Naujausios
Maitina miškas
„Jei ne grybai ir ne uogos...“ tinka ne tik dzūkams
Šią savaitę kelmiškė Veronika Umantienė pradėjo uogavimo sezoną. Pririnkusi keletą litrų žemuogių jas atnešė parduoti į turgelį. Uogas išpirko per gerą valandą. Bedarbė moteris rinkdama uogas ir grybus per sezoną uždirba apie tris tūkstančius litų.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Uogos nuo Dubysos kalno
Veronika pasistatė puskibirį žemuogių prie turgelio vartų. Čia — pati geriausia vieta. Kitąsyk ją būna užėmę prekiautojai medumi arba anksčiau už Veroniką iš miško grįžę uogautojai.
Šiandien pirma diena, kai ji parduoda uogas. Ankstų rytą atsikėlusi važiavo į Pagryžuvį, paskui dar septyni kilometrai iki žemuogynų. Uogas rinko Dubysos atkrantėse. Moteris žemuogių ieškojo ir miške, bet šiemet uogos ten vangiai sirpsta. Be to, žemuoges išstumia vis labiau išsikerojančios mėlynės.
Pirkėjai stabteli. Klausia kainos. Stiklinė — pustrečio lito. Nusiperka stiklinę. Tiek žemuogių, sako, užtenka, kad papildytum geležies kiekį kraujyje visiems metams.
Kibiras sparčiai tuštėja. Praėjus gerai valandai, Veronika su dukterėčiomis jau gali keliauti namo.
Toks uogų kiekis — optimalus. Veronikai pagal jėgas. Rinko apie tris valandas. Moteris sako nesigėdijanti stovėti turgelyje. Juk nieko blogo nedaro. Parduoda tai, ką keliais vaikščiodama surinko. Tik ilgai stovėti negalėtų — nukankintų nuovargis.
Keliais nueitų iki Maskvos
Veronika uogauja ir grybauja jau daug metų. Sako keliais būtų nuėjusi iki Maskvos. Uoga padeda išgyventi, tčiau tu turi jai nusilenkti.
Virėjos profesiją turinti Veronika jau antri metai neturi darbo. Anksčiau taip pat pasitaikydavę — darbo tai yra, tai nėra. Dažnai jos darbo sezonas prasideda birželį žemuogėmis — baigiasi lapkritį šaltalankiais.
Kartais į uogynus moterį kas nors paveža, bet dažniausia tenka važiuoti autobusu. Po to kelis kilometrus eiti pėsčiomis, pririnkti uogų, jas nunešti iki autobusų stotelės, parvažiuoti į Kelmę, atstovėti turgelyje.
Iki liepos vidurio Veronika žemuogiaus. Paskui prasidės mėlynės. Moteris jau nusivežė dviratį į Pakražantį, pas giminaičius. Iki Pakražančio važiuos autobusu. Nuo ten į mišką, kur yra mėlynių, dar kelis kilometrus mins dviračiu. Mėlynes jai labiausiai patinka rinkti. Atsisėdi, atsiklaupi arba atsitupi ir sukiesi ratu — renki visur aplink. Nereikia daug bėgioti. Tik vienas blogumas su mėlynėm, kad ten, kur jos auga, yra gyvačių. Sutiko ir didelių, ir mažyčių. „Baugu. Bet pagalvoju, kad gyvatė — ne šuo. Nekąs iš niekur nieko. Stengiuosi vaikščioti atsargiai, kad neužminčiau. Be to girdėjau, kad lietuviškos gyvatės nėra labai pavojingos.“
Darbo pusei metų
Mėlynes Veronika rinks iki rugpjūčio pabaigos. Rugsėjį prasidės bruknės. Spalį — spanguolės. Paskui šaltalankiai. Šaltalankius ji renka iki lapkričio pabaigos. Iš jų dažniausia spaudžia sultis. Specialiai tam nusipirko sulčiaspaudę. Beje, spanguoles ir šaltalankius Veronikai rinkti sunkiausia. Spanguolynuose — drėgna. Ima skaudėti sąnariai. Šaltalankius renkant jau šalta. Moteris įsigudrino šaltalankių šakeles karpyti mažytėmis žirklėmis. Grįžusi namo iki vidurnakčio uogas nuo šakučių atskyrinėja ir spaudžia sultis.
Neblogai perka ir jos rinktus grybus. Tačiau grybauti jai sunkiau. Reikia labai daug vaikščioti.
Darbo miškuose Veronika turi visam pusmečiui.
Konkurentų nedaug
Moteris veda savo uždarbio buhalteriją. Pavyzdžiui, praėjusią vasarą iš uogų uždirbo apie tris tūkstančius litų. Pajamų iš grybų neskaičiavo, tačiau sako uogų ir grybų prisidurianti dar ir sau.
Ar daug tokių uogautojų sutinka, ar jaučia Veronika konkurenciją? Moteris lenkia rankos pirštus. Uogas pardavinėja maždaug šeši Kelmės rajono gyventojai. Didelės konkurencijos nejaučia. Visi miško gėrybes pardavinėja panašiomis kainomis.
„Prieš keletą metų uogų ir grybų atveždavo Jurbarko uogautojai. Ten miškai turtingesni. Jie pardavinėdavo pigiau. Ir mes turėdavome “mušti“ kainas, — pasakoja Veronika. — Tada pykdavome. Bet dabar, kai pabrango benzinas, matyt, jiems taip toli važiuoti į turgus neapsimoka.“
UOGOS: Iš uogų ir grybų kelmiškė Veronika Umantienė pusmetį turi darbo, maisto ir pajamų.
ŽEMUOGĖS: Žemuogės, pradėjusios uogavimo sezoną, šiemet smulkokos ir iš lėto sirpsta miškuose. Kol kas jos renkamos iš palaukių.
PREKĖ: Kelmiškė Regina (dešinėje), nupirkusi stiklinę žemuogių iš Veronikos Umantienės sako, jog šita uoga — gryna sveikata.
Autorės nuotr.
