
Naujausios
Pastatytas paminklinis stulpas Icchokui Merui
Vakar Kelmėje, Icchoko Mero vardu pavadintoje aikštėje priešais Jono Gračiūno gimnaziją, atidengtas paminklinis stulpas lietuvių išgelbėtam, kelmiškių Dainauskų užaugintam garsiam rašytojui Icchokui Merui.
Kovo tryliktoji paminklo atidengimui pasirinkta todėl, kad tą dieną sukako lygiai penkeri metai nuo rašytojo mirties.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Gimnazistai kasdien susitiks su rašytoju
Vienoje paminklinio stulpo pusėje iškaltas Icchoko Mero portretas ir surašyti pagrindiniai jo biografijos faktai bei pasiekimai, kitoje – jo kūrinių pavadinimai.
Kaip „Šiaulių kraštą“ informavo Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondo direktorius, Lietuvos žydų bendruomenės tarybos ir valdybos narys Daumantas Levas Todesas, tai informacinis akmuo, padarytas iš Karelijos juodojo granito.
Prieš kurį laiką Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondas užsisakė 9 juodo granito stulpus. Daugelis jų dabar stovi Litvakų Atminties sode, esančiame Plungės rajone, Medsėdžių kaime. Atminties sode stovintys paminkliniai stulpai mena iškilias, bet kartais užmirštas asmenybes.
Jakovas Bunka buvo tautodailininkas, medžio skulptorius. Jis įsteigė fondą drauge su dar keliais žmonėmis. Po jo mirties fondo vykdančiuoju direktoriumi tapo jo sūnus Eugenijus Bunka.
Stačiakampio formos granitas su išgraviruotais įrašais ir I. Mero portretu buvo atvežtas į Kelmę. Paminklinio stulpo pastatymu pasirūpino Kelmės miesto seniūnija.
Iškilmėse – gausus žydų bendruomenių atstovų būrys
Į paminklo atidengimo iškilmes atvyko apie 40 žydų bendruomenių atstovų iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos bei Geros valios fondų atstovai. Dalyvavo nemažas būrys Kelmės J. Graičiūno gimnazijos mokinių ir mokytojų.
Už tai, kad Kelmė gali didžiuotis įžymiu rašytoju Icchoku Meru likimui dėkojo Kelmės rajono mero pavaduotojas Albertas Brazas.
Kelmės J. Graičiūno gimnazijos istorijos mokytojas Egidijus Ūksas priminė I. Mero gyvenimo istoriją, kai 1941 metų vasarą buvo sušaudyti jo tėvai, o aštuonmetis berniukas per stebuklą išliko gyvas. Jį išaugino kelmiškių Bronės ir Juozo Dainauskų šeima.
Vėliau jis rašė: „Kasdien lyg maldą tariu pavardes tų žmonių, kurie nacių okupacijos metais, rizikuodami savo gyvybėmis, išgelbėjo ir slėpė žydų vaikus.“
„Šis paminklas – tai atsiprašymo ir susitaikymo ženklas“, – sakė E. Ūksas.
Susirinkusius sveikino ir už galimybę jaunimui kasdien susitikti su I. Meru jo vardu pavadintoje aikštėje dėkojo Seimo nario padėjėja Janina Skeberdienė. Ji prie paminklo padėjo mėlynų rožių puokštę.
I. Merą prisiminė jo kūrinių redaktorė Loreta Mačianskaitė.
Apie jo rašytojo talento skleidimąsi pasakojo bendramokslis Kauno politechnikos institute Edmundas Čepys.
I. Mero kūrinių vertėjas į rusų kalbą Feliksas Dektoras akcentavo, jog I. Meras buvo pirmasis rašytojas, išdrįsęs priminti Holokausto temą savo kūriniuose. Vertėjui Rusijoje teko apeiti daug leidyklų, kol rado vieną, kuri sutiko publikuoti apysaką „Geltonas lopas“ ir romaną „Lygiosios trunka akimirką“. Kitų leidyklų redaktoriai kūriniuose neįžvelgė nieko blogo, tačiau atsakė trumpai: "Nespausdinsim“.
Buvo perskaitytas į iškilmes negalėjusio atvykti Seimo nario Emanuelio Zingerio laiškas.
Pažinties su I. Meru akimirkomis dalijosi Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondo direktorius, Lietuvos žydų bendruomenės tarybos ir valdybos narys Daumantas Levas Todesas: „Icchokas Meras – tai išaugęs medis. Studijuokite jį, skaitykite. Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo tautybės, privalo ieškoti savo šaknų ir savo tapatybės.“
Kauno žydų bendruomenės atstovas Gercas Žakas išreiškė pasididžiavimą, jog prasmingai paminėtos didžio talento žmogaus mirties metinės.
Žydų bendruomenių ir Kelmės rajono savivaldybės atstovai padėjo gėlių prie paminklinio stulpo Icchokui Merui. Kai kurie bendruomenių atstovai žydų papročiu ant paminklo padėjo akmenukų.
Autorės nuotr.
Paminklinio stulpo atsiradimą Kelmėje, Icchoko Mero aikštėje, inicijavo žydų bendruomenės atstovai.