Pastatytas paminklinis stulpas Icchokui Merui

Pas­ta­ty­tas pa­mink­li­nis stul­pas Ic­cho­kui Me­rui

Va­kar Kel­mė­je, Ic­cho­ko Me­ro var­du pa­va­din­to­je aikš­tė­je prie­šais Jo­no Gra­čiū­no gim­na­zi­ją, ati­deng­tas pa­mink­li­nis stul­pas lie­tu­vių iš­gel­bė­tam, kel­miš­kių Dai­naus­kų užau­gin­tam gar­siam ra­šy­to­jui Ic­cho­kui Me­rui.

Ko­vo try­lik­to­ji pa­mink­lo ati­den­gi­mui pa­si­rink­ta to­dėl, kad tą die­ną su­ka­ko ly­giai pen­ke­ri me­tai nuo ra­šy­to­jo mir­ties.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Gim­na­zis­tai kas­dien su­si­tiks su ra­šy­to­ju

Vie­no­je pa­mink­li­nio stul­po pu­sė­je iš­kal­tas Ic­cho­ko Me­ro po­rtre­tas ir su­ra­šy­ti pa­grin­di­niai jo biog­ra­fi­jos fak­tai bei pa­sie­ki­mai, ki­to­je – jo kū­ri­nių pa­va­di­ni­mai.

Kaip „Šiau­lių kraš­tą“ in­for­ma­vo Ja­ko­vo Bun­kos pa­ra­mos ir lab­da­ros fon­do di­rek­to­rius, Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nės ta­ry­bos ir val­dy­bos na­rys Dau­man­tas Le­vas To­de­sas, tai in­for­ma­ci­nis ak­muo, pa­da­ry­tas iš Ka­re­li­jos juo­do­jo gra­ni­to.

Prieš ku­rį lai­ką Ja­ko­vo Bun­kos pa­ra­mos ir lab­da­ros fon­das už­si­sa­kė 9 juo­do gra­ni­to stul­pus. Dau­ge­lis jų da­bar sto­vi Lit­va­kų At­min­ties so­de, esan­čia­me Plun­gės ra­jo­ne, Med­sė­džių kai­me. At­min­ties so­de sto­vin­tys pa­mink­li­niai stul­pai me­na iš­ki­lias, bet kar­tais už­mirš­tas as­me­ny­bes.

Ja­ko­vas Bun­ka bu­vo tau­to­dai­li­nin­kas, me­džio skulp­to­rius. Jis įstei­gė fon­dą drau­ge su dar ke­liais žmo­nė­mis. Po jo mir­ties fon­do vyk­dan­čiuo­ju di­rek­to­riu­mi ta­po jo sū­nus Eu­ge­ni­jus Bun­ka.

Sta­čia­kam­pio for­mos gra­ni­tas su iš­gra­vi­ruo­tais įra­šais ir I. Me­ro po­rtre­tu bu­vo at­vež­tas į Kel­mę. Pa­mink­li­nio stul­po pa­sta­ty­mu pa­si­rū­pi­no Kel­mės mies­to se­niū­ni­ja.

Iš­kil­mė­se – gau­sus žy­dų bend­ruo­me­nių at­sto­vų bū­rys

Į pa­mink­lo ati­den­gi­mo iš­kil­mes at­vy­ko apie 40 žy­dų bend­ruo­me­nių at­sto­vų iš Vil­niaus, Kau­no, Šiau­lių, Pa­ne­vė­žio, Ja­ko­vo Bun­kos lab­da­ros ir pa­ra­mos bei Ge­ros va­lios fon­dų at­sto­vai. Da­ly­va­vo ne­ma­žas bū­rys Kel­mės J. Grai­čiū­no gim­na­zi­jos mo­ki­nių ir mo­ky­to­jų.

Už tai, kad Kel­mė ga­li di­džiuo­tis įžy­miu ra­šy­to­ju Ic­cho­ku Me­ru li­ki­mui dė­ko­jo Kel­mės ra­jo­no me­ro pa­va­duo­to­jas Al­ber­tas Bra­zas.

Kel­mės J. Grai­čiū­no gim­na­zi­jos is­to­ri­jos mo­ky­to­jas Egi­di­jus Ūk­sas pri­mi­nė I. Me­ro gy­ve­ni­mo is­to­ri­ją, kai 1941 me­tų va­sa­rą bu­vo su­šau­dy­ti jo tė­vai, o aš­tuon­me­tis ber­niu­kas per ste­buk­lą iš­li­ko gy­vas. Jį išau­gi­no kel­miš­kių Bro­nės ir Juo­zo Dai­naus­kų šei­ma.

Vė­liau jis ra­šė: „Kas­dien lyg mal­dą ta­riu pa­var­des tų žmo­nių, ku­rie na­cių oku­pa­ci­jos me­tais, ri­zi­kuo­da­mi sa­vo gy­vy­bė­mis, iš­gel­bė­jo ir slė­pė žy­dų vai­kus.“

„Šis pa­mink­las – tai at­si­pra­šy­mo ir su­si­tai­ky­mo ženk­las“, – sa­kė E. Ūk­sas.

Su­si­rin­ku­sius svei­ki­no ir už ga­li­my­bę jau­ni­mui kas­dien su­si­tik­ti su I. Me­ru jo var­du pa­va­din­to­je aikš­tė­je dė­ko­jo Sei­mo na­rio pa­dė­jė­ja Ja­ni­na Ske­ber­die­nė. Ji prie pa­mink­lo pa­dė­jo mė­ly­nų ro­žių puokš­tę.

I. Me­rą pri­si­mi­nė jo kū­ri­nių re­dak­to­rė Lo­re­ta Ma­čians­kai­tė.

Apie jo ra­šy­to­jo ta­len­to sklei­di­mą­si pa­sa­ko­jo bend­ra­moks­lis Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te Ed­mun­das Če­pys.

I. Me­ro kū­ri­nių ver­tė­jas į ru­sų kal­bą Fe­lik­sas Dek­to­ras ak­cen­ta­vo, jog I. Me­ras bu­vo pir­ma­sis ra­šy­to­jas, iš­drį­sęs pri­min­ti Ho­lo­kaus­to te­mą sa­vo kū­ri­niuo­se. Ver­tė­jui Ru­si­jo­je te­ko apei­ti daug lei­dyk­lų, kol ra­do vie­ną, ku­ri su­ti­ko pub­li­kuo­ti apy­sa­ką „Gel­to­nas lo­pas“ ir ro­ma­ną „Ly­gio­sios trun­ka aki­mir­ką“. Ki­tų lei­dyk­lų re­dak­to­riai kū­ri­niuo­se neįž­vel­gė nie­ko blo­go, ta­čiau at­sa­kė trum­pai: "Nes­paus­din­sim“.

Bu­vo per­skai­ty­tas į iš­kil­mes ne­ga­lė­ju­sio at­vyk­ti Sei­mo na­rio Ema­nue­lio Zin­ge­rio laiš­kas.

Pa­žin­ties su I. Me­ru aki­mir­ko­mis da­li­jo­si Ja­ko­vo Bun­kos pa­ra­mos ir lab­da­ros fon­do di­rek­to­rius, Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nės ta­ry­bos ir val­dy­bos na­rys Dau­man­tas Le­vas To­de­sas: „Ic­cho­kas Me­ras – tai išau­gęs me­dis. Stu­di­juo­ki­te jį, skai­ty­ki­te. Kiek­vie­nas žmo­gus, ne­prik­lau­so­mai nuo tau­ty­bės, pri­va­lo ieš­ko­ti sa­vo šak­nų ir sa­vo ta­pa­ty­bės.“

Kau­no žy­dų bend­ruo­me­nės at­sto­vas Ger­cas Ža­kas iš­reiš­kė pa­si­di­džia­vi­mą, jog pra­smin­gai pa­mi­nė­tos di­džio ta­len­to žmo­gaus mir­ties me­ti­nės.

Žy­dų bend­ruo­me­nių ir Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai pa­dė­jo gė­lių prie pa­mink­li­nio stul­po Ic­cho­kui Me­rui. Kai ku­rie bend­ruo­me­nių at­sto­vai žy­dų pa­pro­čiu ant pa­mink­lo pa­dė­jo ak­me­nu­kų.

Au­to­rės nuo­tr.

Pa­mink­li­nio stul­po at­si­ra­di­mą Kel­mė­je, Ic­cho­ko Me­ro aikš­tė­je, ini­ci­ja­vo žy­dų bend­ruo­me­nės at­sto­vai.