Naujausios
Mokyklai pritrūko 3 mokinių ir 1 politiko
Kelmės rajono Ramoniškio pagrindinė mokykla Lietuvoje garsėjo rekordais. Į dangų paleido 2200 balionų. Balionai pakėlė į dangų Lietuvos vėliavą. Čia buvo rengiamos solidžios istorijos ir pedagogikos konferencijos, vyko poezijos pavasarėliai. Nuo šiol viso to nebus. Mokyklą uždaro. Jai pritrūko trijų mokinių. Ir vieno politiko, kuris būtų balsavęs prieš mokyklos uždarymą, balso. Ir vienerių metų, kad būtų sulaukusi 75 — ojo jubiliejaus.
Regina MUSNECKIENĖ
Kraustynės
Ramoniškio pagrindinės mokyklos mokytojų kambaryje kraustynių nuotaikos. Pasieniais pristatyta dėžių. Direktoriaus pavaduotoja Laima Rekštienė perrenka per kelis dešimtmečius susikaupusius dokumentus. Mokinių kūryba. Atsiliepimai apie mokyklą ir mokytojus. Nuotraukos. Tytuvėnų gimnazijai reikia perduoti tik svarbius dokumentus: dienynus, metraščius, albumus. Visa kita bus išmesta. Nereikalinga nei mokyklos vėliava, nei himnas, kurį sukūrė tytuvėniškė poetė Teresė Rimulaitytė.
Laima Rekštienė šitai mokyklai atidavė trisdešimt metų. Ir pati ją baigė. Čia gyveno jos tėvai. Mokytoja liko gimtinėje. Pastaruoju metu dirbo ne tik direktoriaus pavaduotoja, bet buvo vienintelė lietuvių kalbos mokytoja. Sujungus klases, liko nedaug pamokų.
„Mes viską susimažinome. Sujungėme penktą ir šeštą, septintą ir aštuntą klases. Atsisakėme apmokėjimo už popamokinę veiklą. Mokytojai vistiek dirbo. Neklausdami mokės ar nemokės. Taupėme kur tik įmanoma. Bet pralaimėjome konkurencinę kovą,“ — pasakoja Laima Rekštienė.
Pritrūko trijų mokinių
Rudenį į Ramoniškio pagrindinę būtų atėję 47 vaikai. Minimalus skaičius, kad išliktų mokykla, 50 mokinių. Pritrūko trijų. Todėl rajono Taryba nusprendė mokyklą uždaryti. Sprendimas uždaryti priimtas tik vieno balso persvara. 12 rajono Tarybos narių balsavo už , vienuolika — prieš uždarymą.
Abejota todėl, kad į Šedbarus ar aplinkinius kaimus atsikėlusi viena gausesnė šeima gali pakeisti situaciją. O jaunos šeimos, negalėdamos įsigyti ar išlaikyti būsto mieste dabar neretai keliasi į kaimą. Pavyzdžiui, 2004 metais antroje klasėje buvo tik trys mokiniai. Paskui ši klasė priaugo iki devynių mokinių — atsikėlė naujų gyventojų su vaikais.
Šiems mokslo metams mokyklai išlaikyti reikėjo 576 tūkstančių litų — per dešimt tūkstančių vienam vaikui.
Dar šį dešimtmetį Ramoniškio pagrindinėje mokykloje mokėsi apie šimtas mokinių. Paskui jų pradėjo sparčiai mažėti. Tačiau kai kurie pedagogai įsitikinę, jog ateityje šioje vietoje gali tekti statyti naują mokyklą. Mokytojos skaičiuoja aplinkinių kaimų trobas. Visose gyvena šeimos su vaikais. Tik poroje — pensininkai.
Direktorius Ramūnas Sadauskas mena sovietinius laikus. Tuomet dirbo Kiaunorių mokykloje. Vienoje klasėje buvo tik du vaikai. Tačiau nei tos klasės, nei mokyklos niekas neuždarė.
O šiais mokslo metais Ramoniškio mokyklai neleido komplektuoti devintos klasės, nes joje buvo tik du mokiniai. Išvaryti vaikai šiandien gal būtų išgelbėję mokyklą.
Demografijos ir ekonomikos spąstai
„Patekome į demografijos ir ekonomikos spąstus, — įsitikinusi Laima Rekštienė. — Iš pradžių mokinių mažėjo dėl to, kad šeimos ėmė gimdyti mažiau vaikų. Dabar vyrauja kita tendencija — žmonės išsikelia. Kas į užsienį, kas į Tauragę, Radviliškį ar kitus rajonus, kur dar gali gauti darbo. Nes aplink darbo nėra. Iš trijų hektarų šeimos su vaikais neišgyvena.“
Jei nė vienas vaikas nebūtų išėjęs į Tytuvėnų gimnaziją, mokykla galėjo išlikti. Tačiau iš vienos pusės juos viliojo gimnazija, iš kitos — Tytuvėnų jaunimo mokykla. Vaikai rinkosi geresnes sąlygas. „ Mes nė sporto salės neturėjom, — sako direktoriaus pavaduotoja. — O vaikui parodo krepšinio kamuolį — jam širdis spurda. Vienas berniukas išėjo į Jaunimo mokyklą vien dėl to, kad pasiūlė žaisti krepšinio komandoje.“
Krosnimis apšildomoje mokykloje vėjuotomis dienomis būdavo šalta. O renovacijai pinigų niekas neskyrė. Matyt, jau seniai buvo mąstoma apie jos nunykimą.
Sumažėjo vaikų — teko jungti vyresnes klases. O sujungtos klasės — pirmas pranašas apie mokyklos uždarymą. Gabesnius vaikus tėvai pradeda leisti į didesnes mokyklas. Mokinių dar labiau mažėja.
Čia buvo mūsų namai
Klasėje dar sėdi aštuntokės Akvilė ir Karolina. „Mums čia namai,“ — sako mergaitės, šiomis dienomis besijaučiančios taip lyg savo namus prarastų. Jos Ramoniškyje norėjo baigti dešimt klasių. Deja mokyklos uždarymas verčia koreguoti planus. Karolina toliau mokysis Tytuvėnų gimnazijoje. “Tik baimės labai daug... Gal baigsiu vargais negalais? Gal tėvai pasamdys korepetitorių?“ — kalba mergaitė. Tačiau uždarius mokyklą, ir Karolinos tėvai netenka darbo. Jie žiemą čia kūrendavo krosnis.
Akvilė nė nesiryžta eiti į Tytuvėnų gimnaziją. Lankys jaunimo mokyklą. „Per daug baimės, — sako. — Čia arti, gali parlėkti namo per lauką.“
Mokytojai tvirtina, jog daugelis vaikų pasirinks Jaunimo mokyklą. Nors ten programos — lengvesnės, mokslo baigimo pažymėjimo kodas — kitas. Daugelis kaimo vaikų tiesiog bijo gimnazijos. Vienas penktokas pasakojo nuvažiavęs į Tytuvėnus. Bet nedrįsęs nė praverti gimnazijos durų. „Ten taip gražu. Tiek daug vaikų,“ — apie neseniai renovuotą gimnaziją pasakojęs berniukas. Tuomet mokykla suorganizavo vaikams kelionę į Tytuvėnus. Jie nustebo, kad ten mokosi ne tik “profesoriai“, bet ir tokie pat paprasti vaikai kaip jie.
Užgesus kaimo žiburiui, miršta originalios idėjos
Mokyklos direktorius Ramūnas Sadauskas ką tik grįžo iš Šedbarų. Prieš uždarant mokyklą jis dar turi įrengti porą klasių pradinukams Šedbarų vaikų darželio pastate. Mat pradinės klasės dar lieka. Dvylika pradinukų mokysis buvusioje kultūros namų salėje.
„Tvarkėmės kiek galėjome, — kalba direktorius. — Daug ką padarėme rėmėjų lėšomis. Stengėmės, kad mokiniams būtų patogu čia mokytis. Švietimo skyrius skyrė lėšų įrengti vidaus tualetus. Dabar pastatas stovės tuščias. Jeigu pavyks parduoti ar išnuomoti, gerai. Jei ne, mokykla bus nuniokota, kaip ir kiti ištuštėję pastatai.“
Ramoniškio mokykla buvo Šedbarų krašto ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijos šviesulys. Garsino savo kraštą balionų šventėmis. Iš jos kiemo į dangų paleisti vienais metais 550, kitais — 2200 balionų buvo įrašyti į Lietuvos rekordų knygą. Balionais pakelta 60 kvadratinių metrų ploto Lietuvos trispalvė.
Žymių kraštiečių pagalba čia buvo rengiamos istorijos ir pedagogikos konferencijos, kuriose paskaitas skaitydavo akademikai iš sostinės, vasaros stovyklos, poezijos pavasarėliai, dramos būrelio vaidinimai, vietos ir kaimyninių rajonų saviveiklininkų bei profesionalų koncertai.
Nereikalingi
Daugelio idėjų autorius mokyklos direktorius Ramūnas Sadauskas. Ramoniškiui jis atidavė šešiolika brandžiausių savo gyvenimo metų. Dar jaunas pedagogas staiga pasijuto nebereikalingas. Rugpjūčio mėnesį teks registruotis darbo biržoje. Galėtų dėstyti istoriją. Tačiau Tytuvėnų gimnazijoje dėl uždarytų mokyklų klasių, ko gero, nepadaugės. Tad ir naujų mokytojų neprireiks.
„Eisiu į pensiją,“ — liūdnai juokauja rusų kalbą, kūno kultūrą ir technologijas 24 metus Ramoniškyje dėstęs mokytojas Vytautas Navickas. Tačiau iki pensijos jam dar toli.
Paskutinius darbus Ramoniškyje atlieka ir tikybos mokytoja Asta Mosėjienė. Čia ji turėjo trylika pamokų. „Turiu keletą pasiūlymų, po keturias, dvi pamokas, — sako mokytoja. — Tik neapsimokės važinėti. Kelionė daugiau kainuos negu gausiu atlyginimo.“
Dar viena po mokytojų kambarį besisukinėjanti jauna mokytoja nenori net kalbėti — per daug skaudu.
Uždarius Ramoniškio mokyklą, darbo netenka septyni mokytojai, trys valytojos, turėjusios po pusę etato, pagalbinis darbininkas, vairuotojas ir du kūrikai. Jie gaus išeitines kompensacijas — priklausomai nuo stažo, dviejų, penkių, šešių mėnesių atlyginimus. Kurį laiką duonai užteks. O kas toliau?
ATSISVEIKINIMAS: Paskutinieji moksleiviai su mokykla atsisveikino piešiniais ant asfalto.
IDĖJOS: Originaliomis idėjomis, renginiais ir rekordais mokyklą garsinęs direktorius Ramūnas Sadauskas pasijuto nebereikalingas.
KORTELĖ: Ramoniškio pagrindinė mokykla buvo Tytuvėnų apylinkių seniūnijos ir Šedbarų krašto vizitinė kortelė.
IŠTIKIMYBĖ: Ištikimybė savo tėviškei šiandien atsisuko prieš Ramoniškio mokyklos direktoriaus pavaduotoją Laimą Rekštienę. Pedagogė netenka darbo. Mieste su tokia problema lituanistė nebūtų susidūrusi.
POKYČIAI: Mokytojų Astos Mosėjienės ir Vytauto Navicko laukia išbandymai. Nejauku gyventi kraustynių nuotaikomis.
SUOLAS: Aštuntokės Akvilė (kairėje) ir Karolina norėjo Ramoniškyje baigti pagrindinę mokyklą. Deja mergaitės paskutines dienas sėdi savo suole.
