Pašilės varpai toli girdėti

Pa­ši­lės var­pai to­li gir­dė­ti

Kai su­gau­džia Pa­ši­lės Šv. Jur­gio baž­ny­čios var­pai, gir­di vi­sas Kelmės rajono Pa­ši­lės mies­te­lis. Vie­nas var­pų nu­lie­tas 1620 me­tais, grei­tai švęs 400 me­tų ju­bi­lie­jų. Ant jo iš­lie­tas pa­ts se­niau­sias lie­tu­viš­kas įra­šas.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Suk­lūs­ta vi­sas mies­te­lis

Pa­ši­lės gy­ven­to­jai, kar­tais bu­vo­da­mi ki­to­se ša­lies baž­ny­čio­se ir ly­gin­da­mi jų bei sa­vos baž­ny­tė­lės var­pų skam­be­sį, ste­bi­si, jog Pa­ši­lės var­pai – žy­miai gar­ses­ni už ki­tų baž­ny­čių.

„Kai li­kus pen­kio­li­kai mi­nu­čių iki Šv. Mi­šių zak­ris­ti­jo­nas pa­skam­bi­na var­pais, gir­di vi­si Pa­ši­lės gy­ven­to­jai. Var­pų skam­be­sys ai­di ki­lo­met­ro, gal net di­des­niu spin­du­liu“, – pa­sa­ko­ja Pa­ši­lės kai­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Pet­ras Bu­kan­tas.

50 me­tų Pa­ši­lė­je gy­ve­nan­tis P. Bu­kan­tas ne­pri­si­me­na, kad baž­ny­čios var­pus bū­tų te­kę ka­da nors res­tau­ruo­ti. Jie gau­džia ne­pails­da­mi ir ne­sus­to­da­mi.

Jau dvi­de­šimt me­tų Pa­ši­lės baž­ny­čios zak­ris­ti­jo­nu dir­ban­tis Ri­čar­das Kren­cius pa­sa­ko­ja, jog is­to­ri­nis Pa­ši­lės var­pas su­lau­kia daug su­si­do­mė­ji­mo. At­vyks­ta is­to­ri­kų, žur­na­lis­tų, tu­ris­tų.

Il­gą lai­ką var­pais skam­bi­no da­bar jau Am­ži­ny­bėn iš­ke­lia­vę Pet­ras Gin­čiaus­kas ir Va­le­ri­ja Ste­pon­kie­nė. Prieš po­rą me­tų var­pais skam­bin­ti pra­dė­jo zak­ris­ti­jo­nas. Var­pai gau­džia sek­ma­die­niais prieš Mi­šias ir kai lai­do­ja mi­ru­sį žmo­gų.

Mies­te­lio bran­ge­ny­bė

Pa­ši­lės baž­ny­čios var­pai gir­dė­ti ne tik sa­va­me kai­me. Juos gir­di vi­sa Lie­tu­va. Is­to­ri­nis 1620 me­tais iš­lie­tas var­pas da­ly­vau­ja Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės šimt­me­čiui skir­ta­me pro­jek­te „Glo­ria Lie­tu­va“.

Var­pai lai­ko­mi tau­tos lais­vės ir pri­si­kė­li­mo ža­din­to­jais. Lie­tu­vos him­no au­to­rius Vin­cas Ku­dir­ka lei­do laik­raš­tį „Var­pas“.

Pa­ši­lės Šv. Jur­gio baž­ny­čios var­pas iš­lie­tas 1620 me­tais. Net­ru­kus jam su­kaks 400 me­tų. Ki­ti du šios baž­ny­čios var­pai nu­lie­ti 1795 me­tais, kai baž­ny­čia įgi­jo mal­dos na­mų sta­tu­są.

Da­bar po me­di­nės Pa­ši­lės baž­ny­čios var­pi­nės skliau­tais ka­ban­tis var­pas iki Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pri­klau­sė Klai­pė­dos lie­tu­vių baž­ny­čiai. Jo nu­lie­ji­mu rū­pi­no­si tuo­me­ti­nis lie­tuv­nin­kų baž­ny­čios kle­bo­nas Jo­ha­nas Hop­ne­ris. Klai­pė­dos lie­tuv­nin­kų baž­ny­čia per ka­rą bu­vo su­griau­ta, to­dėl var­pas at­vež­tas į Pa­ši­lę.

Ant jo nu­lie­tas įra­šas lie­tu­vių kal­ba. „IANS. GOR­GES. MA­NE. LEIA. / SV. MAT­ZE. PO­NA. DIE­WA. 1.6.2.0.“

Žo­džiai ant var­po – tai se­niau­sias įra­šas lie­tu­vių kal­ba. Be to, tai vie­nin­te­lis šian­dien Lie­tu­vo­je ži­no­mas lie­ji­ko Jo­ha­no Gor­ge­so (Jo­hann Gor­ges) nu­lie­din­tas var­pas.

Ki­ti lie­tu­viš­ki įra­šai ant var­pų ži­no­mi tik po po­ros šim­tų me­tų – de­vy­nio­lik­to­jo am­žiaus pra­džio­je.

Ant 1785 me­tais nu­lie­tų var­pų rel­je­fi­nis įra­šas pa­da­ry­tas len­kų kal­ba.

Baž­ny­čia – jau­nes­nė už var­pą

Pa­ši­lės baž­ny­čios var­pai – se­nes­ni už pa­čią baž­ny­čią, ku­ri bu­vo at­sta­ty­ta 1883 me­tais.

Kaip tei­gia ar­chy­vų do­ku­men­tai, Pa­ši­lės baž­ny­čia bu­vo pa­sta­ty­ta 1781 me­tais, jos fun­da­to­rius bu­vo vie­tos dva­ri­nin­kas Jur­gis Ju­ce­vi­čius. Mo­tie­jus Va­lan­čius vei­ka­le „Že­mai­čių vys­ku­pys­tė“ nu­ro­do, jog Pa­ši­lės baž­ny­čia ke­le­rius me­tus „skai­tė­si už duk­te­rį Kal­ti­nė­nų baž­ny­čiai“.

J. Ju­ce­vi­čius už­ra­šė baž­ny­čiai va­la­ką (apie 21 hek­ta­rą) že­mės, iš­rū­pi­no pa­ra­pi­jos tei­ses. Ta­čiau kle­bo­ni­ja bu­vo ne­tur­tin­ga, va­di­na­ma „vi­sų pli­ką­ja“. Vė­liau prie baž­ny­čios yra vei­ku­si pa­ra­pi­jos mo­kyk­la, o 1861 me­tais įkur­ta varg­šų prie­glau­da.

De­vy­nio­lik­to­jo am­žiaus pa­bai­go­je me­di­nė baž­ny­čia bu­vo su­ny­ku­si. To­dėl 1883 me­tais at­sta­ty­ta.

Pa­ši­lės re­li­gi­nės bend­ruo­me­nės su­tar­ty­je kaip svar­biau­sias baž­ny­čios tur­tas nu­ro­do­mi trys al­to­riai su še­šiais pa­bveiks­lais, spin­ta, ko­mo­da, skry­nia ir trys var­pai.

Kel­mės baž­ny­čios var­pas – taip pat žy­mus

La­bai se­nas ir žy­mus var­pas ka­bo Kel­mės Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čio­je. 1972 me­tais jis įtrauk­tas į kil­no­ja­mų­jų me­no ver­ty­bių są­ra­šą. Var­pas ga­li bū­ti nu­lie­tas pen­kio­lik­to­jo am­žiaus pa­bai­go­je. Už­ra­šai se­ną­ja olan­dų kal­ba lei­džia ma­ny­ti, jog jis iš bron­zos lie­tas ko­kio­je nors Ny­der­lan­dų var­pų lie­jyk­lo­je.

Ka­dan­gi var­pas yra įski­lęs, jis ne­nau­do­ja­mas. Skam­bi­na­ma nau­jes­niu var­pu.

Au­to­rės nuo­tr.

Me­di­nė Pa­ši­lės Šv. Jur­gio baž­ny­čia at­sta­ty­ta 1883 me­tais, nuo to lai­ko re­mon­tuo­ta ir per­da­žy­ta. Ti­kin­čiuo­sius da­bar ap­tar­nau­ja Kra­žių kle­bo­nas.

Ar­tio­mo MYŠ­KI­NO nuo­tr.

Pa­ši­lės Šv. Jur­gio baž­ny­čios se­na­sis var­pas nu­lie­tas prieš be­veik 400 me­tų.

Nau­jes­nie­ji Pa­ši­lės baž­ny­čios var­pai nu­lie­ti 1795 me­tais.