Naujausios
Paskutinioji laida
Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija jau rengia naujus pagrindinės mokyklos ugdymo planus, užsakė naujus logotipus, iškabą. Nuo ateinančio rugsėjo ugdymo įstaiga jau vadinsis ne gimnazija, o Šatrijos Raganos pagrindine mokykla.
„Skausmingas procesas, – sako gimnazijos direktorius Albertas Pumputis. – Šiais metais išeis 74 – oji, jau paskutinė, abiturientų laida. Dvyliktoje arba ketvirtojoje gimnazijos klasėje šiemet dar turėjome 17 mokinių. Todėl galėjome įsteigti Kelmės J. Graičiūno gimnazijos skyrių.
Kitais metais į ketvirtąją gimnazijos klasę ateitų tik 11 abiturientų. Tiek neužtenka net steigti Kelmės gimnazijos skyrių. Minimalus skaičius – 12. Negalime įvykdyti Švietimo ir mokslo ministerijos reikalavimo. Mūsų abiturientai gimnazijas baigs kitur: kas Šaukėnuose, kas Kelmėje, kas Šiauliuose.“
Pagal LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reikalavimus gimnazijos klasėse turi būti ne mažiau kaip 21 mokinys. Jeigu jų mažiau, leidžiama steigti didesnės gimnazijos klasę, kurioje privalo mokytis ne mažiau kaip dvylika mokinių. (Užventiškiams šiuo atveju pritrūko vieno abituriento – R.M.) Nors klasė tampa kitos gimnazijos skyriumi, gimnazistai toliau mokosi savo mokykloje, jiems dėsto tie patys mokytojai, kurie dėstė ir anksčiau.
Viską lemia skaičiai
Šiuo metu Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijoje mokosi 243 mokiniai: 153 Užventyje, 46 – Vaiguvos skyriuje ir 43 -Užvenčio priešmokykliniame ir ikimokykliniame skyriuose.
Jeigu būtų pavykę išlaikyti gimnazijos statusą ateinančiais mokslo metais, ateitis galėjo būti – nebloga. Kitąmet dešimtoje klasėje mokysis 20, devintoje – 14 mokinių. Taigi, būtų įmanoma formuoti Kelmės J. Graičiūno gimnazijos skyrių.
Kiek laiko dar būtų pavykę išlaikyti gimnaziją – neaišku. Perspektyvos – miglotos. Pavyzdžiui, antroje klasėje mokosi tik devyni vaikai. Buvo daugiau, tačiau viena šeima išsikėlė į kitą rajoną, kur vaikų tėvai gavo darbo. Dar viena šeima buvo grįžusi iš užsienio, bet šiek tiek pagyvenusi Užventyje, išvyko į užsienį atgal.
Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos direktorius Albertas Pumputis pasakoja, jog turėjęs susitikimą ir su Vaiguvos skyriaus bendruomene. 20 vyresniųjų klasių mokinių išvyksta į kitas, dažniausia į Kelmės mokyklas. Vaiguvoje lieka tik 24 mokiniai ir 13 mokytojų. Pradinės klasės – jungtos : pirma su antra, trečia su ketvirta.
Skyrių teks uždaryti. Neverta išlaikyti, šildyti, apšviesti tokį didžiulį mokyklos pastatą dėl poros dešimčių vaikų.
„Tėvai labai skaudžiai reaguoja į mokyklos uždarymą, – apgailestauja A. Pumputis. – Jie sunkiai priima tokias taisykles, kai kaimo mokykloms taikoma tokia pat tvarka kaip didmiesčiams, kur daug jaunimo, ir mokyklos kartais pritrūksta vietų mokiniams. Kai tautinių mažumų mokyklose leidžiama formuoti klasę su aštuoniais mokiniais.
Jų nuomone, kaimo mokyklose galėtų būti klasė pavyzdžiui, su šešiais mokiniais. Deja, ir miesto, ir kaimo mokykloms taikomas tas pats kriterijus. O pirmokų Kelmės rajone grėsmingai mažėja. Pernai jų dar buvo 200, šiemet – jau tik 175.“
Uždarius Vaiguvos skyrių, gali dar labiau sumažėti mokinių ir Užvenčio mokykloje, kuri renovuota su įrengtais moderniais kabinetais. Mat, Vaiguvos vaikai nebūtinai rinksis Užvenčio mokyklą. Gal būt važiuos į Kelmę, kur dar gyvuoja gimnazija, progimnazija ir pagrindinė mokykla. Mažės darbo krūviai ir mokytojams.
Ar nunyks švietėjiška tradicija ir Kražiuose?
Ypač arši diskusija vyksta dėl Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos. Mokinių tėvai, anksčiau šią gimnaziją baigę šviesuoliai kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, net Lietuvos respublikos Prezidentą.
Motyvuojama tuo, jog Kražiai nuo seno buvo švietimo ir kultūros centras. Čia patys mokėsi ir Kražių kolegijos studentus mokė daug įžymių Lietuvos asmenybių. Atliepiant garsią miestelio praeitį renovuota Kražių kolegija, kurioje įsikūręs M.K. Sarbievijaus kultūros centras garsina miestelį prasmingais, visai šaliai svarbiais renginiais.
Gimnazija taip pat pateisina Kražių kaip svarbaus švietimo centro istoriją. Ji užmezgusi ryšius su Vilniaus universitetu. Gimnazijoje dirba daug puikių mokytojų, kurių mokiniai akademiniais pasiekimais lenkia kitas rajono gimnazijas. Ji – pagal kai kurių dalykų akademinius pasiekimus gerokai aukščiau ir Lietuvos gimnazijų reitingų lentelėse. Lenkia net didmiesčių gimnazijas. Todėl mokytojų, tėvų ir visa Kražių bendruomenė negali patikėti, jog vienintelė miestelio ugdymo įstaiga neteks gimnazijos statuso ir virs pagrindine mokykla.
Žygimanto Liauksmino gimnazijos direktorė Rita Andrulienė sako, jog atsakymus iš sostinės gavo steigėjas – rajono savivaldybė. Girdėjo, jog tie atsakymai nelabai teguodžia. Tačiau nei direktorė, nei bendruomenė neskuba nuleisti rankų.
Bendruomenė pateikė prašymus rajono savivaldybės Tarybai, kad skirtų 50 procentų lėšų, reikalingų gimnazijos klasių išlaikymui. Dvejiems metams, kuriems sudarytas mokymo planas, reikėtų 78 tūkstančių eurų.
Direktorės nuomone, nereikėtų imti ir „nužudyti“ visų trijų gimnazijų iš karto. Pavyzdžiui, uždarius Pakražančio gimnazijos skyrius, vaikai galėtų tęsti mokslus Kražių gimnazijoje. Yra visos sąlygos mokinius atsivežti.
„Jeigu visos trys gimnazijos paverčiamos pagrindinėmis mokyklomis, visa vakarinė rajono dalis lieka be vidurinio ugdymo, – tvirtina R. Andrulienė. – O iki artimiausios gimnazijos kai kurių kaimų, pavyzdžiui, Pašilės vaikams 36 kilometrai. Tuomet jie rinksis Kaltinėnų gimnaziją, esančią Šilalės rajone. Strategiškai mąstant, reikėtų formuoti mokinių srautus ir stengtis rajone išlaikyti rajone tiek gimnazijų, kiek dar įmanoma. O nenukirsti visko vienu ypu.“
Deja, rajono Taryba priėmė sprendimą ir Kražių gimnaziją reorganizuoti į pagrindinę mokyklą.
R. Andrulienė baiminasi, jog gimnazijas pavertus pagrindinėmis mokyklomis, jos netrukus taps aštuonmetėmis. Gimnazijose norintys mokytis vaikai jas rinksis jau nuo devintos klasės, nes devintoji klasė jau laikoma pirmąja gimnazijos klase. Nebent Kražiuose juos sulaikytų mokymo kokybės kriterijus.
Šiuo metu Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijoje mokosi 150 mokinių. Kad galėtų steigti J. Graičiūno gimnazijos skyrių, pritrūko poros būsimų vienuoliktokų – yra 10, reikia 12.
Meras: viešoji erdvė neatspindi tikrosios realybės
Kelmės rajono meras Ildefonsas Petkevičius sako, jog išskirti vien Kražių gimnaziją ir palikti jai gimnazijos statusą būtų mokyklų bendruomenių supriešinimas. „Kuo skiriasi Kražių gimnazija nuo Užvenčio ir Pakražančio gimnazijų? – klausia meras. – Visi direktoriai norėtų išlaikyti gimnazijas. Ir visi jie – teisūs. Tačiau yra vienas „bet“, visose trijose gimnazijose trūksta mokinių. Ir perspektyvos – liūdnos. Užpernai Pakražančio seniūnijoje gimė šeši, Kražių seniūnijoje – dešimt vaikų, pernai Pakražanty – septyni, Kražiuose – aštuoni. Kartais mokyklos gudrauja. To paties mokinio pavardė įrašyta ir vienoje, ir kitoje kaimyninės seniūnijos mokykloje. Gal pradėsime vaikus skelti pusiau? Pusė vienai, pusė kitai mokyklai.
Mokyklų vadovai draugiškai sutarė nevilioti vieni iš kitų mokinių. Bet įsikišo politikai. Suskaldė mokyklų bendruomenes. Supriešino žmones. Viešojoje erdvėje pateikiama vienokia informacija, bet realybė yra kitokia.
Galim Kražiuose ir universitetą įsteigti, bet, jeigu nebus ką mokyti, ar tai bus universitetas?
Žmonės nori išlaikyti mažesnes klases. Bet ar nori mokėti didesnius mokesčius?“
Mero nuomone, ir tėvai, ir mokyklų bendruomenės turėtų keisti mąstymą. Nesivadovauti vien emocijomis. Jeigu mokinio pažangumo vidurkis tik penki balai, ar jam reikia gimnazijos? Kam gaišti laiką? Geriau eiti į profesinio rengimo centrą ir įgyti kokią paklausią specialybę. O tie, kurie tikrai nori siekti aukštojo mokslo, gaus išsilavinimą dar išlikusiose gimnazijose.
I. Petkevičius kelia ir kitą problemą – mokytojų trūkumą. Visoje Europoje trūksta mokytojų. Kelmės rajone taip pat daugelis mokytojų į kaimų mokyklas važinėja iš miestų. Iš savivaldybės biudžeto jiems apmokama už kelionę.
