Naujausios
Metinis Prezidentės pranešimas: sėkmės Lietuvą kuriame patys
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime perskaitė ketvirtąjį metinį pranešimą. Kviesdama visus atviro pokalbio apie Lietuvos vietą pasaulyje ir padėtį šalyje, Prezidentė pabrėžė pačių žmonių indėlį keičiant Lietuvą, pajudėjusias permainas ir atkreipė dėmesį į naujas grėsmes valstybės raidai.
 |
| Prezidentė Dalia Grybauskaitė ELTA nuotr. |
„Po daugybės mums tekusių išbandymų, mus vėl lydi sėkmė. Šiemet Lietuvos vardas ne kartą skambėjo tarp Europos geriausiųjų – ekonomikos, sporto, inovacijų, investicijų ir kitose srityse. Europa ir pasaulis įvertino mūsų žmonių pastangas. Mažutė Lietuva virsta neeilinių gebėjimų šalimi“, – sakė Prezidentė.
Šalies vadovė paragino visus tapti tikrais savo valstybės šeimininkais ir neleisti Lietuvoje tvarkytis svetimiems: „Jeigu kiekvienas ten, kur esame, pakeisime tai, ką galime, tuomet turėsime namus, kuriuose ir augti gera, ir pasenti nebaisu“.
Prezidentės teigimu, permainos pajudėjo ten, kur neabejodami ėmėmės atsakomybės ir ryžtingų veiksmų. Teismų sistemoje prasidėjo esminių pokyčių metas, kai patys teisėjai pradėjo netoleruoti aplaidžiai dirbančių kolegų.
„Šalyje vis dar galima „nusipirkti infarktą“, bet darosi vis sunkiau „nusipirkti“ teisėją. Ir tik todėl, kad patys teisėjai nenori būti perkami“, – pabrėžė valstybės vadovė.
Kai teisėsaugos pareigūnai išdrįso būti nepriklausomi nuo politikų, konkrečių rezultatų ėmė duoti ir kova su korupcija: teismus pasiekė 20 baudžiamųjų bylų dėl neteisėto praturtėjimo ir vyksta dar 139 ikiteisminiai tyrimai, dėl pasikėsinimų neteisėtai gauti Europos Sąjungos (ES) paramą vien Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai atliko 80 ikiteisminių tyrimų.
Pasak Prezidentės, patys savo jėgomis stabilizavome ir ekonominę bei finansinę padėtį šalyje. Tačiau tik nuoseklūs veiksmai ekonomikos augimo prognozes gali paversti realia nauda kiekvienam Lietuvos žmogui.
„Nuo Vyriausybės priesaikos praėjo jau 6 mėnesiai – po ilgo pasirengimo dirbti jau pats laikas pradėti dirbti. Jeigu norime gyventi geriau, turime dirbti greičiau ir daugiau. Politinės valios stoka, sudėtingas sprendimų mechanizmas, negebėjimas operatyviai reaguoti, laiko gaišimas darbo grupėse – gali būti labai nuostolingi ir net pragaištingi valstybei“, – teigė Prezidentė.
Pasak Prezidentės, ekonomiškai pažeidžiamus mus daro ir energetinė priklausomybė. Šalies vadovės teigimu, kol nesutardami ir neapsispręsdami blaškomės kurdami jau septintą Nacionalinę energetikos strategiją, už mus sprendžia slapti „Rosatom“ vizitai, paslaptingi „Gazprom“ memorandumai ir pseudožaliųjų kuriami filmukai.
„Vien ties ekonominės naudos formulėmis ir kainų skaičiuokle užstrigę politikai gali iš energetinio saugumo kelio išsukti valstybei pragaištingu vienadienės naudos takeliu. O tai reiškia, kad energetinis savarankiškumas ir laisvė gali tapti mainų objektu, kaip valdančiosios koalicijos politinių susitarimų įkaite jau tampa lietuvių kalba“, – sakė šalies vadovė.
Pasak Prezidentės, geopolitiniai interesai lemia ir mūsų užsienio politikos kryptis. Todėl Lietuvos žmonių saugumui svarbius signalus turi gebėti fiksuoti ne tik žvalgybos, bet ir diplomatų radarai. Taip pat svarbu atsirinkti – kur siūlomas tikrai broliškas petys, o kur draugystė iš išskaičiavimo.
Kalbėdama apie šalies saugumą Prezidentė atkreipė dėmesį į internetinės erdvės pažeidžiamumą.
„Pirmoji vieša ataka prie Lietuvos internetinę erdvę – rimtas įspėjimas, kad būtina stiprinti savo gynybinius gebėjimus. Tokią ataką įvardyčiau tarptautinio terorizmo apraiška. Todėl turime pirmiausia patys ginti savo valstybę visose srityse“, – teigė valstybės vadovė.
Prezidentė taip pat pabrėžė kokybiško visuomenės informavimo svarbą, nes suklaidinta ir supriešinta tauta lengviau manipuliuoti.
„Valstybės institucijos savo veiklos viešinimui kasmet išleidžia apie 60-70 milijonų litų, tačiau gauti objektyvią ir suprantamą informaciją šiandien žmogui tampa tikru iššūkiu. Patikimų faktų stoka ir klaidinančių pranešimų gausa, interesų grupių pinigų iškreipiamos žinios atima iš mūsų žmonių teisę rinktis ir spręsti patiems. Farsu paverčia net tautos referendumą“, – sakė Prezidentė.
Baigdama pranešimą Prezidentė pabrėžė svarbiausio tautos susitarimo – Konstitucijos svarbą: „Kai kam pareiga gyventi pagal šį susitarimą kartais dar atrodo per sunki. Tačiau tai vienintelis kelias į pasitikėjimą vienas kitu ir savo valstybe. Tai mūsų išlikimo garantas. Laisvė trapi. Tik ginama mūsų vienybės ir saugoma mūsų širdyse ji išlieka“.
Apie pirmininkavimą Europos Sąjungai
Po mėnesio Lietuva pirmą kartą pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai – reikės ieškoti ne tik mums, o jau 28-ioms ES šalims geriausių sprendimų, Seime skaitydama metinį pranešimą akcentavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Ši pareiga mums tenka sudėtingu laikotarpiu – Europai išgyvenant istorinius išbandymus. Pirmininkavimas pareikalaus sumanaus veiksmų koordinavimo ir tarpininkavimo ieškant geriausių išeičių globaliems iššūkiams atremti. Uždelsus ir laiku nepriėmus būtinų sprendimų, pasekmes gali pajusti visos ES šalys – 500 mln. Europos piliečių“, – antradienį iš Seimo tribūnos kalbėjo šalies vadovė.
Vis dėlto D. Grybauskaitė pažymėjo, jog Lietuva pasitiki ir tarptautinės rinkos, ir tarptautinės institucijos, o šalies ekonomikai prognozuojamas didžiausias augimas visoje ES.
„Per du dešimtmečius atlaikėme ne vieną ekonominį šoką. Patys savo galva, be išankstinių receptų, laiku ėmėmės reikiamų priemonių, įveikėme sunkmetį ir tapome finansinės atsakomybės pavyzdžiu Europai. Taip pat Lietuva turi vieną geriausių valstybės skolos rodiklių – esame mažiausiai prasiskolinusių ES valstybių šešetuke“, – teigė Prezidentė.
Apie Vyriausybės darbą
Nuo šios Vyriausybės priesaikos praėjo jau šeši mėnesiai – po ilgo pasirengimo jau pats laikas pradėti dirbti, savo metiniame pranešime pažymėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Lietuvos žmonės gali daug. Tačiau mūsų pažangos stabdžiu tampa riboti valdžios gebėjimai. Neatidėliotinos svarbos klausimams turi rastis greiti sprendimai. Politinės valios stoka, sudėtingas sprendimų priėmimo mechanizmas, negebėjimas operatyviai reaguoti, laiko gaišimas darbo grupėse – gali būti labai nuostolingi ir net pragaištingi valstybei. Šiandieniniame pasaulyje laimi ne didesnis, o greitesnis ir sumanesnis. Būti įžvalgiems ir veržliems yra vienintelis mūsų šansas“, – antradienį Seime skaitydama metinį pranešimą kalbėjo šalies vadovė.
D. Grybauskaitė pasidžiaugė asmenine Lietuvos žmonių iniciatyva: per metus šalyje įsteigta beveik 15 tūkst. naujų įmonių, o savarankiškai dirbančių žmonių skaičius šalyje pasiekė 125 tūkst.
„Mūsų ekonomikos, pramonės ir žemės ūkio konkurencingumą lems informacinių technologijų plėtra. Todėl būtina investuoti į žmonių gebėjimus. Neturime gausių gamtos išteklių, bet didžiuojamės išsilavinusia visuomene, aukštos kvalifikacijos specialistais, kurie reikalingi inovacijomis, originaliais sprendimais ir žiniomis grįstiems verslams plėtoti“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Apie energetinę nepriklausomybę
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, antradienį Seime skaitydama metinį pranešimą, pažymėjo, jog energetikos srityje Lietuva galvoti savo galva pradėjo neseniai, be to, vis dar trūksta nepriklausomų kompetentingų specialistų. Visgi net ir su ribotomis pajėgomis Lietuva jau užsitikrino energetinių šaltinių įvairovę.
„Prisijungėme prie didžiausios Europoje elektros biržos „Nord Pool Spot“, pradėjo veikti biokuro birža, jau statomos „Nord Balt“ ir „LitPollink“ elektros jungtys, dujų tiekimas atskiriamas nuo perdavimo, vykdoma radikali dujų sektoriaus reforma, užbaigtas Elektrėnų devintasis blokas, pereiname prie didesnio vietinio kuro panaudojimo“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo šalies vadovė.
Prezidentė pažymėjo, jog svarbu atsilaikyti dar bent dvejus metus – o tuomet bus galima lengviau atsikvėpti, nes 2015 m. bus baigtos jungtys su Švedija ir pastatytas suskystintų gamtinių dujų terminalas (SGD) Klaipėdoje.
„Tai nėra paprasta. Kol mes nesutardami ir neapsispręsdami blaškomės, kurdami jau septintą Nacionalinę energetikos strategiją, už mus sprendžia slapti „Rosatom“ vizitai, paslaptingi „Gazprom“ memorandumai ir pseudožaliųjų kuriami filmukai (...), būtent energetika yra pavojingiausias geopolitinis instrumentas, naudojamas mūsų ekonominei, socialinei ir net politinei nepriklausomybei sumenkinti“, – pastebėjo D. Grybauskaitė.
Prezidentės teigimu, dėl energetinio šalies neapibrėžtumo Lietuvą aplenkia ir didesnės, energetiniams resursams imlios užsienio investicijos.
„Blaškymasis ir sprendimų atidėliojimas gali kainuoti mums tarptautinį pasitikėjimą. Vien ties ekonominės naudos formulėmis ir kainų skaičiuokle užstrigę politikai gali iš energetinio saugumo kelio išsukti valstybei pragaištingu vienadienės naudos takeliu. O tai reiškia, kad energetinis savarankiškumas ir laisvė gali tapti mainų objektu“, – perspėjo Prezidentė D. Grybauskaitė.
Apie skaidrumą ir nebaudžiamumą
Lietuvoje vis dar galima nusipirkti „infarktą“, bet darosi vis sunkiau „nusipirkti“ teisėją. Ir tik todėl, kad patys teisėjai nenori būti perkami. Pokyčiai teismuose tapo įmanomi tik tuomet, kai teisėjai prisiėmė atsakomybę už savo bendruomenę ir patys pradėjo netoleruoti aplaidžiai dirbančių ar kyšininkaujančių kolegų, teigė Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Seime skaitydama savo ketvirtąjį metinį pranešimą.
„Kai teismų savivaldos institucijos pradėjo veikti ne kaip savigynos organizacijos, o kaip reikli ir reali savivalda, padaugėjo drausmės bylų. Per ketverius metus atleista 13 teisėjo vardą pažeminusių asmenų – tiek, kiek per beveik visus dvidešimt nepriklausomybės metų.
Pakelta teisėjų profesionalumo ir etikos kartelė, įdiegtos naujovės objektyvesniam bylų skirstymui ir spartesniam jų nagrinėjimui. Į teismų sistemą per ketverius metus atėjo kone šimtas naujų žmonių, pasikeitė 35 įvairaus lygio teismų vadovai. Sujungus mažus teismus gerėja jų administravimas. Teismų reforma jau duoda rezultatų – bylos nagrinėjamos greičiau, civilinės netgi greičiausiai Europoje. Tačiau dar būtina rasti priemones teisminių procesų vilkinimui pažaboti“, – akcentavo valstybės vadovė.
Anot Prezidentės, kai kurie politikai dar vis bando teisėjus, prokurorus ar Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėjus „pakonsultuoti“ ar pagąsdinti įvairiomis komisijomis. Tačiau šalies teisėsauga išdrįso būti nepriklausoma nuo politikų ir tai yra didžiausias pačių pareigūnų pasiekimas.
Kovoje su korupcija neliečiamųjų neliko. Tikrinami visi įtartini sandoriai – be jokių išlygų. Merų, Seimo narių, ministerijų ir migracijos tarnybų, krepšinio čempionato organizatorių ir bankroto administratorių, žemėtvarkininkų ir teisėjų, bankininkų ir savivaldos pareigūnų.
Vis akylesnio teisėsaugos žvilgsnio sulaukia politinį užnugarį turintys sukčiai ir aferistai, nusitaikę į brangius, valstybei gyvybiškai svarbius – atliekų tvarkymo, energetikos projektus, viešuosius pirkimus ir ES finansinę paramą.
Vien iš Panevėžio nusidriekusios politinės korupcijos voratinklio gijos nukirptos Seime, keliose ministerijose, energetikos įmonėse, urėdijose, žemėtvarkos tarnybose. Korupcijos žemėlapyje ėmė skaidrėti Alytaus, Rokiškio, Radviliškio, Šiaulių savivaldybės.
Teismus pasiekė pirmosios 20 baudžiamųjų bylų dėl neteisėto praturtėjimo. Vyksta dar 139 ikiteisminiai tyrimai. Bendra nustatyto įtartino turto vertė sudaro per 150 milijonų litų. Dviem teismų sprendimais jau konfiskuota turto už daugiau nei 2 milijonus litų. Tai daugiausia kontrabandos „karalių“ turtas ir pinigai.
Pradėjus taikyti naujus kovos su korupcija įrankius ne tik atradome šimtus neteisėto praturtėjimo atvejų, bet ir apsižiūrėjome, kad prabanga besimėgaujantiems kontrabandininkams, prekeiviams narkotikais dar mokame ir valstybės pašalpas.
Savivaldybėse, kur į atsakingesnį socialinės paramos skirstymą įsitraukė bendruomenės, apsišaukėlių pašalpų gavėjų gerokai sumažėjo. Pavyzdžiui, Šilalės savivaldybėje 33–imis, Akmenėje – 24-iais procentais.
Skaidrumo šalyje daugėja, nebaudžiamumo mažėja, tačiau įpročio gyventi valstybės sąskaita atsisakoma sunkiai.
Apie narystę
Devyneri narystės Europos Sąjungoje ir NATO metai – tvirtas užnugaris, tačiau ne amžina duotybė, pažymėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Išlikti savarankiška valstybe geopolitinių interesų draskomame pasaulyje nėra paprasta. Šiandien aplink Lietuvą vėl vyksta daugybė nenuspėjamų dalykų“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo šalies vadovė.
Prezidentė pažymėjo, jog pernai NATO viršūnių susitikime Čikagoje Lietuva pasiekė realių gynybos planų, o šiemet regioninėse pratybose išbandoma, kaip kolektyvinės gynybos scenarijai veikia praktikoje.
„Tačiau didžiųjų valstybių interesai gali pakoreguoti ir priešraketinės gynybos sistemą. Todėl 55-erius metus taikos žemynu buvusi Europa rimtai grįžta prie gynybos ir saugumo klausimų. Saugumo sąvoka išsiplėtė. Šiandien, kalbėdami apie saugų gyvenimą, turime galvoti ne tik apie karinį, bet ir apie energetinį, ekonominį, informacinį, socialinį, finansinį ir ypač apie kibernetinį saugumą“, – pažymėjo šalies vadovė.
Apie tiesioginius merų ir seniūnų rinkimus
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina suteikti šalies gyventojams teisę patiems rinkti savo merus ir seniūnus.
Antradienį Seime skaitydama metinį pranešimą, šalies vadovė taip pat akcentavo, jog per du dešimtmečius Lietuva pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijai, įstatymo viršenybei srityse pažengė tiek, kiek dauguma Europos Sąjungos šalių ėjo triskart ilgiau.
„Tačiau teisę į demokratiškus, sąžiningus ir laisvus rinkimus – pamatinę demokratijos sąlygą – pernai turėjome apginti iš naujo. Tai buvo precedento neturinti mūsų kova už skaidrumą ir atsakomybę. Skubios teisinės priemonės ir spontaniškai gimęs pilietinis judėjimas „Baltosios pirštinės“ neleido mūsų šalyje prigyti apmokėtais kalinių balsais, brangesniais veršeliais, alumi ir provokacijomis perkamai demokratijai“, – džiaugėsi D. Grybauskaitė.
Ji pažymėjo, jog politinė branda ateina nelengvai, o pirmieji rinkimai be tiesioginės priklausomybės nuo verslo pinigų šalies partijoms padėjo sumažinti politinės korupcijos riziką ir išsivaduoti nuo oligarchinių grupių įtakos.
„Deja, postų dalybos dar ir po šių parlamento rinkimų virto ne kompetencijų, o partinių interesų varžytuvėmis. Dėl kurių šią žiemą Seimo darbotvarkėje dominavo teisinių imunitetų klausimai. O šildymo sąskaitos toliau skurdino žmones. Galiausiai neliečiamybės imta siekti net partijoms, o šalies gyventojams svarbūs sprendimai marinami darbo grupėse“, – kritikos Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei pažėrė D. Grybauskaitė.
ELTA
