Naujausios
Atsidėkoti kuriantiems stebuklus
Kaip teigia „Žinių ekonomikos forumo“ atstovai, apdovanojimų tikslas atsidėkoti mokytojams, kuriantiems stebuklus ir skleisti žinią apie geruosius ugdymo pavyzdžius. Apdovanotieji paskatinami 2000 eurų piniginiu prizu ir galimybe patobulinti savo pedagogines kompetencijas.
Šiemet apdovanoti pasiūlyta šimtas pedagogų. Šešiose kategorijose nominuota po tris geriausius atstovus. D. Viliūnienė „Metų mokyklos vadovo“ kategorijoje varžėsi su dviem Vilniaus mokyklų vadovais ir buvo pripažinta nugalėtoja už naujovių paiešką ir pagalbą ypatingiems vaikams.
„Teko užpildyti didžiulę anketą, – pasakoja nugalėtoja tapusi Kelmės specialiosios mokyklos direktorė. – Pildžiau apie tris valandas. Ypač daug dėmesio buvo skiriama mokymo procese taikomoms naujovėms, tarptautiniams ryšiams, projektinei veiklai ir kitoms papildomoms veikloms, papildomų lėšų pritraukimui. Nustebau gavusi tokį puikų įvertinimą. Bet manau, jog jis priklauso visam mokyklos kolektyvui. Be komandos, motyvuotų mokytojų ir geranoriškų tėvų bei jų vaikų nepasiekčiau tokių gerų rezultatų. Vienas esi niekas. Ypač smagu, kad ir LRT skaitytojai mane palaikė. Manau, kad dauguma balsavusiųjų buvo kelmiškiai.“
Beje, ir į šventę sostinėje Valdovų rūmuose ponią Dalią lydėjo gausus būrys kelmiškių: Savivaldybės administracijos atstovų, jos vadovaujamos mokyklos mokytojų ir mokinių.
„Norėti – taip pat specialusis poreikis“
Jau devyneri metai Kelmės specialiajai mokyklai vadovaujanti D. Viliūnienė juokauja, jog pati turi specialųjį poreikį. Nuolatos nori ko nors naujo. Savo norais užkrečia mokyklos pedagogus ir kitus darbuotojus. Tuomet jau nėra kur dėtis, privalai tuos norus paversti realybe.
Norėti įkvepia tarptautiniai ryšiai su kitų šalių specialiosiomis mokyklomis, aktyvi projektinė veikla. „Lankydamasi užsienio mokyklose fotografavau, dėjausi į galvą jų patirtis ir viską stengiausi pritaikyti savo mokykloje“, – pasakoja direktorė.
Naujovėms įgyvendinti reikia lėšų. Iš laimėtų projektų kasmet pavyksta pritraukti po 30 – 40 tūkstančių eurų. Už tokias sumas įmanoma įgyvendinti bent po vieną naujovę. Mokytojams atsiveria galimybės stažuotis užsienyje. Nuperkama mokymo procesą palengvinančių dalykų, pavyzdžiui, išmaniųjų ekranų. Specialiųjų poreikių vaikams pritaikoma mokyklos aplinka: nupirkta kupolų, įrengiamos žaidimų ir sporto aikštelės, gėlynai, šiltnamiai, daržas.
Praėjusių metų vasarą specialioji mokykla buvo sukūrusi socialinį verslą. “Draugystės” parke buvo įrengta kavinukė, kurioje kavą ruošė ir klientus aptarnavo specialiosios mokyklos mokiniai. Šių metų vasarą veikla nutraukta, nes kavinę Kražantės pakrantėje įkūrė verslo įmonė. Tačiau direktorė sako turinti planų drauge su mokiniais įkurti kitą verslą.
Ruošti gyvenimui
Kelmės specialiojoje mokykloje mokosi 76 mokiniai. Visi jie turi intelekto sutrikimų. Apie 40 vaikų nustatytas nežymus intelekto sutrikimas, kitiems sunkesnis. Mokosi vaikų ir su fizine negalia, elgesio ir emocijų bei kitokiais sutrikimais. Tarp mokinių vyrauja berniukai.
Tačiau daugelis kelmiškių pastebi, jog į parodas, spektaklius ar kitus renginius atvesti ir nuvežti specialiosios mokyklos mokiniai elgiasi gana kultūringai ir drausmingai. Dargi atvirkščiai jie stebisi, jog kai kurie bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai renginiuose elgiasi netinkamai. “Tai stiprių pedagogų įdirbis, – aiškina D.Viliūnienė. – Mokiniams kasdien aiškinama, kaip reikia elgtis. Jie žino, kad reikia pasisveikinti, elgtis pagarbiai su suaugusiais, klausytis ir žiūrėti, kas vyksta renginyje. Šalia hiper aktyvių vaikų paprastai būna mokytojo padėjėja. “Svarbiausia, kad pats mokytojas valdytųsi, elgtųsi ramiai, tuomet ir vaikams sumažės neigiamų emocijų, isterijos ar pykčio priepuolių. Pedagogės dažnai važiuoja į kursus, mokosi vis naujų dalykų, tobulinasi.”
Pagrindinis mokyklos tikslas paruošti vaiką gyvenimui. Direktorės teigimu, olimpiadų laureatų iš šių vaikų nepadarysi. Svarbiausia, kad jie mokėtų elementariai tvarkyti savo buitį, pasirūpinti savimi. Specialiųjų mokyklų ugdymo planas toks pat kaip ir bendrojo lavinimo mokyklose. Tačiau mokyklos bendruomenė atsižvelgdama į vaikų poreikius gali planą pakoreguoti 20 procentų.
Vietoj kai kurių sudėtingų dalykų, kuriuos vaikams neįmanoma išmokti, įtraukiamos technologijų pamokos. Kai kuriose klasėse jų per savaitę – septynios. Vaikai užsiima medžio darbais. Kuria keramikos dirbtuvėse. Lieja žvakes. Sodina daržoves šiltnamiuose ir jomis rūpinasi. Mokyklos darže sodina moliūgus, kuriais rudenį papuošia mokyklos aplinką ir miestą, renka sėklas, kad kitą pavasarį vėl turėtų ką sodinti. Patys kurdami ir dirbdami vaikai mokosi saugoti savo sukurtą daiktą.
Šiuo metu apie 30 toliau nuo Kelmės gyvenančių mokinių darbo dienomis gyvena mokyklos bendrabutyje. Kitus į pamokas vežioja mokyklos autobusėlis. Žiemą bendrabučio gyventojų padaugėja.
Jais rūpinasi auklėtojos ir kiti mokyklos darbuotojai.
Įkurtas reikalingas dienos centras
Prieš ketverius metus direktorės iniciatyva ir mokinių tėvų prašymu, mokykloje įkurtas Dienos centras, kurį lanko jau suaugę buvę mokiniai. “Mokykloje vaikai gali mokytis iki 21 metų. Paskui tėvai privalėdavo samdyti jiems aukles arba ieškoti kitų priežiūros būdų, netgi atsisakyti darbo. Dienos centras – geriausia išeitis. Čia buvę mūsų mokiniai arba vaikai, kurie nelanko mokyklos, praleidžia laiką, kol tėvai užsiėmę darbe. Jie turi įvairiausių veiklų, “– pasakoja D. Viliūnienė.
Kurdama centrą direktorė sulaukė nemažai pasipriešinimo. Idėja netikėjo kai kurie Tarybos nariai. Iš pradžių leista kurti tik keliolikos vietų Dienos centrą. Šiuo metu jį lanko 30 negalią turinčių vaikų ir suaugusiųjų.
“Dabar Lietuvoje daug kalbama apie įtraukųjį mokymą. Tačiau Anglijoje, Italijoje ir kitose užsienio valstybėse, kur bandyta specialiųjų poreikių vaikus integruoti į bendrojo lavinimo mokyklas, vėl statomos specialiosios mokyklos. Integruotis gali tik vienas kitas neženklaus intelekto sutrikimo vaikas. Kiti bendrojo lavinimo mokyklose nieko neišmoks. Nes mokytojai ten paruošti dirbti su normalaus intelekto vaikais. Jeigu klasėse bus po kelis sutrikusio intelekto vaikus, kentės gabieji mokiniai, be reikalo gaiš laiką mokytojai. Be to, specialiųjų poreikių vaikai gali jaustis atstumti, tapti net bendraamžių patyčių objektu. Gal todėl jau ir Lietuvoje atsisakyta idėjos uždaryti specialiąsias mokyklas”, – apie mokyklų ir dienos socialinės globos centrų svarbą specialiųjų poreikių vaikams svarsto D. Viliūnienė.
Specialiojoje mokykloje mokytojų netrūksta
Iš šimto pretendentų nominacijai atrinkta ir iš trijų nuominuotojų du stiprius Vilniaus mokyklų vadovus įveikusi bei geriausia mokyklos vadove pripažinta D. Viliūnienė sako, jog ieškoti naujovių ir rūpintis ypatingais vaikais jai padeda visas kolektyvas. Kelmės specialiojoje mokykloje dirba 16 specialiųjų pedagogų, 12 socialinių darbuotojų, 7 pagalbos personalo darbuotojai ir dar būrys, mokinių maitinimu, mokymo aplinka ir bendrabučiu bei jo gyventojais besirūpinančių darbuotojų.
“Mūsų kolektyvas – vienas iš jauniausiųjų tarp rajono mokyklų, – džiaugiasi D. Viliūnienė. – Amžiaus vidurkis – 42 metai. Penkios darbuotojos šiuo metu vaikų auginimo atostogose. Bet mokytojų mums netrūksta. Komanda – labai stipri. Visi turi reikiamą išsilavinimą, bet priima kiekvieną galimybę pasitobulinti.”
Devynerius metus specialiajai mokyklai vadovaujanti D. Viliūnienė turi du aukštojo mokslo diplomus. Ji – rusų ir anglų kalbų mokytoja. Dvidešimt metų dirbo direktoriaus pavaduotoja bendrojo lavinimo mokykloje. Ji mokytojų dinastijos atstovė. Seneliai Vipartai gyveno Rozalime. Močiutė buvo lietuvių, senelis technologijų mokytojas. Dalios tėtė – fizikos mokytojas, ilgą laiką vadovavo Kelmės profesinio rengimo centrui.
Beje, Dalia – ne iš karto panoro tęsti mokytojų dinastijos tradicijas. Buvo įstojusi į Kauno politechnikos institutą. Bet baigusi tris kursus suprato, jog nori būti ne inžiniere, o mokytoja. Institute praleistas laikas nebuvo veltui. Dalia sako gerai išmokusi anglų kalbą. O inžinerijos mokslai labai praverčia dabar, vadovaujant mokyklai, kai reikia jausti erdves ir išmanyti daug tiksliųjų dalykų.
