
Naujausios
Teko įsikišti ir policijai
Dar V. Sližio tėvams priklausęs sklypas su namu – prie pat geležinkelio, kuriuo dieną naktį dunda krovininiai vagonai. Bėgius su „Gintaro“ sodų bendrijos sklypais skiria tik keliasdešimties metrų ruožas su negiliu grioviu ir negausiais medžiais, šiek tiek, anot pašnekovo, slopinančiais traukinių keliamą triukšmą.
Ne vienerius metus V. Sližys pretenzijų teritoriją šalia geležinio kelio prižiūrintiems darbininkams neturėjo – žolė buvo pjaunama laiku, net kitapus geležinkelio, tolėliau nuo sodų bendrijos, užsiveisę Sosnovskio barščiai sunaikinti.
Piktumo žiežirba plykstelėjo 2023-iaisiais. Tąkart darbininkai, pjaudami žolę, kliudė ir ties grioviu augusius medžius. Kilo „šaršalas“. Kilo ir greitai nuslopo, juolab kad medžiai – ne kokie nors ąžuolai.
Tačiau 2024 metų gruodžio 16-ąją V. Sližys vadina išpuoliu prieš gamtą. Tą dieną pažiūrėjęs pro savo sodo kampą į geležinkelio pusę vyras pamatė bėgiais atriedėjusią geležinkelininkų techniką su specialiu strėliniu padargu. Suprato, kad bus bandoma kėsintis į medžius. Nubėgęs prie vyrų, gyventojas pareikalavo liautis. Tada teigia sulaukęs apšaukimo ir pažado grįžti ir sunaikinti „invazinius“ medžius kitą dieną.
„Medžpjoviai“, pasak V. Sližio, grįžo gruodžio 18-ąją. Rėkyviškis darbininkus pamatė, kai padargo strėlė buvusi jau įjungta darbui. Nubėgęs dar kartą pareikalavo liautis, tačiau darbininkai, anot Vytauto, jau daužė ties jo sodyba augusius medžius. Maža to, prie įrenginio pulto dirbęs vyras, pasak gyventojo, negailėjo grasinimų suskaldyti ne tik medžius, bet, jeigu nepasitrauksiantis, ir jį.
Į incidento vietą buvo iškviesta policija. V. Sližys Šiaulių miesto ir rajono policijai parašė pareiškimą.
Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir atlikus papildomą informacijos patikslinimą, nuspręsta, kad veika, turinti nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, nebuvo padaryta. Todėl dėl kilusio ginčo ir įžeidimo V. Sližiui rekomenduota kreiptis į teismą civiline tvarka.
Gyventoją stebina, kad pareigūnai grasinimus susidorojimu įvertino kaip įžeidimą.
„Aš ne prieš tvarką. Bet jei reikėjo tuos medžius pjauti, kaip teigta, dėl suprastėjusio matomumo, tai galima buvo tai padaryti tvarkingai – nupjaunant su tam reikalui skirtais pjūklais iki pat žemės, o ne išdaužant į visas puses. Pasityčiojimas iš gamtos“, – piktinosi V. Sližys.
Jis įsitikinęs, kad medžiai teikė naudos – vasarą sužaliavę jie prislopindavę geležinkelio bildesį. Be to, vyro žodžiais, juose labai mėgdavo perėti paukšteliai.
Teritoriją bus prašoma sutvarkyti
AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovė Ieva Kvaraciejūtė „Šiaulių kraštą“ informavo, jog AB „LTG Infra“ (geležinkelių infrastruktūra) apie minėtą incidentą yra informuota ir užtikrino, kad „darbuotojų bus paprašyta patikrinti tą vietą ir, jei ji yra palikta netvarkinga, sutvarkyti“.
Medelių ir krūmų, augančių šalia geležinkelio, šalinimo darbai, anot įmonės atstovės Ievos, atliekami reguliariai, tačiau iki šiol „LTG Infra“ nėra gavusi nė vieno tokio pobūdžio nusiskundimo. Specialistė spėja, kad šiuokart medeliai nupjauti aukščiau ir palikti būtent dėl įvykusio incidento.
Geležinkelio želdinių apsaugos zona – žemės juosta kaimo gyvenamosiose vietovėse po 25 metrus į abi puses nuo viešosios geležinkelio infrastruktūros kelio.
„LTG Infra“ savo technika pjauna krūmus ir žolę, esančią iki šešių metrų nuo kraštinio bėgio, tačiau medžius tvarko rangovai. Šiuo metu didžiąją dalį priežiūros darbų geležinkelio želdinių apsaugos zonoje vykdo būtent rangovai“, – sakė I. Kvaraciejūtė.
Reikėtų naikinti, bet tinkamai
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos botanikos sodo vadovas Martynas Kazlauskas beveik neabejoja, kad susidorota buvo su uosialapiais klevais.
„Uosialapiai klevai laikomi invaziniais. Mano žiniomis, jiems nupjauti leidimo nereikia. Dar daugiau pasakysiu – juos reikėtų naikinti“, – sakė specialistas.
Anot jo, uosialapiai klevai, numetę lapus, lieka tik su vaisiais – į sparnelius panašiomis ankštimis. Ir žiemą jos po truputį byra, išnešiotos vėjo lengvai sudygsta, užgoždamos vietinius augalus. Tai dėl to uosialapiai klevai yra vadinami invaziniais.
„Jie nedilgina kaip, pavyzdžiui, Sosnovskio barštis, bet augdami ir besidaugindami gali užgožti mūsų ir medžius, ir žolinius augalus. Žinomas botanikas Zigmantas Gudžinskas Lietuvos paupiuose rado nemažai vietų, kuriose uosialapiai klevai labai išplitę ir sudaro tankius sąžalynus ir medynus, kur niekas daugiau neauga, tik jie vieni.“
Kitas reikalas, anot M. Kazlausko, kad medžiai buvo pašalinti netinkamai. Kur kas priimtiniau esą būtų buvę, jei medžiai būtų tinkamai nupjauti, negadinant aplinkos vaizdo.
„Kita vertus, norint tokį augalą sunaikinti, reikia sunaikinti su visu kelmu, nes iš kelmo uosialapiai klevai nesunkiai atželia, ko niekada nepadarys eglė ir beveik niekada ąžuolas. O uosialapis klevas tikrai atžels, tik bus greičiausiai krūmo pavidalo“, – paaiškino M. Kazlauskas.