Naujausios
„Namų darbai“ dėl europinių pinigų
Frakcija ministrą kvietėsi dėl sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos. Ji labiausiai palies regionus, rajonų ligonines. Jose ketinama naikinti skyrių, jungti ligonines ir panašiai.
A. Dulkys, užbėgdamas kritikai už akių, tvirtino, kad ministerija tiesiog „daro namų darbus“, kuriuos jai uždavė Europos Komisija. Esą vykdoma kompleksinė reforma, rengiami kokybės kriterijai ir siekiama užtikrinti sveikatos priežiūros sistemos atsparumą. Ministras tikino, kad ministerija stengiasi įtraukti į šį procesą savivaldybes.
Klausiamas, ar dabar geras laikas reformai, kai visų jėgų reikia suvaldyti pandemijai, ministras teigė, kad Lietuvai siūlomos investicijos, todėl jų nevalia atsisakyti. Tose savivaldybėse, kurios greičiau apsispręs dėl to, ką reikia keisti, reikalai ir pinigai „pajudės greičiau“ ir išreiškė požiūrį, jog kas lieka nereformuota, tas miršta.
Frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas pabrėžė, kad paslaugos tolsta nuo žmonių, o ne artėja, kaip žadėta.
Ar ministerija iš viso turi pertvarkos planą? Koks likimas laukia tų savivaldybių, kurios nenusileis ir nepasiduos ministerijos reikalavimams, ir kur nukeliaus numatyti pinigai?
Vietoj konkrečių atsakymų, ministras aiškino, jog visoms savivaldybėms teks parengti investicinius planus, todėl jos privalančios suprasti, kokių rodiklių iš jų tikimasi.
Frakcijos susitikime su A. Dulkiu dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Jis priminė ministrui, kad sveikatos priežiūra – vieša paslauga, todėl pirmiausia turi rūpėti paslaugų prieinamumas, kokybė, paslaugos suteikimo sparta.
„Bet susidaro įspūdis, kad viskas krypsta tariamo ekonominio efektyvinimo didinimo kryptimi. 300 gimdymų – neefektyvu? Turime siekti 2 000 gimdymų?“ – ironizavo meras.
Dėl perteklinio mirtingumo patys gyventojai kalti
M. Sinkevičius klausė, kas bus po gruodžio 10-osios, iki kurios savivaldybės turi pateikti savo pasiūlymus ministerijai? Kas nutiks tiems, kurių pasiūlymai ministrui nepatiks? Pavyzdžiui, Jonavos rajono savivaldybė ketina teikti siūlymus plėsti ir gerinti paslaugas, o ne mažinti ar perkelti kitur.
Ministro atsakymas nustebino, mat pareiškė, jog „šiuo metu neturime kriterijų, pagal kuriuos galėtume vertinti medicinos kokybę Lietuvoje“. O gruodžio 10-oji – esanti „tik vienas iš etapų“.
Socialdemokratai atkreipė dėmesį, jog Vyriausybės programoje nebuvo numatyta mažinti lovų skaičių ar planinių paslaugų apimtis. Parlamentarų nuomone, Lietuva nesinaudoja galimybėmis plėsti paslaugų apimtis su ES parama.
„Kai paslaugos neprieinamos, auga perteklinių mirčių skaičius“, – įspėjo parlamentaras Julius Sabatauskas.
Ministras nesutiko su kritika. Tvirtino, jog Lietuvoje dar iki pandemijos buvo dideli perteklinių mirčių skaičiai. Dėl to jis priekaištavo patiems gyventojams, kad šie nesinaudoja gydymo paslaugomis net atlaisvinus su pandemija susijusius apribojimus.
A. Dulkio teigimu, nieko nekeičiant neįmanoma pagerinti situacijos, mažinti mirtingumo rodiklių. Todėl savivaldybės ir turinčios apsispręsti, kokių paslaugų labiausiai reikia, o kurių – ne.
Frakcijos seniūnas G. Paluckas įspėjo: kol nėra aiškaus socialinio poveikio įvertinimo, planuojamą reformą sunku bus pateisinti ir neaišku, kaip ji paveiks paslaugų prieinamumą, specialistų užimtumą, atlyginimus – ir Lietuvos žmonių sveikatą.
