Neramumai Baltarusijoje gali pakenkti Lietuvos ekonomikai?

EPA-ELTA nuotr.
Neramumai Baltarusijoje, ekspertų teigimu, gali atsiliepti tiek Lietuvos rinkai, tiek jos eksportui.
Ekonomistai įspėja, kad Baltarusijoje besitęsiantys neramumai gali atnešti neigiamų padarinių Lietuvos ekonomikai. Premjeras ramina: visko galima tikėtis, o jei ir sunkumų kils, valstybė suteiks pagalbą verslui.

„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad dabartiniai neramumai Baltarusijoje didžiausią riziką Lietuvos verslui kelia prekių importui iš Baltarusijos.

„Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad Baltarusija yra itin svarbi Lietuvos importo partnerė: pernai prekių importas iš Baltarusijos siekė 782 mln. eurų, o Baltarusija buvo 14-ta didžiausia Lietuvos importo partnerė. Kas dėl prekių importo iš Baltarusijos, matau du pagrindinius rizikos segmentus: žaliavų, trąšų importas ir rizika Klaipėdos uosto krovos rodikliams“, – Eltai teigė A. Izgorodinas.

Anot jo, galimai kilus streikui Baltarusijos įmonėse, gali laikinai sutrikti medienos ir metalo žaliavų importas iš Baltarusijos.

„Dalis Lietuvos įmonių gali tam tikrą laiką negauti reikalingų žaliavų, nepagaminti produkcijos, neįvykdyti pardavimų sutarčių, kas Lietuvos įmonėms reiškia sugadintą reputaciją ir prarastus pinigus. Kita problema – sutrikus žaliavų importui iš Baltarusijos, Lietuvos verslas ieškos alternatyvių žaliavų tiekėjų kitose rinkose, tačiau tos alternatyvos gali būti brangesnės nei baltarusiškos žaliavos, kas reiškia didesnę žaliavų savikainą Lietuvos įmonėms. Pernai medienos ir metalų importo iš Baltarusijos apimtys siekė 258 mln. eurų, taigi, sutrikus Baltarusijos žaliavų tiekėjų darbui, dalis šios sumos atsidurtų rizikos zonoje“, – sakė ekonomistas.

A. Izgorodino teigimu, sutrikęs prekių iš Baltarusijos importas taip pat turėtų neigiamos įtakos Klaipėdos uosto krovos rodikliams, ypač per trąšų krovą ir baltarusiškos naftos perdirbimą bei krovą.

„Sutrikusio trąšų ir mineralinio kuro iš Baltarusijos rizika yra ganėtinai didelė, kadangi sutrikus vienų Baltarusijos tiekėjų darbui, juos būtų sunku greitai pakeisti kitais tiekėjais dėl labai mažo naftos ir trąšų tiekėjų skaičiaus. Taigi, šiuo atveju rizikos zonoje yra 205 mln. eurų suma – tiek pernai iš Baltarusijos importavome trąšų ir naftos“, – teigė jis.

Ekonomistas išskyrė dar vieną rizikos veiksnį Lietuvos verslui – eksporto prekių tranzitą per Baltarusijos teritoriją.

„Baltarusija yra viena didžiausių Lietuvos reeksporto partnerių ir viena didžiausių Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinkų: pernai Baltarusija buvo šešta didžiausia Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinka. Paprastai kalbant, tai reiškia, kad Lietuvos vežėjai per Baltarusijos teritoriją veža nemažai tranzitinių prekių. Šiuo atveju pagrindinė rizika kyla Lietuvos vežėjams – galimi Baltarusijos muitinės darbo sutrikimai“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad taip pat gali nukentėti Lietuvos verslo investicijos Baltarusijoje.

„Neramumai gali neigiamai paveikti tiek įmonių, į kurias investavo Lietuvos verslas, veiklą, tiek ir atskirų žaliavų arba gaminių importą iš šių įmonių į Lietuvą“, – sakė ekonomistas.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Baltarusijai atsisakyti krovinių gabenimo per Klaipėdos uostą būtų ekonomiškai nenaudinga.

„Efektyvesnio, pigesnio ir ekonomiškai naudingesnio kelio Baltarusijos kroviniams kaip per Klaipėdos uostą – nėra. Jei kalbame apie solidarumą Baltijos valstybių, tai Latvijos pozicija yra identiška arba labai artima Lietuvai, pasirinkimas baltarusiams lieka tik Rusijos uostai.

Tai yra visiškai ekonomiškai nenaudinga, o kalbant apie šaltąjį metų sezoną, tai ekonomiškai būtų tragiškai žalinga, nes tiems patiems naftos produktams reikėtų palaikyti specialią režiminę temperatūrą, kitaip krova negalėtų vykti“, – žurnalistams antradienį sakė S. Skvernelis.

„Bet kada yra diktatūra, desperacija, visko gali būti. Tada būtų poveikis ir mūsų ekonomikai, nes vien Klaipėdos daugiau nei trečdalis krovinių yra susiję su uosto darbu susiję su Baltarusija“, – pridūrė jis.

Anot jo, į Vyriausybę kol kas nesikreipė nei privačios, nei valstybės įmonės.

„Iš mūsų įmonių nerimastingų signalų bent jau iki Vyriausybės neatėjo. Taip, pamąstymų yra, grėsmės yra, bet ir mūsų verslas, kalbant apie eksportą, paskutinius metus yra diversifikuotas, rizikos išskaidytos, tai nebūtų taip, kaip kažkada buvo. Jei atsiras sunkumų, mes kalbėsime su tomis įmonėmis, tiek valstybinėmis, tiek privačiomis, kokia valstybės pagalba galėtų būti. Nes Klaipėdos uostas ir „Lietuvos geležinkeliai“ tikrai yra labai svarbi mūsų ekonomikos dalis ir liečia daugybę žmonių visoje Lietuvoje“, – sakė premjeras.