Naujausios
Lino šventėje pagerbtas nykstantis šalies auksas
Nors Lietuvoje linų beveik nebeauginama, Lino šventė Budraičiuose (Tytuvėnų seniūnija, Kelmės rajonas) šeštadienį surengta dešimtąjį kartą. Šventėje netrūko optimizmo ir vilties, kad Lietuvos auksu vadinama kultūra atgis.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Išskirtinė šventė
Budraičiuose vykusią dešimtąją Lino šventę vedusi aktorė Virginija Kochanskytė ją vadino išskirtine dėl kelių priežasčių.
Šie metai paskelbti Tikėjimo, Tarmių metais įpareigoja atsigręžti į savo šaknis, suprasti, kas mes esame, atsitiesti ir drąsiai žvelgti į ateitį.
Anksčiau lietuvis be lino buvo neįsivaizduojamas. Dabar visoje šalyje mėlynuoja vos keletas linų plotelių. Linų darželis prie Kelmės profesinio rengimo centro Tytuvėnų skyriaus Budraičiuose pasitiko ir į šventę atvykusius svečius.
Prieš dešimtmetį Lino šventę sumanęs Kelmės rajono tarybos narys Zenonas Mačernius vylėsi, kad bendromis pastangomis galbūt pavyktų sugrąžinti liną į Lietuvą. Panašiai svarstė ir kiti kalbėjusieji. Šventė sulaukė daug svečių.
Lino garbei skambėjo gražūs žodžiai, dainos, tytuvėniškės merginos pašoko šokį su lininiais rankšluosčiais.
Prisistatė seniūnijos
Tradiciškai Lino šventėje visos Kelmės rajono seniūnijos pasirodo žiūrovams – iškilmingai, su vėliavomis, išskirtinai pasipuošę seniūnijų atstovai žygiuoja stadionu.
Šįsyk seniūnijų eiseną pradėjo ir vedė kražiškiai, seniūnijos Skruzdėlynės vienkiemio gyventojas Marijus Čekavičius jojo žemaituku.
Kiekviena seniūnija buvo įsirengusi kiemelius su įvairiomis ir originaliomis vaišėmis. Pakražančio seniūnijos Žalpių kaimo gyventojos Kristina Žalandauskienė ir Kristina Steponavičienė vietoje virė varškės spurgas ir lipdė iš namų atsivežtus lapelius į didžiulį „skruzdėlyną“. Šaukėnų seniūnijos kiemelyje stovėjo iš šieno „sumūryta“ duonkepė krosnis, kurioje ant ližės gulėjo jau „iškepusi“ Šaukėnų duona.
Šalia – gražiadarbių kūryba
Seniūnijos kiemelius pasipuošė gražiadarbių pieštais ir siuvinėtais paveikslais, pritiesė takelių, pristatė lino gubų.
Visos šventės metu vyko mugė, kurioje netrūko dirbinių iš medžio, odos, molio, tekstilės. Į šventę atvykusieji pirko vaistažolių arbatų, medaus. Lino mėgėjai galėjo įsigyti lininių rankinių, drabužių, staltiesių, skėčių. Viena populiariausių lininių prekių – kojinės.
Šventėje koncertavo Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“, Kaišiadorių kultūros ir meno centro folkloro kolektyvas „Verpeta“, Kauno diksilendas „DixXband“. Pasirodė Kelmės rajono meno mėgėjų kolektyvai.
Buvo pristatyta Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studenčių sukurta Mažosios Lietuvos kostiumų kolekcija.
Seminare – ir apie kavą su rūtomis
Tradiciškai Lino šventėje surengtas seminaras. Šįsyk Žemės ūkio ministerijos atstovė Lina Bukauskienė kalbėjo apie tautinio paveldo produktų ir amatų plėtros svarbą ir šiuolaikinį vartotoją, pristatė tautinio paveldo grupes.
Lietuvoje veikia 18 amatų centrų, taip pat – ir Kelmėje. Sertifikuoti amatininkai atleidžiami nuo mokesčių mugėse, turi išskirtines vietas. Kelmėje sertifikuotų amatininkų – 11.
Nemažo susidomėjimo sulaukė žolininkas, vaistininkas Virgilijus Skirkevičius, vaizdingai pasakojęs apie vaistažolių naudą ir galimus pavojus. Svečias nustebino pasiūlęs neįprastą receptą – kavą su rūtomis. Tereikia į puodelį su kavos milteliais įdėti žalios rūtos šakelę, užpilti karštu vandeniu ir gerti, prieš tai palaikius penkias minutes.
„Pabandykite. Man skanu“, – sakė V. Skirkevičius.
Lino šventė tęsėsi ir pat vakaro.
Autorės nuotr.
VERPIMAS: Šventėje buvo galima pamatyti, kaip verpiami lianai.
EISENA: Iškilmingos seniūnijų eisenos priekyje žemaituku jojo Kražių seniūnijos Skruzdėlynės vienkiemio gyventojas Marijus Čekavičius, lentelę nešė Kražių seniūnas Rolandas Karčiauskas.
ŠOKIS: Lino garbei tytuvėniškės pašoko šokį su lininiais rankšluosčiais.
MUGĖ: Mugėje buvo galima įsigyti ir gaminių iš lino.
ŠEIMININKĖS: Žalpių šeimininkės (iš kairės) Kristina Žalandauskienė ir Kristina Steponavičienė spurgas virė ir „skruzdėlyną“ lipdė šventėje.
