Naujausios
Problemos persikelia į naujus metus
– Kokius darbus jau rikiuojate?
– Šių metų pirmieji darbai yra susiję su praėjusiųjų metų situacija. Laikotarpis buvo labai sudėtingas: pandemija, tiekimo grandinių krizė, darbo jėgos trūkumas, pasienio problemos, galiausiai elektros ir energetinių išteklių krizė ir dar įtempti santykiai su Kinija. Nepaisant to, 2021 metai verslui buvo pakankamai sėkmingi. Augo ir eksportas, ir šalies bendrasis vidaus produktas.
Dėl to galima pasidžiaugti. Bet nauji metai iš karto atneša ir įtampas. Ypač energetikos sektoriuje. Energetinių išteklių kainos kol kas tik kyla į viršų. Tai labai rimtas signalas. Kai kurios verslo įmonės gali patirti sunkumų jau pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčiais. Tam turime ruoštis ir ieškoti sprendimų kartu su Energetikos ministerija, kad galėtume sušvelninti kainų šuolį, amortizuoti stituaciją. Tai darbas – numeris pirmas.
Antrasis darbas – spręsti problemas, iškilusias dėl santykių su Kinija krizės. Su Kinija labai daug problemų išmuitinant prekes turi lokalūs lietuviško kapitalo verslai, kurie neturi padalinių užsieniuose. Kol kas paramos paketas, kurį nukentėjusioms įmonėms pažadėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerija nėra iki galo aiškus ir suprantamas. Turime tartis. kaip procesą supaprastinti ir greičiau padėti verslams.
Ir, žinoma, kiekvieno verslo uždavinys yra stabilizuoti tiekimo grandines. Tai mums ypač svarbu, kadangi Šiaulių regionas turi išskirtinai daug gamybos, pas mus dominuoja gamybos sektorius. Tad reikia galvoti, kaip stabilizuoti tiekimo grandinių rinkas: ką galima perkelti į kitas šalis, kuriose galima būtų gauti prekių ir paslaugų ir užsitikrinti nuolatinį prekių tiekimą. Pandemija mūsų tiek nebegąsdina, kiek gąsdina problemos, susijusios su užsienio šalių rinkomis.
Dėl pablogėjusių santykių su Kinija kenčia ir Šiaulių įmonės. Tarp jų tokios, kaip „Baltik vairas“ ar „Neaustinių medžiagų fabriko“ grupės įmonės.
Buvo aiški nuojauta, kad Kinija reaguos į Taivaniečių atstovybės atidarymą, bet kad taip aštriai, tai buvo netikėta. Lietuvos pavyzdžiu Kinija dabar testuoja kitas šalis – kas bus, jeigu taip elgsitės. Blogiausia, kad, kai mūsų Užsienio reikalų ministerija kreipėsi pagalbos į Europos Komisiją, ji paliko mums patiems klausimą išsispręsti. O kai kreipėmės į Pasaulio prekybos organizaciją, ji paprašė surinkti įrodymus, kad trukdoma prekyba. Tai padaryti be galo sunku ir užtruks metus ir praktiškai greito rezultato neturėsime.
Dalis transporto įmonių jau išsikėlė į Lenkiją, o dabar dėl konflikto su Kinija lietuviško kapitalo įmonės kurs atstovybes kitose šalyse. Latvija, Lenkija uždirbs iš to konflikto. Kaimynai jau uždirba ir iš mūsų konfliktų su Baltarusija.
Dialogo reikia
– Kokios įžvalgos 2022 metams? Ko tikitės?
– 2022 metais verslo situacija labai priklausys nuo to, kaip sprendimai dėliosios politiniame lygmenyje. Ar vyks dialogas su verslu? Jeigu dialogas bus glaudus ir konstruktyvus, tai dalį problemų, manau, pavyks išspręsti ir verslus išsaugoti. Bet jeigu išvardytų problemų nespręsime, tai per drąsu prognozuoti, jog šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 5 ar daugiau procentų.
Labai svarbu ir suvaldyti infliacijos tempus, nes infliacija auga pakankamai greitai. Kyla ir nekilnojamojo turto, ir žaliavų, ir maisto produktų kainos. Vyriausybei uždavinys, kaip stabilizuoti kainų augimą. Priešingu atveju, ekonomikos augimas bus tik butaforinis, realiai jokio pagerėjimo nepajusime.
– Metų pabaigoje paskelbtas visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad Vyriausybės reitingas krenta. Kaip manote, ar pagrįstai mažėja pasitikėjimas Vyriausybe?
– Manau, didžia dalimi, taip. Prisiminkime, kai ši Vyriausybė tik buvo patvirtinta ir gavo įgaliojimus veikti, atlikti tam tikrus politinius veiksmus, pasitikėjimas ja buvo labai didelis. Tauta į ją buvo sudėjusi daug vilčių. Bet paskutiniai Vyriausybės darbai, ir, sakyčiau, tam tikra Užsienio reikalų ministerijos krizė, susijusi ir su baltarusiškų trąšu tranzitu, ir Kinijos klausimu, o taip pat energetinių problemų nesprendimas, rodo, kad žmonės ne tokių rezultatų tikėjosi.
Tikėjomės aktyvesnių veiksmų, prognozuojamų scenarijų ir geresnių sprendimų. Juolab kad turime su kuo palyginti. Kaimynai latviai, lenkai tokius sprendimus darė, mažino pridėtinės vertės mokesčius, akcizus. Tai davė gerą impulsą ekonomikai. Lenkai, pavyzdžiui, energetiniame sektoriuje sumažino ir pridėtinės vertės mokestį, ir akcizus. Tuo parodydami, kad supranta situaciją ir girdi, ką sako šalies žmonės ir verslas. Valstybė mažino biudžeto pajamas, kad suvaldytų kylančias kainas.
Apmaudu, kad pas mus tokių veiksmų nebuvo imtasi, nors aplink pavyzdžių matome. Kaimynų veiksmai pakankamai logiški ir nesakyčiau, jog kažkaip politikuojama ar bandoma politiškai žaisti. Tie sprendimai visiškai pagrįsti ir savalaikiai.
Pas mus tokių aktyvių valdžios veiksmų pasigenda pirmiausia tie, kurie dirba versluose. Matome, kiek daug yra neatsakytų klausimų ir nepadarytų namų darbų. Politikų neprofesionalumas atsiliepia, nepasveria pasekmių ir įšokame į dilgėles nuogi. Todėl ir formuojasi pesimistinė visuomenės nuomonė. Bet jeigu reikalingi sprendimai bus priimami, atsikurs pasitikėjimas, kils ir reitingai.
Linkiu vieno – daugiau dialogo. Daugiau ne tik kalbėtis, bet ir girdėti vieni kitus. Šiandien nebesame valstybė, kuri turi tik politinę liniją. Esame valstybė, kuri turi gilias eksporto tradicijas ir daug eksporto partnerių. Kaip šeimoje, taip ir valstybėje, turime tartis. Turime sėsti prie derybų stalo, girdėti, ką kita pusė sako, ir kartu veikti. Jeigu veiksime atskirai, problemų tik daugės ir jos bus dar gilesnės.
