Naujausios
Narkomanija – problema ne visiems
Viešojoje erdvėje nuogąstaujama, kad narkotikų vartotojų Lietuvoje daugėja, tačiau Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) nieko nedaro, kad šią problemą spręstų. Departamento praėjusiais metais nuveiktų darbų ataskaitą vertinusi Sveikatos apsaugos ministerija ją įvertino neigiamai, tad, matyt, jam vėl gresia reorganizacija.
 |
| Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio netenkina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus Zeniaus Martinkaus veikla ELTA nuotr. |
Kartą jau reorganizavo
Narkotikų kontrolės departamentas (NKD), kurio uždavinys – koordinuoti ir įgyvendinti Lietuvos narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką, taip pat tirti narkotikų vartojimo paplitimą Lietuvoje, įkurtas 2004 m.
2007 m. Valstybės kontrolė atliko NKD veiklos auditą – vertino, ar efektyviai įgyvendinama Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 m. programa. Kontrolieriai rekomendavo departamentui ir Sveikatos apsaugos ministerijai gerinti paslaugų kokybę.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas pasiūlė Vyriausybei reorganizuoti NKD, kad jis atliktų pagrindinius su narkotikų prevencija susijusius uždavinius – sustabdyti ar bent sumažinti narkomanijos plitimą Lietuvoje. Komiteto nuomone, šis tikslas nebuvo tinkamai įgyvendinamas, narkomanijos augimo tempas, narkotikų pasiūla ir paklausa nemažėjo, nebuvo sukurta efektyvi narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos sistema ir pan.
2011 m. Vyriausybė nusprendė sujungti NKD bei Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą – buvo įkurtas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.
Visuomenininkai nusivylę
Su narkotikus vartojančiais asmenimis bei jų šeimomis dirbančių visuomeninių organizacijų atstovai „Respublikai“ teigė, kad su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu jiems rasti bendros kalbos nepavyksta.
Pasak asociacijos „Pozityvus gyvenimas“ vadovo Jurgio Andriuškos, dar prieš kelerius metus asociacija sėkmingai bendradarbiavo su tuomečiu NKD – vykdavo mokymai, departamentas kviesdavo asociacijos atstovus į pasitarimus. Tačiau pastaruoju metu visa tai nutrūko.
„Dabar ten – palaida bala, nežinia, kas ką daro, kas už ką atsakingas, – sakė J. Andriuška. – Jei man, kaip pacientų organizacijos atstovui, ko nors prireikia, net nežinau, į ką kreiptis, nors anksčiau buvo tam tikra struktūra, buvo aišku, kas ką turi daryti. Dabar niekas už nieką neatsakingas. Labai patogu“.
ŽIV ir AIDS paveiktų moterų ir jų artimųjų asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis taip pat nostalgiškai kalba apie „NKD laikus“. Jos teigimu, departamentas tikrai vykdė veiklą, kurios tikslas – narkotikų žalos mažinimas. Buvo parengtos prevencijos ir žalos mažinimo programos, projektai, numatytas finansavimas, organizuota pagalba žalos mažinimo kabinetams. Departamento kompetencijos ribas išplėtus bendradarbiavimas baigėsi.
„Mūsų manymu, narkomanijos prevencijos ir žalos mažinimo srityje dabartinis departamentas nelabai ką ir veikia. Jie net nebuvo su mumis susitikę, o visi jau pradėti projektai sustojo. Nors mums bendradarbiavimas būtų labai naudingas“, – sakė S. Kulšis.
Teisės veikti – ribotos
NTAKD direktorių Zenių Martinkų nustebino visuomenininkų teiginiai. Jo teigimu, departamentas tikrai jų neignoruoja, dirba su visuomeninių organizacijų koalicija, yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis. Bendradarbiavo, kai buvo priimami tam tikri teisės aktų pakeitimai.
Įvairias žalos mažinimo programas, direktoriaus teigimu, perėmė Sveikatos apsaugos ministerija. Už politikos formavimą taip pat atsakinga ministerija, nes departamentas neturi teisėkūros teisės – gali tik patarti ar ką nors inicijuoti, pasiūlyti.
NTAKD, kuriam iš valstybės biudžeto pernai buvo skirta 2,6 mln. litų, o dar apie 365 tūkst. litų gavo iš Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos agentūros projektinei veiklai, narkotikų kontrolės srityje, pasak Z. Martinkaus, atsakingas tik už prekursorių – medžiagų, iš kurių galima pagaminti narkotikus arba kurios naudojamos gaminant narkotikus, – legalią apyvartą. Tai jis griežtai ir kontroliuoja.
Olimpinė ramybė stebina
„Narkotikų vartojimo didėjimo tendencijos Lietuvoje nėra, – įtikinėja departamento vadovas. – Trys dideli Bendrosios populiacijos narkotikų vartojimo tyrimai, atlikti 2004, 2008 ir 2012 m., rodo tam tikrą vartojimo didėjimą nuo 2004 iki 2008 m., o nuo 2008 iki 2012 m. situacija stabilizavosi. Tiesiog pastaraisiais metais mažiau populiarios tampa tradicinės medžiagos – heroinas, kokainas, – didėja naujų sintetinių medžiagų vartojimas“.
Tačiau Seimo Sveikatos reikalų komiteto ir Antikorupcijos komisijos narys Kęstas Komskis mano kitaip: jo manymu, tendencijos šiandien yra bauginančios, ypač analizuojant oficialius duomenims, kiek narkotikų vartotojų ir platintojų yra pagaunama.
„Visi suvokia, kad galima pagauti 8–10 proc. Vadinasi, kuo daugiau pagauname, tuo daugiau yra vartotojų. Tai nieko gera nežadantis faktas, – „Respublikai“ teigė Seimo narys. – Narkotikų vartotojų daugėja, o tai kontroliuoti privalantis departamentas, galima sakyti, nesiima jokių veiksmų – plaukiama pasroviui, ir tiek“.
Specialistų, kurie tiesiogiai dirbtų prevencinį darbą, anot K.Komskio, trūksta, jų veiksmų per pastarąjį laikotarpį visiškai nematyti, o departamente – olimpinė ramybė.
Lietuva – „pirmaujančių“ dešimtuke
Europos narkotikų stebėsenos centras (EMCDDA) neseniai pristatė „Europos 2013 m. narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitą: Tendencijos ir pokyčiai“, pagal ją Lietuva patenka į dešimtuką Europos valstybių, kuriose miršta daugiausia narkotikų vartotojų.
Ataskaitos duomenimis, 2011 m. Lietuvoje milijonui gyventojų teko 20,9 mirties atvejo. Didžiausias mirtingumas tarp kvaišalų vartotojų – Estijoje, ten milijonui gyventojų tenka 135,7 mirties atvejo. Toliau eina Norvegija (73,1), Suomija (53,3), Jungtinė Karalystė (52,3), Airija (51,8), Danija (49,8), Švedija (35,5), Austrija (35,3).
Mažiausiai mirčių milijonui gyventojų tenka Rumunijoje (1) ir Vengrijoje (2).
Vidutiniškai Europoje nuo perdozavimo milijonui gyventojų tenka 18 mirties atvejų tarp 15-64 metų asmenų.
Ataskaita parengta remiantis informacija, kurią pateikė Europos Sąjungos valstybės narės, Norvegija, Kroatija ir Turkija.
EMCDDA duomenimis, narkotikų vartojimas yra viena pagrindinių jaunimo mirtingumo priežasčių Europoje – kasmet miršta 10–20 tūkst. opioidų vartotojų.
KOMENTARAS
Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS, Sveikatos apsaugos ministras:
NTAKD pavaldus Vyriausybei ir pagal Vyriausybės įstatymą Sveikatos apsaugos ministerijai privalu įvertinti Vyriausybei pateiktą departamento veiklos ataskaitą sveikatos veiklos požiūriu. Tad ministerija neseniai vertino departamento veiklos ataskaitas, skaičiavo padarytus ir nepadarytus darbus.
Radome nemažai darbų, kurie nepadaryti, be to, nepanaudota per 400 tūkst. litų lėšų, kurias galima buvo panaudoti, pavyzdžiui, narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijai. Juk lėšos jiems skiriamos ne tam, kad jie stengtųsi jas sutaupyti, o tam, kad panaudotų toms priemonėms, kurios mažintų suvartojimą.
Deja, pasiūliau Vyriausybei įvertinti departamento veiklą neigiamai. Jei Vyriausybė mūsų vertinimui pritars, teks keisti departamento vadovą ir ieškoti naujo, kuris sugebėtų pasiekti, kad departamentas dirbtų tai, kas jam priklauso. Be to, mes žadame siūlyti nuo kitų metų sausio 1 d. departamentą reorganizuoti – kai ką likviduoti, kai ką sukurti, kai kam skirti didesnį dėmesį.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
