Naujausios
Vedecko ąžuolyne prie Raseinių 12 valandą aukotos šv. Mišios. 14 valandą Virtukų miške pagerbti laisvės kovotojai, pakelta valstybės vėliava.
Renginyje dalyvavo Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinis choras „Cantate Domino“, Lietuvos šaulių sąjungos garbės sargybos kuopos šauliai, KASP Prisikėlimo rinktinės 605 kuopos kariai.
Virtukų mūšis vyko 1945 metų liepos 22 dieną Virtukų miške, netoli Lyduvėnų geležinkelio stoties, tarp Lietuvos partizanų Žebenkšties rinktinės ir jų stovyklą apsupusių NKVD karių.
Lietuvos gyventojų genocido ir reziostencijos centras nurodo, kad Žebenkšties rinktinei (iki 1945 liepos mėnesio – Vėgėlės rinktinė) – maždaug šešių dešimčių kovotojų būriui – nuo jos sukūrimo vadovavo LLA karys, kapitonas Juozas Čeponis-Budrys. Rinktinės štabo viršininku 1945 metais tapo Jonas Žemaitis-Darius (vėliau, pasirinkęs Vytauto slapyvardį, jis tapo Lietuvos partizanų vadu ir ketvirtuoju Lietuvos prezidentu – red.).
1945 metų vasarą vadai J. Čeponis, J. Žemaitis ir Petras Bartkus nusprendė suvienyti Šiaulių, Raseinių, Kėdainių ir Tauragės apskrityse veikusius partizanų junginius: persikėlė iš Bedančių miško į Virtukų pušyną Kelmės valsčiuje ir ten įrengė stovyklą.
Jau nuo 1945 m. gegužės mėnesio NKGB sekė Žebenkšties rinktinę. Sovietiniam saugumui pavyko į rinktinės ryšių tinklą infiltruoti agentą. NKGB operatyvininkai liepos 22 dieną karinės čekistinės operacijos metu Raseinių apskrityje suėmė 24-ių asmenų grupę, įtariamą bendradarbiavimu su partizanais ir priklausymu LLA. Tą pačią dieną apie 1500 NKVD karių ir stribų apsupo partizanų stovyklą. Vadų J. Čeponio, J. Žemaičio ir A. Zaskevičiaus vadovaujami kovotojai automatinių ginklų ugnimi atmušinėjo priešo atakas.
Mūšis tęsėsi kelias valandas – nuo 10 iki 13 valandos. Baigiantis šoviniams, kapitonas J. Čeponis įsakė atsitraukti. Atsitraukimą dengti savanoriškai stojo Liolių būrys, vadovaujamas Liudo Jankausko. Žuvo jis pats ir jo būrio partizanai – J. Čepaitė, E. Gailiūtė, V. Gailius, A. Jankauskas, J. Elsbergaitė, Rutkauskaitė, Rutkauskas, O. Lukošiūtė, B. Venclauskas, K. Globys, P. Markevičius, du broliai Linkai.
Priešas mūšyje neteko daugiau kaip 40 karių.
Po mūšio partizanai atsitraukė nuo Dubysos į arčiau Šiaulių esančius miškus.
Išniekinti žuvusiųjų partizanų palaikai buvo nuvežti ir užkasti Vedecko ąžuolyne, Dumšiškės kaime, netoli Raseinių, kur 1945 m. Vedecko sodyboje buvo įsikūrusi NKVD būstinė.
1995 metais, minint Virtukų kautynių 50-ąsias metines, ąžuolų paunksnėje pastatytas ir pašventintas memorialas laisvės kovų dalyvių aukoms atminti, 2008 metais – 5 tipiniai atminimo ženklai, Virtukų miško pakraštyje – atminimo ženklas.
Mūšyje žuvusio Petro Markevičiaus-Pranckaus anūko Kęstučio Markevičiaus iniciatyva Virtukų miške, mūšio vietoje, 2018 metais pastatytas atminimo akmuo „Žuvusiems Virtukų kautynių didvyriams“.
Apie Virtukų mūšio minėjimą skaitykite „Šiaulių krašte“ jau antradienį!
