos sodą yra miesto kultūrinės brandos ir prestižo reikalas, – rašoma peticijoje. – Šiuo sunkiu Šiaulių universitetui laikotarpiu botanikos sodui gresia išnykimas. Kreipiamės į visų lygmenų Lietuvos valstybės institucijas, visus gamtos mylėtojus norėdami pabrėžti problemos išskirtinumą ir prašydami išsaugoti šį unikalų Šiaulių miesto kampelį.“

Šiaulių universitetas rengiasi prijungimui prie Vilniaus universiteto. Derybose, „Šiaulių krašto“ šaltinių teigimu, Vilniaus universitetui nė nesiūloma svarstyti Botanikos sodo perspektyvos būsimoje VU Šiaulių akademijos struktūroje, atvirkščiai įvardijama, jog Botanikos sodo planuojama atsisakyti.

Kreipėsi ir į VU rektorių

Dėl Botanikos sodo likimo laišku į Vilniaus universiteto rektorių Rimvydą Petrauską kreipėsi biologė, profesorė, hab. dr. Vida Motiekaitytė. Ji yra dirbusi ir Vilniaus universitete (1990–2000 m. dirbo Botanikos ir genetikos katedroje bei vadovavo VU moksliniam Herbariumui), ir Šiaulių universitete, buvo viena pirmųjų ŠU Botanikos sodo vadovų (2000–2006 m.).

„Šiaulių kraštui“ profesorė sakė, jog laiške rektoriui kaip pavyzdį įvardijo panašią situaciją: kažkada grėsmė buvo iškilusi ir VU Herbariumui, kuriame saugomos sausų augalų kolekcijos nuo 1795 metų.

„1990-aisiais man pavyko įtikinti tuometinį Vilniaus universiteto rektorių Rolandą Pavilionį, kad kelis šimtmečius skaičiuojantis VU Herbariumas, pasaulinės Herbariumo sistemos dalis ir narys, tai vertybė, kurios sunaikinimas būtų praradimas ir universitetui, ir Lietuvai, – prisiminė V. Motiekaitytė. – Šiandien Herbariumas yra perkeltas į Gyvybės mokslų centrą ir moderniai tvarkomas.“

Jos žodžiais, skaudu, kad dabar tiesiog nurašomas ŠU Botanikos sodas, pradėtas kurti XX ir XXI amžių sandūroje.

„Negalima sakyti, kaip kurie ŠU vadovai sako, jog botanikos sodas, tai „tik gražiai žydinčios tulpės“, – piktinasi profesorė. – Tai nepelnytas sodo, kaip gamtos mokslų specifinės mokslo įstaigos, nuvertinimas. Botanikos mokslo požiūriu šis sodas labai turtingas, tokio pat lygmens kaip Vilniaus, Kauno botanikos sodai. ŠU Botanikos sodas – unikalus paveldas, tai patvirtins bet kuris Baltijos šalių, Lenkijos ar kitos Europos Sąjungos šalies botanikos sodų direktorius.“

Ji pabrėžia, jog sode sukurta unikali pasaulinės floros kolekcija – per 4 400 augalų rūšių ir kitų egzempliorių. Ypač vertinga alpinių augalų kolekcija.

Profesorės žodžiais, tokios daugiau nerasi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Dirba jaunas, bet patyręs kolektyvas, kurio mokslininkai yra parengę vertingų publikacijų, tarp jų – ir farmacijos srities. Primena, jog žiedadulkių tyrimai, kuriais Lietuvoje vienintelis Šiaulių universitetas garsėja, Botanikos sodo mokslininkų inicijuoti.

„Siuntėme tuomet jauną dėstytoją, o dabar profesorę Ingrida Šaulienę, stažuotis šioje srityje, Botanikos sode ir pirmąją žiedadulkių gaudyklę pastatėme, paskui – Klaipėdoje ir Vilniuje“, – prisimena V. Motiekaitytė.

„Gal galėtų būti Vilniaus Botanikos sodo padalinys? Bet iš Vilniaus universiteto atsakymo (rektoriaus pavedimu atsakė jo padėjėja), susidarė įspūdis, kad Šiaulių universitetas jokio žingsnio ta linkme nedarė, – apgailestauja mokslininkė. – Į mano laišką atsakė, jog negali tos temos nagrinėti, atsižvelgdami į Šiaulių universiteto autonomiją.“

„Kitas variantas – municipalinis sodas, miestui būtų puošmena. Tai ir gamtos paveldo objektas, ir mokslininkai veiklą toliau vystytų. Jeigu Šiauliai prarastų šį objektą, būtų milžiniškas nuostolis ir miestui, ir mūsų kraštui,“ – įsitikinusi V. Motiekaitytė.

Išgelbėtų nacionalinis statusas

„Šiaulių universiteto ir Vilniaus universiteto derybose ties Botanikos sodu padėtas klaustukas, o skaitant tarp eilučių – Vilnius jo nenori, o Šiauliai negali išlaikyti, bet negalime tokio unikalaus objekto prarasti, – teigia Alfredas Lankauskas, komentuodamas, kodėl inicijavo piliečių peticiją. – Jeigu taip toliau, tai bus tik biologinių bandymų stotis, jeigu iš viso bus.“

Džiaugiasi, kad peticija sulaukė palaikymo – pasirašiusiųjų geografija apima ir kitus miestus, kitas apskritis. Šiuo palaikymu remdamasis ketina kreiptis ir į Seimo narius, parlamentinę Šiaulių krašto bičiulių grupę.

A. Lankausko nuomone, Šiaulių botanikos sodui reikia siekti nacionalinio statuso.

„Į nacionalinį botanikos sodą būtų galima apjungti visus botanikos sodus, kurie tokio statuso dar neturi. Jeigu Šiaulių botanikos sodas taptų jo padaliniu, valstybės biudžete būtų numatomos lėšos veiklai finansuoti, – įžvelgia išeitį peticijos iniciatorius. – Beje, anksčiau universitetų botanikos sodams Švietimo ir mokslo ministerija skirdavo lėšų atskira eilute.“

„Kitas dalykas, jeigu sodas nebus išsaugotas, tai kokia yra jo sklypo perspektyva?“ – retoriškai klausia, prisimindamas, jog kažkada, būdamas ŠU Gamtos fakulteto dekanu, pasirašė dokumentus dėl Botanikos sodo ribų išplėtimo.

„Miesto valdžia turėtų aktyviau veikti, – pabrėžia A. Lankauskas. – Aš vadinu jį Šiaulių botanikos sodu. Jame niekada netrūko lankytojų, renginių. Kodėl miestas negalėtų bent pusę reikalingo finansavimo prisiimti? Ne tokia jau didelė ta suma.“

Jo žodžiais, nerealu, kad Vilniaus universitetas sodą pasiimtų, nes pats du sodus turi: „Rektorius jau yra viešai pasakęs, kad nefinansuos Šiaulių botanikos sodo, o Šiaulių universitetui dabar rūpi tik akademinį personalą išsaugoti.“

Nepaisant to, jis ragina abu rektorius išgirsti piliečių balsą.

„Reikia, kad Šiaulių universiteto valdžia eitų į kontaktą su miesto valdžia ir kad pradėtų dialogą dėl Botanikos sodo išsaugojimo“, – ragina A. Lankauskas.

„Nekalbame apie Botanikos sodą“

Iki birželio 1 dienos turi būti parengta Šiaulių universiteto ir Vilniaus universiteto jungimosi sutartis ir jungimosi sąlygos.

Šiaulių universiteto rektorius Darius Šiaučiūnas, „Šiaulių krašto“ klausiamas, kokia yra pozicija dėl Botanikos sodo derybose su Vilniaus universitetu, atsakė: „Šiame etape iš viso apie Botanikos sodą nekalbame.“

Tačiau nepaneigė, jog ŠU derybinėse nuostatose planuojama atsisakyti Botanikos sodo.

„Iš tiesų taip, bet atsisakyti – tai neuždaryti. Galbūt miestas jį perims, galbūt bus sukurta viešoji įstaiga? – aiškino rektorius, kaip suprasti tokią derybinę formuluotę. – Planas yra toks, bet to plano įgyvendinime nė vienas žingsnis dar nėra žengtas.“

Tikino, jog bandė Vilniaus universitetui įrodinėti, jog „mums jo reikia“, bet „jie sako, turim du ir trečio nereikia, klausia, kur naudojate jį studijų procese?“.

„Viskas atsiremia į pinigus, universiteto misija yra mokslas ir studijos. Suprantu, kad visi nori išlaikyti Botanikos sodą. Jeigu bus finansai, jeigu miestas prisidės, išsaugosim.“

Tikino, jog buvo kalbamasi su Savivaldybe, ji ir dabar remia Botanikos sodo projektus, pernai skyrė 60 tūkstančių eurų, šiemet gal 50 tūkstančių skirs.

„Bet mes norime daugiau, – sakė D. Šiaučiūnas. – Botanikos sodo veiklai finansuoti per metus reikia minimum 100 tūkstančių eurų. Dar apie 20 tūkstančių sodas pats užsidirba.“

„Turi likti akademiniu padaliniu“

Šiaulių miesto vicemeras Egidijus Elijošius kuruoja švietimo, kultūros reikalus.

Vicemero pozicija: „Botanikos sodas miestui, be abejonės, reikalingas, bet jis turi likti universiteto struktūroje, išlikti būsimos Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos padaliniu ir reikia ieškoti jam daugiau dalininkų, nes tokiai veiklai reikia dotacijos.“ Savivaldybė tuomet irgi prisidėtų.

„Tokia yra ir mero nuomonė, – patikino E. Elijošius. – Dar prieš porą mėnesių universiteto senate griežtai pasisakiau, kai išbraukė Botanikos sodą ir Hipoterapijos centrą iš akademijos struktūros, siūliau dėl abiejų pakovoti, ieškoti dalininkų. Bet jie linkę viską perduoti Savivaldybei.“

Jo žodžiais, miestui perėmus Botanikos sodą, tai liktų tik „lankytina vieta“, o čia turi būti tęsiama mokslinė tiriamoji veikla ir ugdymas.

„Reikia Šiaulių universiteto valdžiai, nors ji ir laikina, rimtai pradėti kalbėtis su Savivaldybe ir su Savivaldybės administracija ieškoti finansavimo galimybių“, – akcentavo vicemeras.

Redakcijos nuotr.
Profesorė, biomedicinos mokslų hab.dr. Vida Motiekaitytė, buvusi Botanikos sodo direktorė, laišku kreipėsi į Vilniaus universiteto rektorių, nes įžvelgia, jog Šiaulių universitetas pats „sodą tiesiog nurašo“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių universiteto Botanikos sode auginama per 4 400 augalų rūšių ir egzempliorių, yra ir išskirtinių kolekcijų.

Susijusios naujienos