
Naujausios
Partizanų ryšininkų sodyba vėl sudomino archeologus
Balandiškio kaime (Radviliškio rajonas) esančioje Sajų sodyboje į akademinio jaunimo stovyklą „Laisvės kovų atmintis“ suvažiavę trijų universitetų studentai talkina moksliniams sodybos tyrimams. Stovykla čia rengiama antrus metus.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Vyksta kasinėjimai
Per 20 Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos universitetų studentų, mokslininkų, archeologų atlieka archeologinius kasinėjimus partizanų rėmėjų Sajų sodyboje. Jiems talkina keletas Pašušvio pagrindinės mokyklos moksleivių, susidomėjusių archeologų darbu.
Pasak Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros doktoranto, archeologo Gedimino Petrausko, daugiau nei pusė stovyklautojų Balandiškyje darbavosi ir pernai, todėl vos įsikūrę kibo į darbus.
„Vieni dirba name, kiti – sodybos kieme. Dar viena grupė darbuojasi buvusio ūkio pastato, kuriame ir buvo įrengtas bunkeris, vietoje. Čia darbai jau beveik baigiami“, – pasakojo G. Petrauskas.
„Radome smulkių buities ir ūkio reikmenų fragmentų, įvairių stiklo šukių, sagų, pokario metų 10 kapeikų monetą, nemažai laikraščių skiaučių. Tai leidžia tvirtinti, kad sodybos šeimininkai buvo išsilavinę ir darbštūs žmonės“, – aiškino G. Petrauskas.
Ieškos archyvo
Bus bandoma ieškoti likusios partizanų archyvo dalies, nes Minaičiuose buvo rasta tik viena archyvo dalis.
„Paaiškėjo, jog sodyboje buvo du sodai: vienas – prie trobos, o kitas – Pašušvio link, kur dabar žolėmis apžėlęs laukas. Tai žinodami paieškoms bandysime panaudoti georadarą“, – aiškino G. Petrauskas.
Istorikų tvirtinimu, Sajaus artimieji yra sakę, kad prieš mirtį Stanislovas Sajus prasitaręs, jog sode yra užkasti svarbūs daiktai.
Stovyklautojų savaitgalį dar laukia 20 kilometrų žygis partizanų takais po Pašušvio apylinkes, susitikimas su partizanų ryšininke Antanina Valeikiene, istorinių kino filmų peržiūra.
Sodyba svarbi ateities kartoms
Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras, archeologas Vykintas Vaitkevičius įsitikinęs, kad pavyko išsklaidyti mitą, jog ši sodyba turi abejotiną vertę.
„Pernai mes atradome radinių, kuriuos galima sieti su partizanų buvimu, gydymusi, jų slaptos spaudos leidyba. 1949–1950 metais sodybos bunkeryje veikė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) Visuomeninės dalies štabas, jame leistas LLKS laikraštis „Prie rymančio Rūpintojėlio“. Sajų sodyba ypatinga ir tuo, jog simbolizuoja pozityviąją, viltingąją laisvės kovų pusę“, – sakė V. Vaitkevičius.
Istorikas apgailestavo, kad kilus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pasipriešinimui, Kultūros paveldo departamento numatyti pinigai, skirti Sajų sodybos atstatymo darbams, buvo perduoti kitam objektui.
Skirtingos nuomonės
Stovyklos organizatorių įsitikinimu, Sajų sodyba turi būti atvira visuomenei ir atgyti.
Griūvantis, greitai šimto metų sulauksiantis namas, aptvarkytas, uždengtas stogas, užkalti langai, kad pašaliniai nelandžiotų į vidų.
Bebaigiančią sugriūti sodybą prieš trejus metus pradėjo gaivinti Šiaulių menininkai, teigdami, kad 1949-aisiais čia buvo spausdinama Lietuvos laivės kovų deklaracija, kurią pasirašė gretimame Minaičių kaime susirinkę partizanų būrių vadai.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistai ir žmonės, tyrinėję rezistencijos kovų istoriją, abejoja, ar sodybą reikia gaivinti, nes tokių partizanų ryšininkų sodybų šalyje neva esą tūkstančiai.
Pavasarį Radviliškyje surengtame pasitarime buvo svarstoma, kaip sutvarkyti sodybą.
Visuomeninis judėjimas ir jaunieji istorikai pasisakė už tai, kad būtų atstatyta visa sodyba. Tačiau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai suabejojo, ar verta skirti bemaž pusę milijono litų sodybai atstatyti. Tuomet pasitarime neišvengta kaltinimų istorijos neišmanymu ir klastojimu.
Autoriaus nuotr.
KASINĖJIMAI: Buvusio ūkio pastato vietoje kasinėjimai jau baigiami.
ĮSITIKINIMAS: Istorikas ir archeologas Vykintas Vaitkevičius (kairėje) ir archeologas Gediminas Petrauskas įsitikinę,kad Sajų sodyba dar neatskleidė visų paslapčių.
DARBAI: Stovyklautojai ėmėsi kasinėjimo darbų prie pat namo.
RADINIAI: Pirmieji šių metų radiniai.
ĮRANKIS: Kiekvienas sukastas žemės kibiras persijojamas per trijų milimetrų sietą, kad nedingtų smulkūs radiniai.
SODYBA: Partizanų ryšininkų Sajų sodyboje vėl surengta istorinė stovykla.
SVARBA: Archeologams svarbus kiekvienas kasinėjimų vietoje surastas daiktas.