Naujausios
Paminklas Durbės mūšiui – tai paminklas žemaičiams
Telšių centre, šalia 900 vietų amfiteatro, planuojama pastatyti paminklą Durbės mūšiui. Vienas šios idėjos autorių architektas, Vilniaus dailės akademijos profesorius Algirdas Žebrauskas buvo atvykęs į Kelmę, kur rajono Tarybos posėdyje ragino ir kelmiškius prisidėti prie paminklo statybos. „Niekas kitas nepastatys paminklo Durbės mūšiui ir įžymiam karvedžiui žemaičių kunigaikščiui Algminui – tik žemaičiai,“ – sakė A.Žebrauskas, Žemaitijos likimą pakeitusį Durbės mūšį prilyginęs Žalgirio ir Saulės mūšiams.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Išvengėme prūsų likimo
1260 metais liepos 13-ąją įvykęs Durbės mūšis, pasak profesoriaus Algirdo Žebrausko, savo svarba nenusileidžia Žalgirio ir Saulės mūšiams. Tai didžiausias tryliktojo – keturioliktojo amžiaus lietuvių laimėjimas per karus su Vokiečių ordinu.
Tryliktojo amžiaus antroji pusė Lietuvai buvo sudėtinga. Grėsminga kaimynė Kijevo Rusia rinko iš lietuvių duokles. Suskilusios Kijevo kunigaikštystės kariavo tarpusavyje. Užkariauta Latvija ir Estija.
Mindaugas, karūnuotas Lietuvos karaliumi, Žemaitiją, kuri tuo metu juridiškai nepriklausė Lietuvai, dovanojo Livonijai. Kryžiuočių ordinas džiaugėsi apkrikštijęs pagonis, gavęs dovanų ir užsitikrinęs, kad Lietuva negins Žemaitijos.
Todėl Livonijos ir Vokiečių ordinai išsirengė į bendrą karinį žygį užgrobti Žemaitiją ir sujungti abiejų ordino dalių valdas bei išlaisvinti iš žemaičių blokados Karšuvos žemėje pastatytą vokiečių Georgenburgo pilį. Spėjama, jog ji stovėjo ant Vilkų lauko piliakalnio šiandieniniame Šilalės rajone.
Tačiau žemaičiai nesutiko su jiems primetamomis taisyklėmis. Karvedys žemaičių kunigaikštis Algminas priėmė svarbų strateginį sprendimą – įsiveržė į vokiečių ordino valdomą Kuršą ir pradėjo deginti pilis.
Šiuo manevru supainiojo Vokiečių ordino planus. Ordinų kariai puolė žemaičius vytis, o žemaičiai jų laukė pelkėtose vietose.
Įvyko kautynės, prilygstančios Žalgirio ir Aleksandro Nevskio mūšiams. Nukauta 150 vokiečių riterių, žuvo daug jų karių. Žemaičiai laimėjo mūšį.
Sukilo ir išsivadavo vokiečių pavergtose žemėse gyvenantys kuršiai, žiemgaliai ir estai. Prasidėjo Didysis prūsų sukilimas. Mindaugas nutraukė taiką su Livonijos ordinu.
Žemaičių pergalė Durbės mūšyje pakeitė Baltijos šalių politinę padėtį. Sustabdė kryžiuočių galybę ir padėjo sustiprėti Lietuvai. Jei ne Durbės mūšis, Lietuvos, Latvijos ir Estijos istorija šiandien būtų kitokia. Veikiausiai šias tautas būtų ištikęs prūsų likimas.
Kolona su auksuotais ąžuolo vainikais
Paminklą Durbės mūšiui ketinama statyti Žemaitijos sostinėje Telšiuose. Čia, šalia Masčio ežero, įrengtas 900 vietų amfiteatras. Viršutinėje terasoje palikta vieta paminklui. Paminklas Durbės mūšiui turėtų priminti ietį. Apatinėje plokštėje turėtų būti parašytas tekstas apie Durbės mūšio svarbą septyniomis kalbomis.
Viršutinę koloną turėtų puošti auksuoti ąžuolo vainikai.
Paminklo projektą pasiūlė ir jį įgyvendinti ketina skulptorius Algirdas Bosas.
Paminklo sąmata – 300 tūkstančių litų. A. Žebrauskas patikino, jog dalis reikalingos sumos jau surinkta. Projekte jau sutiko dalyvauti Šilalės rajono savivaldybė.
Paminklą norima pastatyti 755-ųjų Durbės mūšio metinių proga.
Kelmės rajono politikai idėją prisidėti prie paminklo statybos kitame mieste ir kitoje apskrityje vertino nevienareikšmiškai.
Vieni siūlė nuvažiuoti į Telšius pasižiūrėti, kur stovėtų paminklas, kaip tai atrodytų. Kiti tvirtino, jog Durbės mūšio metais Žemaitijos politinis ir religinis centras buvo ne Telšiai, o Kražiai. Kodėl paminklas statomas ne Kražiuose? Abejota, ar bus įmanoma skirti biudžeto lėšų kitos savivaldybės projektui.
Autorės nuotr.
REIKŠMĖ: Lietuvos dailės akademijos profesorius Algirdas Žebrauskas įtaigiai kalbėjo apie Durbės mūšio reikšmę Lietuvos ir kitų Baltijos šalių istorijai, prilygino jį Žalgirio mūšiui ir tikino, kad būtina pažymėti jo 755 -ąsias mūšio metines pastatant paminklą. „Jeigu mes neparašysime savo istorijos, už mus ją parašys kiti,“ – sakė profesorius.
Asmeninės nuotr.
ATMINTIS: Mūšius mena Durbės pilies sienų liekanos.
PROJEKTAS: Paminklo projektas. Jį įgyvendinti turėtų skulptorius Algirdas Bosas.
APLINKA: Šioje aplinkoje tarp ežero ir amfiteatro turėtų stovėti paminklas Durbės mūšiui.
