Naujausios
Paveikslas iš vaiko atminties
Kelmės rajone, Notėnų kaime, gyvenantis Edmundas Bauža Kelmės krašto muziejui padovanojo savo pieštą paveikslą, kuriame vaizduojamas pokario Kelmės centras su aikštėje pamestais nužudytų partizanų kūnais. Šis vaizdas garbaus amžiaus mokytojui įsirėžė atmintin vaikystėje. Jį matė eidamas į mokyklą.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Vaiko sąmonę sukrėtęs vaizdas
Edmundas Bauža mokėsi Kelmės dvare įsikūrusioje mokykloje. Žiemą tėvai vaikams samdydavo kambarį mieste, kad nereikėtų per šalčius kelis kilometrus eiti pėsčiomis iki mokyklos. Vaikai mokyklon keliaudavo per miesto centrą.
Centras anuomet buvo visiškai kitoks. Knygynėlis, kur pirkdavo sąsiuvinių ir rašalo. Stulpas. Ant jo pakabintas garsiakalbis. Per garsiakalbį skambėdavo Staliną šlovinančios dainos. Populiariausiąją Edmundas Bauža iki šių dienų prisimena:
Draugas Stalinas – mūsų tiesa,
Mūs akių vylingoji šviesa,
Ir bičiulis, ir vadas brangus,
Darbo žemės šviesiausias žmogus.
Vieną žiemos rytą keliaudamas į mokyklą Edmundas pamatė kraupų vaizdą. Šalia gatvės gulėjo numesti nužudytų partizanų kūnai. Praeiviai stengėsi nežiūrėti į klasių kovos aukas, kad patys neužkliūtų. Tik senutė palinko prie jaunų, gyvenimą dėl Tėvynės laisvės paaukojusių vyrų. Tarsi klaustų: „Kuo prasikalto šitie motinų sūnūs?“
Edmundą pamatytas vaizdas sukrėtė iki širdies gelmių. Mat Birutės būrio partizanai dažnai užeidavo į jo tėvų namus. Jie ne tik sušildavo, išsidžiovindavo drabužius, pavalgydavo, bet pailsėję ir padainuodavo. Vaikui įstrigo ir jų dainos. „Norint pajusti jų meilę ir atsidavimą savo Tėvynei užteko paklausyti jų dainų, – pasakoja E. Bauža. – Vasarą partizanai laikydavosi mūsų miškelyje.“
Dėl vaikų matyto įvykio išgyveno visa Baužų šeima. „Labai gaila buvo. Bet to gailesčio negalėjai parodyti, – mena. – Niekas iš bendraklasių nekalbėdavo ta tema, nors manau, kad ir pas kitus partizanai užeidavo.“
Po kelių dešimtmečių įamžino
Edmundas Bauža baigė mokyklą, vėliau Šiaulių pedagoginį institutą. Studijavo rusų kalbą. Tačiau baigęs institutą vaikams dėstė muziką.
Labai patiko ir piešimas. Dar būdamas studentu pradėjo piešti. Tačiau šiam darbui labiau atsidėti galėjo tik sulaukęs pensijos. 2003 metais vaikystėje matytą kraupų vaizdą perkėlė ant kartono. „Partizanus nupiešiau švelniai, nekruvinus. Nenorėjau demonstruoti smurto" – pasakoja E.Bauža.
Jis nupiešė ir daugiau su partizanais susijusių vaizdų. O spalvotą didžiulį kartono paveikslą nusprendė padovanoti muziejui.
Muziejaus direktorė Danutė Žalpienė džiaugiasi, jog muziejus turės autentišką iš vaiko atminties iškilusį istorinį paveikslą.
Ant kartono aliejiniais dažais jis pavaizdavo nužudytus partizanus, garsiakalbį ir sunkvežimį su enkavedistais.
Edmundas Bauža užrašė ir trisdešimt partizanų dainų, kurias iš vaikystės atsiminė. Kaligrafiška rašysena ant didžiulių popieriaus lapų išrašė žodžius ir natomis užrašė melodiją.
Pateikiame porą mokytojo užrašytų partizanų dainų.
***
Partizanų būrys
Paklebeno duris,
Pasibeldė sodiečio pirkelėn.
Atidarė jiems jas,
Džiaukitės milines,
Jūs broliukai nuvargę, sušalę.
Naktis buvo šviesi,
Kai sumigo visi.
Mėnesėlis pro debesį žvelgė.
Priešų šnipai sekliai,
Mūs Tėvynės rykliai
Jiems kruviną pokylį rengė.
Sudrebėjo namai,
Subyrėjo langai,
Granatos praskynė jiems kelią.
Šeši lūžo beržai,
Nėr vainiko tenai.
Kas atneš jiems bent rūtos šakelę?
Dengia sniegas gatves,
Dengia sniegas miškus,
Dengia sniegas sodiečio pirkelę.
Juos ant gatvės pames,
Šalti vėjai jiems pūs.
Neateis, nepriglaus jų mergelė.
***
Liki sveika, mergyte mano,
Ramunės žiedas laimę burs.
Mano likimas partizano:
Šiandiena čia, o ryt kažkur.
Duoki paspausti baltą ranką,
Leiski pažvelgti į akis.
Gal valandėlę šitą menką
Liks man brangiausia atmintis.
Ir slinksiu aš kaip koks šešėlis,
Mane priglaus tamsi naktis.
O kaip norėčiau grįžti vėlei,
Ir grįšiu, jei tik ne mirtis.
Klajosiu tėviškės laukuose,
Narsiai aš ginsiuos kovoje.
Gal vieną kartą sužinosi,
Kad aš jau prie enkavede.
Nuvilks nuo manęs senus rūbus,
Nuaus suplyšusius batus.
Man negyvam vis tiek tai būtų,
Tegu suvalgo, jei skanu.
Draskys ir spardys mano kūną,
Išmes ant sniego ar lietaus.
Žudikai stribai pasalūnai
Žiūrės, kas ašarą nubrauks.
Autorės nuotr. ir repr.
VAIZDAS: Paprūdžiuose mokytojavęs, dabar užtarnautu poilsiu besimėgaujantis Edmundas Bauža laisvalaikį leidžia piešdamas. Kelis dešimtmečius mintyse ir širdyje nešiojęs vaikystėje matytą pokario klasių kovos vaizdą jis nutapė ant kartono.
TEMA: Viena iš mėgstamiausių Edmundo Baužos temų – partizanų gyvenimas ir kova.
