Naujausios
Neveiksni moteris keliasi iš socialinės mirties
Kelmės rajono Pakražančio seniūnijos socialinė darbuotoja nusprendė prikelti neveiksnia paskelbtą jauną moterį iš socialinės mirties. Ji pareikalavo, kad medikai dar kartą peržiūrėtų pirminius dokumentus ir patikrintų moters sveikatą, nes ji nė nepanaši į neveiksnų žmogų. Jeigu moteris vėl bus pripažinta veiksnia, ji bus viena iš nedaugelio laimingųjų.
Šimtai žmonių dėl artimųjų valios ir išskaičiavimų pripažinti neveiksniais taip ir neatgauna nurašyto savo gyvenimo.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Iš gyvenimo išbraukta jaunystė
Aistės (visų straipsnyje minimų neveiksniais pripažintų žmonių vardai pakeisti) nelaimės prasidėjo tada, kai ji su tėvu atsikėlė į Pakražančio seniūniją, pas ūkininkę. Tėvas ūkyje buvo ir darbininkas, ir šeimininkės sugyventinis.
Aistė taip pat darbavosi ūkyje. Jauną mergaitę nužiūrėjo ūkininkės sūnėnas. Jiems ūkininkė užleido pastatėlį. Vienas po kito gimė vaikai. Aistė pasiligojo. Iš motinos paveldėjo judėjimo negalią. Ūkininkė vežiojo mergaitę pas daktarus. Tačiau invalidumas jai skirtas ne dėl tikrosios ligos, bet dėl psichinės negalios.
Netrukus Aistė buvo pripažinta neveiksnia. Ūkininkė tapo jos ir jos vaikų globėja, nes ūkininkės sūnėnas neprisipažino esąs vaikų tėvas. Kiekvienam globojamam vaikui buvo skiriama 500 litų valstybės parama, kurią paimdavo ūkininkė.
Kaimo žmonės stebėjosi, kaip į vienkiemį protinga, sveika ir guvi atsikėlusi jauna mergaitė staiga tapo neveiksnia. Tačiau įrodinėti savo veiksnumo pats neveiksniu pripažintas žmogus jau nebegali. Įstatymiškai jis tarsi miręs. Be globėjo leidimo ir palaikymo negali atlikti jokio veiksmo.
Tuo metu, kai Aistė buvo pripažinta neveiksnia, su ja ne kartą bendravo šių eilučių autorė. Jokių neveiksnumo požymių nepavyko pastebėti. Moteris iš kaimo atvažiuodavo į Kelmę nupirkti maisto. Ji pati prižiūrėdavo savo vaikus. Rišliai pasakodavo apie savo gyvenimą, vertindavo situaciją ir suvokė, kodėl ūkininkei buvo naudinga, kad ji būtų neveiksni.
Paskelbta neveiksnia Aistė prarado ir savo vaikus. Kai ūkininkė pasiligojo ir negalėjo būti oficiali vaikų globėja, jų tėvas teisme pripažino tėvystę, atžalas parsivedė į savo namus.
„Ji — ne mūsų ligonis“
Aistės globėja paskirta seniūnijos socialinė darbuotoja. „Pamačiau, kad mano pagalba jai visai nereikalinga, — “Šiaulių kraštui“ pasakojo moterį globojanti socialinė darbuotoja Elena Kasparavičienė. — Beprasmis laiko gaišimas. Aistė — apsiskaičiusi, sprendžia kryžiažodžius, yra psichiškai sveikas, mąstantis žmogus. O negali pati pasiimti net savo neįgalumo pensijos. Jos negalia — fizinė, o ne psichinė.“
Neveiksnios moters globėja paskirta socialinė darbuotoja pareiškė, jog parašiusi skundą, pareikalavo dar kartą peržiūrėti dokumentus ir patikrinti moters sveikatą.
Psichikos sveikatos centras pasiuntė neveiksniąją tyrimams. „Kai nuvežiau Aistę psichiatrams, ji tiksliai atsakinėjo į visus klausimus, rišliai papasakojo savo gyvenimo istoriją nuo pat vaikystės. Psichiatrai nustebo, kas galėjo nustatyti šiai moteriai neveiksnumą.
„Vežkitės atgal, ji — ne mūsų ligonis“, — tokia buvo gydytojų išvada.
Jei ekspertų komisija pripažins Aistę veiksnia, jos globėjai naująjį savo globotinės statusą dar reikės įteisinti juridiškai. Kreiptis į teismą, kad šis moterį vėl pripažintų veiksnia. Tuomet Aistė atgautų visas savo žmogiškąsias teises, kurias buvo praradusi.
Neveiksni moteris dirbo pieninėje
Tokių situacijų, kai į neveiksnų nė nepanašus žmogus pripažįstamas neveiksniu, yra ne vienas. Pieninėje kelerius metus dirbo Oksana, motinos rūpesčiu pripažinta neveiksnia. Dirbo prie įrengimų, varškės ir kitų pieno produktų gamybos linijoje.
„Ji — visiškai protinga moteris, — apie Oksaną sakė bendradarbiai. — Niekas nė nesuprato, kad gali būti neveiksni. Dar durnesnių už ją vaikšto po Seimą.“
Pieninės personalo skyriaus atstovė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog jų bendrovės socialinėje įmonėje dirba daug neįgalių žmonių. Oksanai buvo nustatytas 40 procentų darbingumas. Užrašytas ligos kodas. Kodo nešifravę. Bet kad moteris būtų neveiksni niekas nesupratęs. Su ja nebuvę jokių problemų.
Oksaną globojusi jos motina dabar mirė. Oksana pati parašė prašymą, kad jai skirtų kitą globėją.
Kelmės rajono Socialinių paslaugų tarnybos direktorė Aldona Kvintufelienė pasakojo kitą kiek komišką situaciją, kai viena neveiksni kaimo gyventoja reikalavo, kad jai skirtų globėją, turintį aukštąjį juridinį išsilavinimą. Iš tiesų — gal tik tokį išsilavinimą turintis žmogus ir būtų pralenkęs ją savo protu ir žiniomis.
Ši dabar jau žuvusi moteris dailia, beveik kaligrafiška rašysena rašydavo prašymus įvairioms institucijoms, ne kartą yra kreipusis ir į redakciją, kad sudrausmintų motiną skriaudžiančius brolius. Faktus dėstydavo nuosekliai, logiškai formuluodavo mintis. Deja, į moters skundus instutucijos negalėdavo atsižvelgti, nes tos pačios jos motinos iniciatyva moteris dar jaunystėje buvo pripažinta neveiksnia.
Neveiksnumas lygus beteisiškumui
Neveiksnumas teisinėje literatūroje apibrėžiamas kaip teisinis asmens statusas, kai žmogus dėl kai kurių sutrikimų ar nepakankamų gebėjimų negali savarankiškai priimti sprendimų dėl savo asmeninių ar ekonominių reikalų, todėl negali apginti savo interesų. Pilnamečiai žmonės, pripažinti neveiksniais, praranda teisę priimti netgi pačius elementariausius sprendimus ir naudotis kitomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Tai prilygsta socialinei žmogaus mirčiai.
Neveiksniu žmogus pripažįstamas pagal du kriterijus — medicininį ir teisinį. Medikai, šiuo atveju teismo psichiatrijos ekspertai, konstatuoja psichikos sutrikimą. Teismas, remdamasis ekspertų išvada, pripažįsta žmogų neveiksniu.
Neveiksniu pripažintas žmogus tampa visiškai priklausomu nuo globėjo malonės. Jis netenka teisės diponuoti savo pinigais, turtu, spręsti dėl savo gyvenamosios vietos, ateities, suvaržoma jo judėjimo laisvė ir privatumas. Iš neveiksnaus žmogaus atimamos visos pilietinės teisės ir laisvės. Išsivaduoti iš šių apribojimų pats neveiksnusis jau niekuomet nebegalės.
Neveiksnumo nustatymo bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Tačiau korumpuotoje visuomenėje visiškai įmanoma, jog neveiksniu gali būti pripažintas psichiškai sveikas žmogus.
Prašymą pripažinti žmogų neveiksniu gali paduoti jo sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos ir rūpybos institucija arba prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą. Teismas siunčia žmogų ekspertams. Jų išvada tampa svarbiausiu pagrindu žmogų pripažinti neveiksniu.
Teisme dažniausia pats žmogus nė nedalyvauja. Mat Lietuvos Civilinio proceso kodekse yra išlyga, kuri leidžia nagrinėti bylą pačiam žmogui nedalyvaujant, jeigu „dėl sveikatos būklės, patvirtintos eksperto išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme“.
Taigi, teisėjas neretai nulemia likimą žmogaus, kurio net nematė.
citata: „
ŠEŠĖLIS: Neveiksniu pripažintas žmogus mūsų visuomenėje tampa bebalsis, bereikšmis tarsi šešėlis.
TEISYBĖ: Pakražančio seniūnijos socialinė darbuotoja Elena Kasparavičienė, tapusi neveiksnis pripažintos moters globėja, ryžosi įrodyti kitokią teisybę apie jos sveikatą, nes praktiškai moters neveiksnia nelaikė nė vienas kaimynas.
Autorės nuotr.
