Pigiau – į Suvalkus iš Šiaulių

Pi­giau – į Su­val­kus iš Šiau­lių

Pa­to­gus de­vy­nių vie­tų mik­roau­to­bu­sas ket­vir­tą va­lan­dą ry­to iš Šiau­lių iš­rie­da į Su­val­kus. Di­dy­sis ket­vir­ta­die­nis. Ar­tė­ja Ve­ly­kos. Pul­ke­lis pen­si­nin­kių mo­te­rų va­žiuo­ja už ke­lių šim­tų ki­lo­met­rų so­tes­nio ir pi­ges­nio kąs­nio. To­kių kaip jos, o ir jau­nų, vai­kus au­gi­nan­čių šei­mų Su­val­kuo­se – tūks­tan­čiai. Aikš­te­lė­se prie ba­zių ir par­duo­tu­vių dau­giau au­to­mo­bi­lių su lie­tu­viš­kais ne­gu su len­kiš­kais nu­me­riais.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Pirk­ti pi­giau – ir ma­lo­nu­mas, ir iš­šū­kis

Nusp­ren­džiau sau leis­ti vie­nos die­nos ke­lio­nę į Len­ki­ją. Smal­su įsi­ti­kin­ti, ko ver­tos tos ko­mer­ci­nės ke­lio­nės į sve­čią ša­lį.

Ve­žė­ją su­si­ra­do­me pa­gal skel­bi­mą. Ke­lio­nė pa­to­giu mik­roau­to­bu­su už 15 eu­rų. Pa­ty­ręs vai­ruo­to­jas ke­lio­nę su­pla­nuo­ja taip, kad ba­zė­se, kur su­si­da­ro di­džiau­sios ei­lės, at­si­dur­tu­me anks­ti ry­tą.

Vie­na­me iš pa­sie­nio mies­te­lių iš­si­kei­čia­me pi­ni­gus. Vai­ruo­to­jas iš­si­de­ri, kad už eu­rą duo­tų 4,22 zlo­to. Ta­čiau vė­liau su­tik­ti lie­tu­vai­čiai gy­rė­si už eu­rą ga­vę dar dau­giau – 4,37 zlo­to.

Pir­ki­mo ma­ra­to­ną pra­de­da­me nuo mė­sos ba­zės. Neiš­vaiz­dus pa­sta­tas. Į jį ne­kvie­čia ryš­kūs rek­la­mi­niai sten­dai. Ta­čiau lie­tu­vai­čiai ir be rek­la­mos su­ži­no, kur nau­din­giau­sia ap­si­pirk­ti. Be­veik vi­si pir­kė­jai kal­ba lie­tu­viš­kai. Dė­žės pri­krau­tos fa­suo­tų rū­ky­tos mė­sos ga­ba­lų. Ant sie­nos – pre­kių są­ra­šas ir kai­nos.

Pir­mą­kart nu­va­žia­vus su­si­gau­dy­ti ne­leng­va. Ten­ka ati­džiai žiū­rė­ti į len­kiš­kus pa­va­di­ni­mus. Ly­gin­ti lie­tu­viš­kas ir len­kiš­kas kai­nas. Zlo­tus vers­ti į eu­rus. O už ta­vęs jau sto­vi bū­rys tau­tie­čių. Nė­ra ka­da. Juo­lab kad ki­ti į di­džiu­lius ve­ži­mė­lius krau­na il­gai ne­svars­ty­da­mi.

Kai­nos vi­lio­ja pirk­ti vis­ko ir daug. Tar­si ruoš­tu­mė­mės bad­me­čiui. Pust­re­čio ki­log­ra­mo rū­ky­tos nu­ga­ri­nės – aš­tuo­ni eu­rai, 400 gra­mų rū­ky­tos kar­kos, pu­sė ki­log­ra­mo kep­to ka­la­ku­tie­nos kum­pe­lio – 1,80 eu­ro. Vi­du­ti­nė rū­ky­tų mė­sos ga­mi­nių ki­log­ra­mo kai­na – apie trys eu­rai.

Su­ma­nus vai­ruo­to­jas uži­ma ei­lę prie ka­sos, kad kuo trum­piau su­gaiš­tu­me ir ap­suk­tu­me kuo dau­giau taš­kų. Kai atei­na pir­mo­sios mū­sų eki­pa­žo pir­kė­jos, vai­ruo­to­jas ei­na ieš­ko­ti ki­tų, pa­ta­ria joms ir at­ve­da į jau vi­sai ar­tė­jan­čią prie ka­sos ei­lę.

Ka­si­nin­kas sė­di už­da­ro­je pa­tal­po­je. Su pir­kė­jais bend­rau­ja pro lan­ge­lį. Šia­pus lan­ge­lio prie pir­kė­jo pri­šo­ka ka­si­nin­ko pa­dė­jė­jas. Jis ima iš krep­še­lio pre­kes, sa­ko ka­si­nin­kui jų kai­nas ir kie­kius.

Už 6,5 ki­log­ra­mo mė­sos ga­mi­nių su­mo­ku 21 eu­rą. Lie­tu­vo­je už to­kią su­mą bū­čiau nu­pir­ku­si tik pu­sę šio kie­kio.

Dar la­biau su­tau­po per­kan­tys neap­do­ro­tą mė­są. La­biau­siai pa­klau­sios kiau­lie­nos spran­di­nės ir nu­ga­ri­nės ki­log­ra­mas kai­nuo­ja iki tri­jų eu­rų.

Šir­dį glos­to lie­tu­vių kal­ba ir sū­rių kai­nos

Mū­sų eki­pa­žo pi­ni­gi­nės – ne­pla­čios ir ape­ti­tai – ri­bo­ti, to­dėl mė­sos pri­si­per­ka­me ga­na grei­tai – maž­daug per va­lan­dą.

Ki­tas taš­kas – pie­no ba­zė. Čia tie­siog pri­tren­kia sū­rių gau­sa. Šir­dį ma­lo­ni­na ir priei­na­mos kai­nos. Lie­tu­vos pre­ky­bos cent­ruo­se po eu­rą par­da­vi­nė­ja­mi pjaus­ty­ti varš­kės sū­re­liai čia – 76 cen­tai. 150 gra­mų te­pa­mo sū­rio su kum­piu – 65 cen­tai, 250 gra­mų varš­kės sū­rio be lak­to­zės – 33 cen­tai, 300 gra­mų rū­ky­to sū­rio – 1,3 eu­ro, 400 graikiš­ko rū­ky­to sū­rio – 1,77 eu­ro, įvai­rūs te­pa­mi sū­re­liai – po 33 eu­ro cen­tus, 250 gra­mų gry­no 82 pro­c. rie­bu­mo svies­to – 95 eu­ro cen­tai.

Pie­no ba­zė­je ap­tar­nau­ja lie­tu­vai­tė par­da­vė­ja. Pa­sa­ko­ja­ma, jog Su­val­kuo­se mie­lai į dar­bą prii­ma­mos lie­tu­vės, kad tau­tie­čiams bū­tų pa­to­giau.

Len­ki­jos pa­sie­ny­je ma­lo­niai nu­ste­bi­na ir lie­tu­viš­ki už­ra­šai, in­for­muo­jan­tys apie ūki­nin­kus, iš ku­rių ga­li­ma nu­si­pirk­ti da­lį ką tik pa­skers­tos kiau­lės, apie tai, kur ga­li­ma ras­ti 5000 rū­šių ply­te­lių, kur –  au­to­mo­bi­lių pa­dan­gų ir t.t.

Pri­sik­rau­na­me krep­še­lius. Da­lis ne­bran­gių sū­rių – Ve­ly­kų sta­lui. Da­lis į šal­dik­lį. Mes per­ka­me pa­ly­gin­ti kuk­liai. Ki­ti lie­tu­vai­čiai ve­ža pil­nus ve­ži­mė­lius.

Vie­no­je iš par­duo­tu­vių iš­gir­du­si lie­tu­viš­ką šne­ką jau­na mo­te­ris klau­sia, kaip pa­tek­ti į tą lie­tu­vai­čių ap­si­pir­ki­mo ro­jų. Re­ko­men­duo­ju kreip­tis į vai­ruo­to­ją. Šis nu­pa­sa­ko­ja, kaip pa­siek­ti ba­zes.

Mū­sų vai­ruo­to­jas vis­ką ži­no. Su ke­lio­nės pro­gra­ma su­pa­žin­di­no die­ną prieš iš­vyks­tant. Va­žiuo­si­me į mė­sos ir pie­no ba­zes, Kauf­lan­dą, „Bo­ru­žę“, "Lid­lą“. Į au­to­bu­sė­lį įli­pan­čioms ke­lei­vėms įtei­kė sa­vo vi­zi­ti­nes kor­te­les: gal­būt dar kar­tą no­rės su juo ke­liau­ti.

Ke­lei­viams tai priei­na­ma ke­lio­nės kai­na. O vai­ruo­to­jui – ne­blo­gas vers­las.

Pri­si­pir­ku­sios sū­rių ke­liau­ja­me į ki­tas par­duo­tu­ves. Ve­ly­kų sta­lui per­ka­me an­čiu­kų, ku­rių ki­log­ra­mas tik 1,99 eu­ro, aly­vuo­gių, ku­rių lit­ras – tik po­rą eu­rų, ge­ro­kai pi­ges­nių nei Lie­tu­vo­je ar­ba­tų, vai­sių sul­čių, sal­du­my­nų.

Vie­na ki­ta sen­jo­rė už­bė­ga į vais­ti­nę – pi­ges­nių vais­tų. Vai­ruo­to­jas pil­do vi­sus klien­tų pa­gei­da­vi­mus, klau­sia, kur jos dar no­rė­tų nu­va­žiuo­ti. Apie 14 va­lan­dą pir­ki­mo ma­ra­to­nas bai­gia­si. Ke­liau­ja­me at­gal.

Pliu­sai ir mi­nu­sai

Sug­rį­žu­si su­si­dė­lio­ju pro­duk­tus ir min­tis. Pro­duk­tų – du pil­ni šal­dik­lio stal­čiai ir so­tus Ve­ly­kų sta­las de­šim­čiai žmo­nių. Iš­lei­dau 95 eu­rus. At­me­tus ke­lio­nės iš­lai­das, su­tau­piau ma­žiau­siai 60 eu­rų. Dir­ban­čiam žmo­gui – tai ne­ma­ži pi­ni­gai. Pen­si­nin­kui ar vai­kus au­gi­nan­čiai gau­siai šei­mai – to­kia su­ma dar svar­bes­nė. Jei per­ka dau­giau pro­duk­tų, dau­giau ir su­tau­po.

Ta­čiau toks ap­si­pir­ki­mas tu­ri ir mi­nu­sų. Ne vi­si mė­sos pro­duk­tai ska­nūs kaip ti­kė­ta­si. Apsk­ri­tai, lie­tu­viš­ki – ska­nes­ni. Gal to­dėl, jog per­ki tai, kas iš­ban­dy­ta.

Kir­ba ir klau­si­mė­lis, ar ko­kį mė­ne­sį pa­bu­vę šal­dik­ly­je jie ne­pra­ras da­lies sa­vo mais­ti­nės ver­tės?

Bū­tų ge­riau­sia, jei­gu Len­ki­jos mė­sos ir pie­no ba­zės įsi­kur­tų Lie­tu­vo­je. Taip ne­bus.

Eko­no­mis­tai dėl ge­ro­kai bran­ges­nio mais­to Lie­tu­vo­je kal­ti­na ke­lis kar­tus di­des­nį PVM ir ma­žos ša­lies ne­di­de­lę apy­var­tą.

Ar ga­li ji tap­ti di­des­nė, kai pu­sė Lie­tu­vos žmo­nių mais­tą per­ka Len­ki­jo­je? Dėl pi­ges­nio ir so­tes­nio kąs­nio va­žiuo­ja į Su­val­kus net iš Šiau­rės Lie­tu­vos.

Au­to­rės nuo­tr.

Lie­tu­vai­čiai pri­si­krau­na pil­nus krep­šius. Iš Len­ki­jos par­duo­tu­vių šluo­ja vis­ką.

Su­val­kai Len­ki­jos eko­no­mi­ką ke­lian­čius lie­tu­vai­čius su­tin­ka drau­giš­kai.

Prie pre­ky­bos cent­rų au­to­mo­bi­lių su lie­tu­viš­kais nu­me­riais dau­giau ne­gu su len­kiš­kais.

Dėl lie­tu­vių ant­plū­džio Len­ki­jos pre­ky­bos cent­ruo­se ir ba­zė­se su­si­da­ro di­de­lės ei­lės.

Zloto kursas