Ministro rėtis mokyklų vadovams

Ministro rėtis mokyklų vadovams

Ministro rėtis mokyklų vadovams

Kelmės rajone jau antrą kartą skelbiamas konkursas Karklėnų pagrindinės mokyklos ir Šedbarų pradinės mokyklos – daugiafunkcio centro vadovų pareigoms.

Pretendentai į vadovus privalo išsitirti Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje.

Trys didelę darbo patirtį turinčios pedagogės, išsijotos per agentūros rėtį, tvirtina patyrusios stresą ir pažeminimą, o naują tvarką vadina „jojimu ant eilinio žmogaus“.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Po tyrimo – nemiga

Trys Kelmės rajono pedagogės, nunešusios dokumentus konkursui į Karklėnų pagrindinės mokyklos ir Šedbarų pradinės mokyklos – daugiafunkcio centro direktorių pareigas, privalėjo išsitirti savo kompetencijas.

Tyrimus atlieka Švietimo ir mokslo ministerijai priklausanti Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra.

„Nuvažiavusios parašėme prašymą, kad mus ištirtų. Dalyvavome trys kelmiškės ir dar viena moteris iš kito rajono. Nė viena nesurinkome reikiamo balų skaičiaus. Mus vertino keturios iš pažiūros dar nė trisdešimties metų neturinčios mergaitės, tikriausiai, nieko bendro neturinčios su mokykla, – pasakojo savo įspūdžius viena mokytojų. – Dirbu 33 metus. 18 metų – vadovaujantį darbą. Turiu visas vadybininko kompetencijas. Kūriau strateginius planus. Bet po tyrimo paaiškėjo, kad neturiu strateginio mąstymo. Ir apskritai man trūksta įžūlumo, nes „nemoku išsikovoti įsitvirtinančių pozicijų“.

Po tokio tyrimo mokytoja sako nemieganti naktimis. Tyrė beveik dešimt valandų. Patyrė daug streso. Reikėjo atsakyti į testo klausimus, atlikti kolektyvinį darbą, po to vyko kelias valandas trunkantis interviu.

„Patyriau didžiulį stresą ir pažeminimą. Tie vertinimai – tai tik būdas pajoti ant eilinio mokytojo, pamurdyti paprastą žmogelį. Iš ataskaitos, kurios pradžia labai graži, supratau, jog dar nesu visiška durnė, tik pusdurnė,“ – neieškojo žodžio kišenėje pedagogė.

Tapti ministru lengviau

Vertinimo procesu liko nusivylusios ir kitos dvi išsitirti panorusios pedagogės.

„Ministru tapti lengviau negu mažos mokyklėlės vadovu. Manau, jog tie vertinimai tai tik būdas surinkti pinigų ir išsilaikyti agentūrai. Kuo daugiau žmonių įvertins blogai, tuo daugiau ateis naujų. Juk mokyklos be direktorių nebus. Girdėjau, kad už vieno žmogaus ištyrimą moka per tūkstantį litų,“ – kalbėjo viena pedagogių.

Moteris pasigedusi objektyvumo. Pradėjus atsakinėti, vertintoja ją pertraukdavusi ir vis kitaip pakreipdavusi klausimą.

Kita vertinama pedagogė pasigedo skaidrumo. Prašiusi parodyti jos spręstą testą. Norėjusi sužinoti, kur padarė klaidų. Tačiau sužinojusi, jog vertintojos jos darbo negali rodyti.

Mokytojos stebėjosi, jog vertinant nėra jokios diferenciacijos. Tie patys reikalavimai  ir kaimo mokyklėlės, ir licėjaus direktoriui.

Vertinimo procesą jos tvirtina supratusios kaip pasišaipymą.

Naujo įvertinimo pedagogės galės prašyti tik po metų. O neįvertintos  negalės dalyvauti konkursuose.

Nori apsaugoti nuo politikų poveikio

Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktorius Gražvydas Kazakevičius „Šiaulių kraštą“ patikino, jog mokyklų vadovais norinčius tapti pedagogus vertina psichologės.

Pasak jo, tai stiprios specialistės, vertinančios ir kitus aukšto lygio vadovus.

„Vadovas turi sugebėti įkvėpti žmones. Mokykloms turi vadovauti ne ūkio dalies vedėjai, o ideologiniai lyderiai, – sakė G.Kazakevičius. – Nauja tvarka užkerta kelią mokyklų politizavimui, skiriant vienai ar kitai partijai priklausančius vadovus.“

Pasak G. Kazakevičiaus kitose šalyse natūralu, kad norėdamas tapti vadovu žmogus turi praeiti kelias vertinimo pakopas.

„ Ir pats esu vertintas. Ne visur tikau. Tačiau dėl to nepykau ant visos Lietuvos. Jeigu nemoku šokti baleto, tai niekas manęs ir nekvies į sceną“, – sakė direktorius.

Finansuoja Europa

Vieno pretendento įvertinimas kainuoja apie tūkstantį litų. Kol kas už tai nereikia mokėti nei pačiam vertinamajam, nei savivaldybei. Finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Kas bus, kai Europa nemokės? Direktorius nesiryžo prognozuoti. Tačiau nepaneigė, jog tokių vertinimų gali ir nelikti.

Agentūra įkurta 2006 metais. Šiuo metu joje dirba 22 etatiniai darbuotojai. Kartkartėmis pasitelkiama neetatinių, bet specialiai tam parengtų vertintojų.

Agentūra rengia mokymus, atlieka mokyklų išorės auditą. Už išorės auditą moka rajono savivaldybė iš mokinio krepšelio lėšų.

Pretendentai į mokyklų vadovus pradėti vertinti nuo praėjusių metų liepos mėnesio. Per tą laiką Lietuvoje įvertinta 170 žmonių.

Kiekvienam iš jų duodama vertinimo ataskaita. Ataskaitą jie turi pridėti prie konkursui pateiktų dokumentų.

G.Kazakevičius teigia, kad tik pusė įvertintųjų atitiko Švietimo ir mokslo ministro pateikto vadovų aprašo reikalavimus.

NERIMAS: Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Saulius Michailovas nerimauja, ar Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra nepaliks rajonų mokyklų be vadovų.

ĮVERTINIMAS: Kelmės J.Graičiūno gimnazija jau buvo įvertinta Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros. Išskirti mokymo įstaigos privalumai ir trūkumai. Išorės auditas atliktas ir Tytuvėnų S.Romerienės gimnazijoje bei Pakražančio vidurinėje mokykloje. Visos trys ugdymo įstaigos atitiko didžiumą Švietimo ministerijos nustatytų kriterijų.

Autorės nuotr.