Naujausios
Mirtis po žemėmis — kaltųjų nėra.
Prieš pusmetį Kelmėje, Statybininkų gatvėje, vandentiekio trasai iškastoje tranšėjoje klojant vamzdį nugriuvo tranšėjos šlaitas. Po žemėmis užduso žmogus. Dėl jo žūties kaltų nerasta. O gal kalta tvarka, kai vandentiekis nutiesiamas gatve, bet vartotojo namų nepasiekia? Vartotojas priverstas tuo pasirūpinti pats — ir kuo skubiausiai. Tai puiki dirva nelegaliam darbui ir nelaimingiems atsitikimams.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Pakvietė atpažinti vyro kūno
Į redakciją kreipėsi kelmiškė Birutė Veršnickienė. Pernai spalio 24 — ąją klodamas vandentiekio vamzdį Statybininkų gatvėje žuvo jos vyras Henrikas Veršnickas, kuriam šiemet būtų sukakę penkiasdešimt metų.
Tą vakarą moteris nesulaukė grįžtant iš darbo bendrovės „KRS“ pagalbiniu darbininku dirbusio savo vyro. Tik įvykus nelaimei, sužinos, jog jis po darbo drauge su savo bendradarbiu Vytautu Danilevičium nuėjo padėti kloti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių prie Statybininkų gatvėje gyvenančio Tomo Savicko namų. Mat šia gatve buvo tiesiama vandentiekio ir kanalizacijos trasa. Trasą tiesė ta pati “KRS“ bendrovė. Tačiau, kad patogumai ateitų iki namo, turėjo pasirūpinti pats vartotojas.
Jau sutemus, į Veršnickų namus atvažiavo policija. Paprašė vykti kartu į Statybininkų gatvę, atpažinti savo vyro kūno. Moteris sužinojo, jog nugriuvo tranšėjos šlaitas. Jos vyrą užgriuvo žemės.
„Pamačiau vyrą gulintį ant tranšėjos krašto. Šalia tranšėjos buvę žmonės sakė, jog, ištraukus iš duobės, vyras dar buvęs gyvas. Tačiau greitoji pagalba pirmiausia vežė į ligoninę kitą darbininką Vytautą Danilevičių. Mat jį šlaitas užgriuvo tik iki pusės. O mano vyras visas atsidūrė po žeme. Gelbėtojai negalėjo kasti su mechanizmais, kad nesužalotų. Kasė rankomis. Kol atkasė, praėjo daug laiko. Apie įvykį tiek ir težinau. Plačiau man niekas nieko nepapasakojo.
Palaidojau vyrą. Po kelių dienų jau skambina iš Darbo inspekcijos — turiu važiuoti į Šiaulius pasirašyti akto. Išgirdau kalbas, jog tie, kurie kartu su vyru dirbo ir kurie jį samdė, į Darbo inspekciją važiavo su advokatais.„
Nelaimingas atsitikimas
Valstybinės Darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyresnysis specialistas Jonas Algirdas Mickus, tyręs darbininko žūtį, konstatavo, jog tai grupinis nelaimingas atsitikimas, kuris įvyko dėl netinkamo darbų organizavimo, Darbo kodekso bei Statybos reglamento reikalavimų pažeidimo.
Žmonės dirbo trijų metrų gylio tranšėjoje. Tranšėjos šlaitai nebuvo paramstyti ir sutvirtinti. Žemės kasimo, vandentiekio ir kanalizacijos įvado darbams nebuvo išduotas leidimas, neparengtas darbų vykdymo projektas, kuriame būtų numatyti saugūs metodai, neparengtas saugos ir sveikatos priemonių planas. Atliekant darbus iškasose, kurios gilesnės negu 1,3 metro, turi būti vykdoma priežiūra ir kontrolė.
Kas turėjo tuo pasirūpinti?
Namų šeimininkas Tomas Savickas teisėtvarkos pareigūnams teigia darbams nevadovavęs ir į darbininkų veiklą iš viso nesikišęs. Tik nupirkęs vamzdžio ir kitų reikalingų medžiagų.
Iš kaimynų sužinojęs, jog dėl atšakos nutiesimo reikia kreiptis į bendrovės „KRS“ mechanizatorių montuotoją Kęstutį Leščiauską. Šis pažadėjęs nutiesti atšaką, kai tik turėsiąs laiko. Už vieno metro vamzdžio paklojimą reikėsią mokėti 50 litų.
Antrąja nelaimingo atsitikimo auka tapęs Vytautas Danilevičius, dirbantis ekskavatorininku Pakruojo rajone registruotos Snieginos Neimanienės įmonėje, tvirtina, jog darbams buvo komandiruotas į Kelmę. Dirbo „KRS“ bendrovėje ir tiesė miesto vandentiekio ir kanalizacijos trasą. Po darbo tuo pačiu ekskavatoriumi kasdavo tranšėjas atšakas į savo namus norintiems nusiteisti Statybininkų gatvės gyventojams. Kur reikės dirbti sužinodavęs iš Kęstučio Leščiausko.
Spalio 24 — ąją paprašęs padėti pakloti vamzdžius bendradarbio Henriko Veršnicko. Iš Tomo Savicko gautą atlygį būtų dalijąsi po lygiai. Tačiau Kęstučio Leščiausko teigimu, Tomas Savickas su jais neatsiskaitė, nes dėl nelaimės darbas nebuvo baigtas.
Vyrai tikino, jog kiekvienas jų dirbę savarankiškai. Niekas jiems nevadovavo ir jų veiklos nekoordinavo.
O gal atsakinga „KRS“ bendrovė? Kokiu būdu jos nuomojamu ekskavatoriumi vyrai galėjo papildomai uždarbiauti po darbo? Negi niekas apie tai nežinojo? Kodėl projektuotojai dar vasaros pradžioje Tomui Savickui pasakė, jog dėl vandentiekio atšakos nutiesimo iki namų reikės kreiptis į tą pačią pagrindinę trasą tiesiančią bendrovę?
Teisėtvarkos pareigūnai, remdamiesi Darbo inspekcijos išvada, jog Henriko Veršnicko žūtis ir Vytauto Danilevičiaus sužalojimas yra nelaimingas atsitikimas, nutraukė ikiteisminį tyrimą.
Dirbo, bet nebuvo darbo santykių
Aktą surašęs Darbo inspekcijos specialistas Jonas Algirdas Mickus konstatavo, jog Kęstutis Leščiauskas, sutaręs dėl darbo sąlygų bei užmokesčio ir leidęs dirbti Vytautui Danilevičiui, nesudaręs su juo darbo sutarties pažeidė Lietuvos respublikos Darbo kodekso 99 straipsnio antrąją ir trečiąją dalis. Tokį pat pažeidimą padarė Vytautas Danilevičius, prikalbinęs dirbti Henriką Veršnicką.
Dėl nelegalaus darbo Tomui Savickui, Kęstučiui Leščiauskui ir Vytautui Danilevičiui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai ir perduoti nagrinėti teismui.
Administracinės atsakomybės kartu su Henriku Veršnicku dirbusieji ir jį samdžiusieji taip pat išvengė. Kelmės rajono apylinkės teismas nustatė, kad darbų vykdymo metu darbininkus ir Tomą Savicką, į kurio namus vyrai tiesė vandentiekio atšaką, siejo ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai.
Darbdaviai nepareiškė net užuojautos
Žuvusiojo našlė Birutė Veršnickienė negali susitaikyti su tokia situacija. „Žuvo žmogus, jis ne savo noru nusižudė, jam nebuvo užtikrintos saugios darbo sąlygos. Tai nejaugi dėl to niekas nekaltas?“ — klausia ji. Moteris kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl tyrimo atnaujinimo. Kelmės rajono apylinkės prokuratūra atnaujino tyrimą. Nuspręsta paskirti darbo saugos ekspertizę.
Birutė Veršnickienė mano, jog ekspertizė turi būti atlikta kuo skubiau, nes kuo daugiau laiko praeis, tuo sunkiau bus atkurti įvykio aplinkybes. Be to našlė nori vykti uždarbiauti į užsienį. Nesibaigus tyrimui, to negali padaryti.
Prieš pat vyro žūtį Birutę Veršnickienę atleido iš darbo. Po to lūžo ranka. Kito darbo negalėjo ieškoti. Pasveikusi buvo įsidarbinusi prekybos centre, tačiau pirmąją darbo dieną moterį išvežė į ligoninę.
Po vyro žūties ji neturėjo jokio pajamų šaltinio. Jaunėlis sūnus studijavo universitete.
„Paskutinį, jau po vyro mirties gautą atlyginimą gerokai sumažino, paaiškino, jog sumažėjo darbų įkainiai. Mane ir jaunesnįjį sūnų nuolat remia jau dirbantis vyresnysis sūnus. Kiek gali tai tęstis? Juk jis turi ir savų poreikių.
Visos bėdos varė į neviltį. Susirgau depresija. Esu dispanserizuota dėl širdies ligos, — pasakojo Birutė Veršnickienė. — Gal būčiau ir neieškojusi teisybės. Tačiau nesulaukiau nei užuojautos, nei moralinės paramos. Kelis mėnesius laukiau — gal Tomas Savickas, kuriam dirbdamas žuvo vyras, ateis, pareikš bent užuojautą, paguos, užsuks bendradarbiai — papasakos, kaip viskas buvo. Nesulaukiau. Net vyro žūties vietoje uždegtos žvakės būdavo numėtomos.„
Atšakas turi tiesti atestuota bendrovė
Pastaruoju metu daugelyje šalies miestų ir gyvenviečių tiesiami vandentiekio ir kanalizacijos tinklai. Vandentvarkos projektus remia Europa. Nelaimė, kuri įvyko Kelmėje, Statybininkų gatvėje, gali įvykti ir kitur. Kaip jos išvengti?
Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir valstybinės statybų priežiūros inspektorius Artūras Ramanauskas sako, jog vandentiekio atšakas tiesti privalėtų atestuota bendrovė. Tačiau patiems gyventojams tokią bendrovę rasti sunku. Juolab, kad darbus reikia atlikti tuo pačiu metu, kai tiesiamas magistralinis vandentiekis. Paskui reikėtų vėl ardyti asfaltą. Protingiausia būtų, kad atšakas nutiestų ta pati magistralinį vandentiekį ir kanalizaciją tiesianti bendrovė, o vartotojai tik sumokėtų už paslaugą.
Mat Europos sąjunga, iš kurios paramos dažniausia tiesiami vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, finansuoja tik pagrindinę magistralę. Atšakas gyventojai turi įsirengti savo lėšomis.
NAŠLĖ: Našle likusi Birutė Veršnickienė palūžo. Moterį persekioja ligos. Tačiau vistiek pasiryžusi išsiaiškinti, kas kaltas dėl jos vyro žūties.
DARBININKAS: Dar nė penkiasdešimties metų neturėjęs dviejų sūnų tėvas Henrikas Veršnickas žuvo, norėdamas pagelbėti kaimynui iš to paties mikrorajono.
TRANŠĖJA: Šioje tranšėjoje praėjusį rudenį vienas žmogus žuvo, kitas buvo sužalotas.
Autorės nuotr.
