„Mes didžiuojamės Lietuvos atlantais“

Organiztrorių nuotr.

„Skrendam trispalvę saulėn iškėlę,

nešame garbę į tėviškėlę...“

J. Minelga. „Darius ir Girėnas“

 

Toks pavadinimas šių metų Poezijos pavasario, vykusio Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje ir sukvietusio kūrėjus ne vien iš Šiaulių, bet ir iš kaimyninių Kelmės ir Joniškio rajonų.

Šventinio vakaro vedėjos – Angelė Bražaitė, Šiaulių literatų susivienijimo vadovė, bei literatė Vilija Armonienė – susirinkusiems glaustai, bet įtaigiai priminė Dariaus ir Girėno istorinio skrydžio reikšmę Lietuvai, apie kurią vėliau kaip viso pasaulio lietuvius vienijančią idėją kalbėjo ir šventės svečiai. Seimo narys dr. Stasys Tumėnas ne tik pasveikino susirinkusiuosius, bet ir įteikė LRS kanceliarijos padėką šventės sumanytojai, organizatorei ir vedėjai Angelei Bražaitei „už meilę lietuviškam žodžiui, pamatinių vertybių puoselėjimą, kūrybiškumą, iniciatyvas, aktyvumą visuomeniniame gyvenime“. Kaip juokaudamas įvardijo, „žiemgalių žiemgaliui” Jonui Ivanauskui Seimo narys padovanojo porą savo knygų.

Vakaro vedėjų dėmesys buvo skirtas ne vien garsiesiems lakūnams atminti. Buvo pagerbtas ir šių dienų didvyris – Aurimas Valujavičius už jo 120 dienų, 14 valandų ir 48 minučių trukusią „beprotiškai fantastišką“ kelionę per Atlantą vienviete irkline valtimi. Visi puikiai žinome, jog jaunasis didžiavyris šią kelionę paskyrė Dariaus ir Girėno skrydžio 90-osioms metinėms. Todėl neatsitiktinai Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebono – Gintaro Antano Joniko, penkiolika metų gyvenusio ir dirbusio sielovadininku Amerikoje, buvo paprašyta įvertinti bebaimių lakūnų bei irklininko žygdarbius dvasininko akimis. „Jų siekis – suartinti po visą pasaulį pasklidusius tautiečius“, – reziumavo kunigas, priminęs, kad ne mažesnę svarbą turi ir turės garsioji Aurimo frazė: „Kiekvienas turime savo Atlantą“. Todėl savęs įveikimas, jauno žmogaus motyvacija siekiant tikslo yra įkvepiantis pavyzdys ne vien jaunimui, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Netradicinė Poezijos pavasario preliudija paveikė visus vakaro dalyvius, todėl noriai buvo atsiliepta į renginio sumanytojos paskelbtą mini eilėraščių konkursą apie šiuos didvyrius. Nugalėtoją buvo pavesta išrinkti prizo-paveikslo įsteigėjai – tautodailininkei, literatei Antoninai Dapkutei-Pukėnienei. Apdovanojimas atiteko jauniausiai literatei, „Verdenės” klubo narei – Ievai Kadžiulytei.

Veni literatai keitė kitus: Joniškio „Audruvės“, Kelmės „Vieversio“ ir „Be rėmų“, šiauliškių „Plėviasparnių“, „Verdenės“, asociacijos „Menų šaltinis“, Šiaulių rajono literatų susivienijimo „Indraja“ nariai skaitė eiles ne vien tik apie Atlanto nugalėtojus.

Vakarą papuošė kanklininkė Kristina Kuprytė, šiauliškė, šiuo metu gyvenanti Olandijoje, grojusi su savo mokine. Be koncertinės veiklos Kristina dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose, pristatydama Lietuvos muzikantus ir kolektyvus užsienyje. Muzikinius intarpus taip pat dovanojo jaunoji akordeonistė Miglė Dambrauskaitė, mokytojos ekspertės Marytės Markevičienės mokinė.

Renginyje svečiavosi ir kalbėjo Naujojo Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto dekanas Rimantas Dauginas, univeristeto lankytojai ir grupė Pagyvenusių žmonių asociacijos narių.

Vakaro šeimininkė A. Bražaitė kiekvienam kalbėtojui įsegė Lietuvos vėliavos spalvų seges – gėlės žiedus, kuriuos pagamino ir padovanojo klubo „Be rėmų“ narė Kristina Jankūnienė.

Vakaro apibendrinimui puikiai tiko antrosios renginio vedėjos Vilijos Armonienės posmas:

Betgi gražiausias juk žmogus,

Kai pats save įveikia, –

Tuomet užauga jam sparnai,

kuriais pakyla į slaptingą aukštį.