Mūsų sielose dar tebevaikšto vergas

Mūsų sielose dar tebevaikšto vergas

Mūsų sielose dar tebevaikšto vergas

Nors daugiau kaip du dešimtmečius gyvename Nepriklausomoje Lietuvoje, liko neišspręstas laisvės klausimas. Tapome samdiniais. O samdinio būsena – smukdanti.

Neišsiugdėme laisvo žmogaus savimonės. Neatgavome savo žemės ir savo valstybės šeimininko jausmo. Mūsų sielose dar tebevaikšto vergas. Tokios mintys išsakytos Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje minint Sąjūdžio 25 – ąsias metines.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Širdis sušyla prisiminus Sąjūdžio pradžią

Į Kelmę paminėti Sąjūdžio 25 – mečio atvyko kalbininkė Ramutė Bingelienė, kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys, rašytojas Liudvikas Jakimavičius, Seimo narys Naglis Puteikis, būrys Šiaulių ir Kelmės sąjūdžio pirmeivių bei kultūros žmonių.

„ Prasidėjus Sąjūdžiui mes drįsome pasakyti daugiau tiesos, negu dabar, nors anuomet aplink buvo daug okupantų ir jų statytinių. Širdis sušyla, prisiminus anuos laikus,“ – neslėpė D.Kuolys.

Lietuva pasikeitė, bet jos žmonės keičiasi sunkiai. Tai ir yra didžioji drama. Sąjūdžio pirmeiviai prisiminė, kaip per pirmąjį Sąjūdžio suvažiavimą kalbėjo profesorė Meilė Lukšienė. Ji sakė, kad, atgavus nepriklausomybę, bus nelengva. Nes tautos kelias į laisvę tuo nepasibaigs. Jis bus ilgas, sunkus ir varginantis.

Anuomet daugelis nesuprato tokių profesorės abejonių. Atrodė, atgausime nepriklausomybę – ir viskas pasikeis savaime.

Laisvės ir orumo nepadaugėjo

Tik dabar galime suprasti pranašiškus M.Lukšienės žodžius. Iš tiesų kelias į laisvę – ilgas procesas. Laisvės klausimas Lietuvoje neišspręstas iki šiol. Iš sovietijos išsivadavome. Nepriklausomybę atgavome. Tačiau laisvės ir orumo Lietuvoje nepadaugėjo.

Sąjūdžio laikais mums buvo labai svarbi tautos savigarbos idėja. Dabar ji tarsi ištirpo. Jos nebeliko.

Mumyse dar tebevaikšto vergas. Mes tapome samdiniais. O samdinio būsena – smukdanti.

Reikia atgauti savo šalies šeimininko jausmą. Išsiugdyti laisvo žmogaus savimonę. Reikia, kad valdžia save suvoktų kaip tarną ir tarnu mes ją laikytume. Privalome reikalauti iš valdžios atsakomybės ir veiklos skaidrumo.

Kasdien turi vykti valdžios egzaminas. Kitaip bus sulaužytas mūsų stuburas. Tautos savigarbos idėja nueis perniek.

Prezidentė savo programoje žadėjusi siekti, jog lietuvis bus šeimininkas savo žemėje, dabar apie tai nekalba.

Statytas ant kultūros pamatų

„Sąjūdis stojosi ant kultūros pamato, – sakė rašytojas Liudvikas Jakimavičius. – Šiandien Seime kultūros žmonių beveik nėra. Jie nereikalingi. Mums duoda suprasti: „Sėdėkit savo celėse ir rašykit eilėraštukus.“ O kultūros žmogus Seime būtų savotiškas saugiklis. Jis pasakytų, jog meluoti negražu.“

Pasak rašytojo, kultūra turėtų būti persmelkti mūsų tarpusavio santykiai. Persmelkta visa atmosfera. Deja, mes beprasmiškai knisamės realijose. Esame tarsi įstatyti į dabarties erdvę. Praradę istorinį matmenį. Praradę gelmės supratimą. Praradę netgi tradicinį santykį su savo tėvais ir seneliais.

„Politika kilo iš kultūros. Abi sritys reiškia rūpestį tautos likimu, – sakė D.Kuolys. – Bet šiandien politikai tai užmiršta. Konservatoriai ir krikščionys demokratai nepaminėjo Maironio 150 – ųjų metinių, nors būtent Maironis parašė Krikščionių – demokratų partijos programą. Socialdemokratų būstinė įsikūrusi buvusioje Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kuriai vadovavo Mykolas Biržiška. Tačiau jokios iškabos, informuojančios apie tai nėra. Tai grėsmingi ženklai.“

Vadovautis Garbės kodeksu

Seimo narys Naglis Puteikis akcentavo, jog politika – tai rūpestis bendruomenės likimu. Nors kai kas įsivaizduoja, jog tai kova dėl valdžios, interesų derinimas.

Garbės kodeksas turėtų būti svarbiausias mūsų ramstis. Jeigu tautinė bendruomenė nori išlikti, ji turi demonstruoti būtent tokią laikyseną. Deja Lietuva gyvena kitaip negu visa Europa. Lietuvoje nėra savivaldos. Žmonės patys turėtų išsirinkti seniūnus, seniūnijų tarybas, merus. Deja, pas mus akcentuojamas realios valdžios neturintis bendruomenių judėjimas.

Kitose šalyse žmonės nevengia daiktus vadinti tikraisiais vardais. Lietuvoje tiesą sakantys žmonės slopinami.

Mes apgauti pseudoelito. Valdžia nepasitiki šalies piliečiais. Sako, kad jie nieko neišmano. Pridarys nesąmonių. Žmonės supriešinami. Vieni patriotai, kiti neva dirba rusams.

Politikus reikia ruošti mokykloje

Pokalbyje dalyvavusi kelmiškė mokytoja Michalina Klimašauskienė akcentavo, jog politikus reikėtų pradėti ugdyti dar mokykloje. Tačiau mokykla – apolitiška. Senosios organizacijos šiandieninėje mokykloje neprigijo. O naujų niekas nekuria, nes užklasiniam ugdymui nėra lėšų.

„Anksčiau kalbėjome apie Homo sovieticus. Dabar reikėtų kalbėti apie Homo interneticus, – stebėjosi mokytoja. – „Dainų dainelėje“ skamba angliškos dainos. Sporto žinios pradedamos nuo informacijos apie Amerikos klubus ir komandas. Mokiniai nežino, kas yra artimiausių kaimynų Latvijos ar Estijos prezidentas. Užtat puikiai žino apie Ameriką.“

D.Kuolys pritarė mokytojos mintims. Tvirtino, jog valstybė neapsaugo nei švietimo, nei kultūros sričių. Laiko jas antrarūšėmis. Ir šita valdžia vadovauti vienoms iš svarbiausių ministerijų patikėjo Darbo partijai.

„Stipri provincija – stipri tauta,“ – D.Kuolys atkreipė dėmesį, jog būtent provincijos gimnazijos išugdo stipriausias asmenybes.“

Žiniasklaida – tautos forumas

Kalbėtojų nuomone, gyvename fasadinėje kultūroje ir fasadinėje žiniasklaidoje.

Norėdami atsikovoti daugiau viešosios erdvės intelektualai sukūrė Tiesos sambūrį ir įkūrė visuomeniniais pagrindais dirbantį internetinį portalą „Tiesos.Lt“.

Portalo redaktorė Vilniaus universiteto dėstytoja kalbininkė Ramutė Bingelienė tvirtina portalo publikacijose bandanti daiktus vadinti tikraisiais vardais, rašyti tik tiesą.

Tai tribūna politologams ir žurnalistams. „Melą suvokiu kaip smurtą, kaip pažeminimą, kaip mano proto negerbimą,“ – sakė R.Bingelienė.

Autorės nuotr.

DISKUSIJA: Tarp kelmiškių inteligentų ir svečių išsivystė diskusija apie valstybę, piliečius ir sąjūdį.

PAMATAS: Kultūros tyrinėtojas buvęs Švietimo ministras Darius Kuolys tvirtino, jog valstybės pamatas yra kultūra.

TRADICIJOS: Rašytojas Liudvikas Jakimavičius kėlė atotrūkio nuo tradicijų problemą.

TIESA: Kalbininkė Ramutė Bingelienė melą prilygino smurtui ir pažeminimui.

RŪPESTIS: Seimo narys Naglis Puteikis tvirtina, jog politika reiškia rūpestį tauta.