Pa­dė­kota baž­ny­čią at­sta­čiu­siam ku­ni­gui

Pa­dė­kota baž­ny­čią at­sta­čiu­siam ku­ni­gui

Pa­dė­kota baž­ny­čią at­sta­čiu­siam ku­ni­gui

Kai­riuo­se šven­čiant Švč. M. Ma­ri­jos Be­lais­vių Va­duo­to­jos at­lai­dus iš­kil­min­gai pa­mi­nė­tas il­gus me­tus Kai­rių pa­ra­pi­jo­je dir­bu­sio ku­ni­go Vin­co Vy­tau­to Ra­dze­vi­čiaus (1922 – 2000) švie­sus at­mi­ni­mas. Pas­ta­ty­tas pa­mink­li­nis ak­muo, me­nan­tis ku­ni­gą, at­sta­čiu­sį ka­ro su­griau­tą Kai­rių baž­ny­čią.

Kai­rių Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos, Be­lais­vių Va­duo­to­jos baž­ny­čia vos su­tal­pi­no šven­tės da­ly­vius, šven­ti­nes Mi­šias au­ko­jo Šiau­lių Vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis ir ku­ni­gas Vai­das Vaiš­vi­las.

Ša­lia švie­saus at­mi­ni­mo ku­ni­go Vin­co Vy­tau­to Ra­dze­vi­čiaus po­rtre­to baž­ny­čio­je šven­tės me­tu bu­vo eks­po­nuo­ja­mi ir jo as­me­ni­niai daik­tai, par­si­vež­ti iš Si­bi­ro trem­ties.

Ku­ni­gas V. V. Ra­dze­vi­čius Kai­rių pa­ra­pi­jo­je dir­bo nuo 1954-ųjų rug­sė­jo 21 die­nos. Čia kle­bo­nas at­va­žia­vo sun­kiai sirg­da­mas po Si­bi­ro trem­ties, ra­do Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro su­griau­tą baž­ny­čią. Di­džiau­sias ku­ni­go no­ras bu­vo at­sta­ty­ti Kai­rių baž­ny­čią, to­dėl pir­mi jo žo­džiai „Die­ve, duok man jė­gų“ ir bu­vo iš­ta­ri gal­vo­jant apie baž­ny­čios at­sta­ty­mą.

Ku­ni­gas 1956 me­tais at­sta­tė Kai­rių baž­ny­čią ir jo­je tar­na­vo 46 me­tus. Šį ku­ni­gą ži­no­jo ne tik Kai­riuo­se, bet ir vi­so­je Lie­tu­vo­je.

Rem­da­masis mo­kyk­los mo­ky­to­jų, bei moks­lei­vių ini­cia­ty­va 1987 me­tais ku­ni­gas pa­ts va­do­va­vo so­di­nant prie baž­ny­čios par­ką, ku­riam šie­met su­kan­ka 30 me­tų. Par­ke au­ga ir as­me­niš­kai ku­ni­go so­din­tas ąžuo­las, skir­tas 50-ies me­tų ku­ni­gys­tės ke­liui pa­mi­nė­ti.

Ku­ni­gas mi­rė 2000 me­tais ir yra pa­lai­do­tas Kai­rių baž­ny­čios šven­to­riu­je.

Kai­rių se­niū­no pa­va­duo­to­ja Al­ma Ma­ci­jaus­kie­nė su­bū­rė bend­ra­min­čius ir ar­tė­jant par­ko ir kle­bo­no ju­bi­lie­jams bu­vo nu­tar­ta įam­žin­ti šį švie­sų žmo­gų at­mi­ni­mo len­ta, ir sim­bo­liš­kai pa­va­din­ti šį par­ke­lį ku­ni­go V. V. Ra­dze­vi­čiaus var­du.

Kai­rių se­niū­ni­jos gy­ven­to­jas Gied­rius Pen­kaus­kas pa­da­rė ak­me­ni­nę len­tą, įam­ži­nan­čią ku­ni­go at­mi­ni­mą, neat­ly­gin­tinai. Ge­rai ku­ni­gą V. V. Ra­dze­vi­čių pa­ži­no­ju­siam An­ta­nui Ged­vi­lui te­ko gar­bė ati­deng­ti pa­mink­li­nę len­tą, ku­rią pa­šven­ti­no Šiau­lių vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis. Pri­si­mi­ni­mus apie ku­ni­gą ir jo dar­bus pa­sa­ko­jo kai­riš­kės Ja­ni­na Su­gau­dy­tė, Po­vi­las Vė­ly­kis, Onu­tė Gla­zaus­kie­nė ir ki­ti.

„Šiau­lių kraš­to“ inf.

Zig­mo RI­PINS­KIO nuo­tr.

Ku­ni­go ir Kai­rių jau­ni­mo bei pe­da­go­gų ini­cia­ty­va pa­so­din­ta­me gre­ta baž­ny­čios par­ke ati­deng­ta at­mi­ni­mo len­ta, o par­kas sim­bo­liš­kai pa­va­din­tas ku­ni­go Vinco Vytauto Ra­dze­vi­čiaus var­du.

Švie­saus at­mi­ni­mo kle­bo­nas Vin­cas Vy­tau­tas Ra­dze­vi­čius Kai­rių baž­ny­čio­je dir­bo 46-eris me­tus.

Kai­riuo­se šven­čiant Švč. M. Ma­ri­jos Be­lais­vių Va­duo­to­jos at­lai­dus, mies­te­lio gy­ven­to­jai gau­siai su­si­rin­ko pa­mi­nė­ti il­gus me­tus Kai­rių pa­ra­pi­jo­je dir­bu­sio, baž­ny­čios šven­to­riu­je pa­lai­do­to ku­ni­go Vin­co Vy­tau­to Ra­dze­vi­čiaus ju­bi­lie­jaus.

Ku­ni­go Vinco Vytauto Ra­dze­vi­čiaus 1956 me­tais at­sta­ty­ta Kai­rių Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos, Be­lais­vių Va­duo­to­jos baž­ny­čia.