Ma­riu­po­lio kryp­ti­mi: ka­riau­ja už Uk­rai­ną (9)

Ma­riu­po­lio kryp­ti­mi: ka­riau­ja už Uk­rai­ną (9)

Ma­riu­po­lio kryp­ti­mi: ka­riau­ja už Uk­rai­ną (9)

2014-ai­siais prieš Do­nec­ko ir Lu­hans­ko se­pa­ra­tis­tus ėmę kau­tis sa­va­no­riai iki šiol ne­su­de­da gink­lų. Už Uk­rai­ną, už vals­ty­bę, ku­ri fron­ti­nin­kams ne­su­tei­kia jo­kių so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Su­si­ti­ki­mas su Uk­rai­nos sa­va­no­rių ar­mi­jos 8-ojo ba­ta­lio­no ka­riais jų ba­zė­je, esan­čio­je Ma­riu­po­lio pa­kraš­ty­je.

Už po­sū­kio as­fal­tuo­tas ke­liu­kas at­si­re­mia į var­tus ša­lia di­do­ko sta­ti­nio, o prie jo – šar­vuo­tas leng­va­sis au­to­mo­bi­lis. Vis­kas ap­deng­ta mas­kuo­jan­čiu tink­lu.

Į te­ri­to­ri­ją įlei­džia sar­gy­bi­nis.

Dar už šim­to met­rų pa­si­tin­ka be­si­šyp­san­tis ki­tas. Tarp at­vy­kė­lių pa­ma­to sve­čius at­ly­dė­ju­sią uk­rai­nie­tę. Ji pa­lie­ka da­žy­tų lū­pų at­spau­dą ant vy­ro skruos­to.

Klau­siu, ar bus leis­ta fo­tog­ra­fuo­ti.

„Dėl die­vo mei­lės, ne­tu­ri­me ko bi­jo­ti – mes juk sa­vo Uk­rai­nos že­mė­je“, – at­sa­ko . Pri­du­ria, kad į sa­va­no­rius atė­jo tie­siai iš Mai­da­no ir nie­ka­da ne­sle­pia vei­do.

Ky­la­me į ba­ta­lio­no šta­bą. Ant sie­nų – pa­trio­ti­niai už­ra­šai, vė­lia­vos, vai­kų pie­ši­niai. Ir žu­vu­sių­ vy­rų po­rtre­tai.

Va­dams ak­me­niš­kiai įtei­kia Lie­tu­vos vė­lia­vą. Dar vie­na tris­pal­vė jau iš­skleis­ta ant sie­nos. Ant jos pa­ra­šai lie­tu­vių, ku­rie anks­čiau čia lan­kė­si. Ran­da­me pa­žįs­ta­mų šiau­lie­čių pa­ra­šus. Ko­vo­to­jų tvir­ti­ni­mu, tai ge­ra lin­kin­ti tra­di­ci­ja.

Pa­var­de pri­si­sta­tęs be­veik ke­tu­rias­de­šim­ties me­tų va­das iki ka­ro bu­vo ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas. Į Mai­da­ną nu­va­žia­vo su drau­gais iš to pa­ties ma­žo mies­to. Da­lis žu­vo. Jis pa­si­siū­lė sa­va­no­riu į da­li­nį, ku­ris da­ly­va­vo mū­šiuo­se prie Ma­riu­po­lio.

Da­li­ny­je va­das tu­ri Čer­ve­nio pseu­do­ni­mą.

Jo pa­va­duo­to­jas Ma­ra­do­na sa­kė, ko­dėl nau­do­ja­mi sla­py­var­džiai:

„Vis­kas pa­pras­čiau: ga­li bū­ry­je ap­ka­suo­se die­no­mis pra­tū­no­ti, pa­var­džių neį­si­me­ni, o pra­var­dės juk la­biau pri­kim­ba.“

„Mū­sų da­li­niai su­for­muo­ti tik iš sa­va­no­rių ir neį­si­jung­si­me į vals­ty­bi­nes struk­tū­ras“, – pa­brė­žia va­dai.

Ar­mi­ja jiems at­ro­do per di­de­lis or­ga­niz­mas, ku­ria­me sa­va­no­rių pa­jė­gos iš­tirp­tų.

„Spe­cia­lio­sios struk­tū­ros pa­čios ne­lin­ku­sios priim­ti sa­va­no­rių, nes mū­sų da­li­niuo­se yra su­si­rin­kę to­li gra­žu ne an­ge­lai. Dėl sa­vo praei­ties neį­veik­tų at­ran­kos kri­te­ri­jų“,– ar­gu­men­tuo­ja da­li­nio va­das.

Sa­va­no­riai pa­si­ry­žę da­ly­vau­ti ka­re iki per­ga­lės. Iš­va­duo­ti Lu­hans­ką, Do­nec­ką, Kry­mą. Nu­ma­to, kad tai ne­grei­tai pa­vyks. Bent kol Ru­si­jai va­do­vaus V. Pu­ti­nas.

„Mū­sų tiks­las – steng­tis, kad žlug­tų Pu­ti­no re­ži­mas, bet ne­si­ren­gia­me verž­tis į Ru­si­ją,– sa­kė Čer­ve­nis. – Ki­tas prio­ri­te­tas – Kau­ka­zo tau­tos, Če­čė­ni­jos, Da­ges­ta­no, Ose­ti­jos ne­prik­lau­so­my­bė.“

Nes­le­pia, kad iš Kau­ka­zo yra ko­vo­to­jų Uk­rai­nos sa­va­no­rių da­li­niuo­se, yra ir žu­vu­sių­jų.

„Sa­va­no­riams nė­ra bū­ti­na, kad Uk­rai­na tap­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos na­re, o tiks­las – su­kur­ti Eu­ro­pą sa­vo Uk­rai­no­je“, – sa­kė Čer­ve­nis.

Ma­ra­do­na pa­pil­dė: Mes ti­ki­me sa­vo tei­su­mu, mums to ne­rei­kia įro­di­nė­ti. Mes da­ro­me sa­vo dar­bą, dėl to esa­me lai­min­gi“.

Čer­ve­nis sa­kė, kad sa­va­no­riai sie­kia plė­to­ti ry­šius su Bal­ti­jos vals­ty­bėms, Len­ki­ja.

Siū­lė ak­me­niš­kiams su­kur­ti pro­jek­tų, kad mū­šių iš­var­gin­ti sa­va­no­riai ga­lė­tų pail­sė­ti Lie­tu­vo­je.

„Pas mus stip­ri penk­to­ji ko­lo­na, to­dėl mū­sų ko­vo­to­jai yra me­džio­ja­mi, tam ver­buo­ja­mi ki­le­riai“, – tvir­ti­no Čer­ve­nis. – Tad jū­sų mies­tuo­se bū­tų sau­gu slėp­tis – jei ne pa­tiems ko­vo­to­jams, tai bent jų vai­kams, šei­moms.“

Jis ci­tuo­ja va­ka­rykš­tės ka­ro kro­ni­kos fak­tus: po se­pa­ra­tis­tų ar­ti­le­ri­jos ap­šau­dy­mo ne­to­li Ši­ro­ki­no su­de­gė ke­tu­ri na­mai.

Va­das iš sa­vo te­le­fo­nų kny­gos iš­try­nė apie pu­sę drau­gų . Jie žu­vo ka­re. Vien iš jo pa­da­li­nio – ke­tu­rio­li­ka vy­rų.

„Net jų lai­do­ji­mui ar su­žeis­tų­jų gy­dy­mui ne­gau­na­me iš vals­ty­bės jo­kios kom­pen­sa­ci­jos – vis­ką da­ro­me už sa­vo pi­ni­gus, – sa­kė Čer­ve­nis. – Ka­dan­gi mū­sų fron­ti­nin­kai ne­gau­na jo­kių so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų, tai iš­gy­ve­ni­mui ieš­kau pi­ni­gų vi­sa­me pa­sau­ly­je“.

Au­to­riaus nuo­tr.

Iš Mai­da­no į fron­tą atė­jęs sa­va­no­ris sa­kė, kad iš­mo­ko ne­slėp­ti vei­do.

Ba­ta­lio­no ko­vo­to­jų pa­tal­po­se ka­bo fron­te žu­vu­sių­jų po­rtre­tai.

Sa­va­no­rių va­do­vy­bės ka­bi­ne­te iš­skleis­ta Lie­tu­vos vė­lia­va.

Į sa­va­no­rių ba­zę įlei­džia ir iš­lei­džia sar­gy­bi­nis.

Ak­me­nės ra­jo­no me­ras Vi­ta­li­jus Mit­ro­fa­no­vas ba­ta­lio­no po­li­go­ne šau­dė iš au­to­ma­to.

Sa­va­no­rių pra­ty­bos.