Naujausios
Miškininkai atvėrė pušyno pasaulį
Pakruojo rajone prieš Joninių savaitgalį visuomenei pristatyta nauja poilsiavietė Rozalimo miško parke. Keturių kilometrų pasivaikščiojimų trasa su takais bei aikštelėmis – viena patraukliausių rajono poilsio vietų prie vandens telkinio.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Siūloma dar tobulinti
Penktadienio popietę Rozalimo miško parke klegėjo balsai, skambėjo muzika. Pakruojo miškų urėdija pristatė 18 kvadratinių kilometrų rekreacijai įrengtą miško parką su gamtai pažinti įrengtais takais, informaciniais stendais, aikštelėmis, skulptūromis, žaidimų įrenginiais vaikams.
Urėdija poilsiavietę baigė įrengti šį pavasarį, ir ji iš karto tapo viena mėgstamiausių.
Parko akcentas – aikštelė su estrada renginiams, skulptūromis, kurias sukūrė rajono medžio drožėjai Egidijus Impolis, Eugenijus Rimdžius ir Pranas Miežis. Jos primena Rozalime buvojusius rašytojus Joną Biliūną, Žemaitę, Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, Henriką Radauską ir jų sukurtus herojus.
Miško takas vingiuoja atskleisdamas ne tik augalų įvairovę, bet ir mitologinį Zigmantiškių akmenį. Apipintas legendomis didžiulis akmuo yra vadinamas Marijos pėdos akmeniu. Prie jo nuo neatmenamų laikų meldžiasi žmonės, prašydami svajonių išsipildymo, sveikatos ligoniams.
Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Biologijos ir miškininkystės instituto profesorius Edvardas Riepšas apžiūrėjęs miškininkų dovaną visuomenei, džiaugėsi atliktų darbų kokybe. Jis svarstė, jog ateityje reikėtų dar įrengti prieigas prie įdomiausių parko medžių, vietų, kad lankytojams dar labiau atsivertų pušyno vertybės.
Į Rozalimo miško parko atidarymą atvyko už jo išsaugojimą kovoję žaliųjų atstovai, mokslininkai, miškininkai. Koncertavo geriausi rajono meno saviveiklos kolektyvai.
Prisiminta ir istorija
Pakruojo miškų urėdas Kazys Gudas priminė, jog poilsiavietės idėja gimė dar 2000-aisias.
Tuomet pagal parengtą miškotvarkos projektą 287,6 hektaro miško, besidriekiančio nuo Laičių tvenkinio iki Rozalimo miestelio abipus kelio Pakruojis–Smilgiai, buvo numatyta išvalyti nuo ligų pažeistų ir peraugusių medžių, medyną atnaujinti.
Tačiau tam pasipriešino visuomenė, kurią subūrė visuomenininkė šviesaus atminimo mokytoja Genovaitė Valčiukienė. Miškotvarkos projekto įgyvendinimo buvo atsisakyta, o po poros metų miško masyvui suteiktas miško parko statusas.
K. Gudas dėkojo visuomenei už aktyvumą ir pripažino, kad jei ne buvęs pasipriešinimas, šiandien Rozalimo pušynas, nuo neatmenamų laikų naudotas tik poilsiui, būtų kitoks.
Mokytojos G. Valčiukienės atminimas pagerbtas tylos minute, ant jos kapo miškininkai padėjo gėlių.
Gamtos pažinimo ir poilsio parką projektavo architektas Aurimas Vengris.
Autorės nuotr.
PASIVAIKŠČIOJIMAS: Poilsio ir gamtos pažintinių takų pristatymas prasidėjo svečių ir rozalimiečių pasivaikščiojimu.
KOMPOZICIJA: Rozalimietis drožėjas Egidijus Impolis sukūrė skulptūrinę kompoziciją, primenančią šiame pušyne poilsiavusio J. Biliūno apsakymų herojus.
PRAMOGOS: Pagrindinėje parko aikštelėje – sūpynės ir žaidimai vaikams.
PAŽINTIS: Apie Rozalimo augmeniją ir gyvūniją lankytojams pasakoja informaciniai stendai.
