Naujausios
„Visi atidirbimo po mokyklos baigimo laiką sieja su sovietizmu. Jaunuoliams tarnauti šauktiniais yra pareiga, bet reikalauti atidirbti už valstybės lėšomis įsigytą mokslą kažkodėl bijomasi. O juk tai grynai sutartiniai santykiai, joks teisių varžymas. Jei aš finansuoju tavo mokslą, būk malonus įsipareigoti.
Iš to, kas pas mus vyksta su aukštojo mokslo finansavimu, galima sakyti, kad mes esame tikrai turtinga valstybė. Išmokiname jaunus žmones ir leidžiame jiems ramiai išvažiuoti į pasaulį. Ir visi bijome parengti statistiką ir pasakyti, kiek baigusių aukštąjį mokslą išvažiuoja dirbti į užsienį. Kiek baigę vienokias ar kitokias programas ateina dirbti pagal specialybę. Tokias ataskaitas teikia nebent pačios aukštosios mokyklos. Romerio universitetas labai tai mėgdavo. Yra tekę girdėti jų teiginį, esą 99 proc. jų studentų po baigimo gauna darbą. Įdomu, kur ir kokį? Teisininkus ruošia net trys universitetai, bet jų nėra. Mūsų savivaldybei dabar trūksta dviejų teisininkų ir nėra kur gauti? Reikia ir architekto, siūlome dirbti nors nuotoliniu būdu“, – kalbėjo Akmenės meras.
V.Mitrofanovas domisi, kaip yra kitur. „Pas mus atvyksta vasaroti buvusio „Motorolos“ viceprezidento, turinčio mūsų krašte šaknų, šeima, ir man su šiais išsilavinusiais žmonėmis ne kartą yra tekę bendrauti. Viena temų, vadinamasis atidirbimas už mokslą vienoje turtingiausių pasaulyje šalių – Amerikoje. Taip, sakė įtakingas Amerikos lietuvis, kai kuriose valstijose to reikalaujama. Su tuo susidūrėme ir mes patys. Mano dukteriai studijoms Kembridže teko imti banko paskolą ir ne valstybė, o pats bankas už suteiktą paramą pareikalavo po baigimo atidirbti Anglijoje trejus metus.“
Akmenės savivaldybės vadovas ta tema drąsiai diskutuoja ir neslepia net buvęs pavadintas grįžimo prie sovietizmo proteguotoju. „Kuo čia dėtas sovietizmas? Tuo mes įpareigotume jaunimą tikslingiau rinktis profesiją, ne miestą.
Puikiai žinome, kad jaunimas veržiasi išvažiuoti iš provincijos ir stoja mokytis bet kur, kad tik baigęs ten galėtų likti. Daugelis įpareigojimą atidirbti už suteiktą nemokamą mokslą įsivaizduoja kaip priverstinę tremtį į regionus. Bet padarykime taip, kad gerai besimokantys turėtų teisę rinktis. Pareiga atidirbti nėra kliūtis išvažiuoti dirbti į užsienį. Jeigu baigęs mokslus nori išvažiuoti, važiuok. Bet būk malonus grąžinti į valstybės biudžetą pinigus už suteiktą mokslą“, – teigia V.Mitrofanovas.
Pasak jo, valstybė kai kuriais atvejais tą reguliavimą ir dabar taiko. Tarkime, jaunuolis įstoja į nemokamas studijas ir po pirmo kurso meta mokslą. Tai nepraslysta pro akis. Tas studentas praranda galimybę vėliau pretenduoti į valstybės finansuojamas studijas. Už veltui išmestus pinigus prievolė taikoma, o atidirbti valstybei kažkodėl neprivaloma.
„Savivaldybės kaltinamos, kad jos nesudaro sutarčių su neįstojusiais į mokamas vietas studentais. Neslėpsiu, atvažiuoja pas mus vienas kitas jaunuolis su prašymu padengti jo išlaidas už mokamas studijas. Aš visada siūlau tokį sandorį: imk iš banko paskolą, o baigęs mokslus atvyk ir mes tuos pinigus, kuriuos išleidai diplomui, tau trejus metus pridėsime prie darbo užmokesčio. Nelabai atsiranda norinčių pasirašyti tokius sandorius. Kiekvienas žino, kad į nemokamas vietas įstoja geriausi moksleiviai. Baigę už valstybės pinigus mokslus, jie išvažiuoja dirbti į užsienį, o blogai besimokančius mes, savivaldybės, finansuojame. Logika keista. Ir savivaldybės pinigai yra mokesčių mokėtojų pinigai, ir valstybės finansuojamos aukštojo mokslo vietos – tie patys mokesčių mokėtojų pinigai. Būdamas mokesčių mokėtojas aš taip pat noriu gauti kokybiškas ugdymo paslaugas, sveikatos, viešojo aptarnavimo paslaugas. Kodėl aš mokėdamas mokesčius ir tikėdamasis iš valstybės, kad ji man parengs geriausius darbuotojus, turiu mokesčių mokėtojų pinigus kartais švaistyti nevisiškai pažangiems studentams?“
Anot Akmenės savivaldybės vadovo, sunku į regionus privilioti ne tik pedagogus. Ne mažesnis vargas patraukti į šalies pakraščius ir gydytojus. Medikai nenori važiuoti į regionus ir dėl nežinios. Neramu, kad valstybė pradės kažkokias sveikatos reformas ir tu nebeteksi vietos. Niekas iki šiol aiškiai nepasako, kaip turėtų atrodyti sveikatos sistema regionuose. „Kodėl dvejus, trejus metus provincijoje įsipareigojantį dirbti jauną gydytoją, be jam skiriamų bonusų, neatleidus nuo pajamų mokesčių, kaip daro lenkai. Tai būtų ne valstybės biudžeto sąskaita, o savivaldybės biudžeto sąskaita. Gydytojo atlyginimo vidurkis Akmenėje dabar yra vos ne du tūkstančiai eurų. Per trejus metus jis sutaupytų maždaug 15 tūkst. eurų be to, ką savivaldybė sumokėjo“, – mąsto V.Mitrofanovas.
