Lietuvos merai prašo stiprinti savivaldybių savarankiškumą

meras
Šiaulių meras A. Visockas
Visi 60 šalies merų pasirašė kreipimąsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę. Miestų ir rajonų vadovai sako, kad Lietuvoje savivalda vis dar podukros vietoje. Tą patį tvirtina Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, jos atstovų nuomone, Lietuvoje vietos valdžios institucijos šiuo metu nėra pakankamai savarankiškos, neturi sąlygų savarankiškai sukaupti daugiau lėšų, kad galėtų investuoti į kokybiškų viešųjų paslaugų gyventojams kūrimą.

Savivaldybių vadovai įsitikinę, kad per nepriklausomybės trisdešimtmetį Lietuvoje nepadaugėjo demokratijos. Šalies valdymas vis dar labai centralizuotas, o arčiausiai žmonių esanti vietos valdžia yra dirbtinai apribota ir negali savarankiškai spręsti, kaip kurti gyventojams patogesnę ir atskirtį mažinančią aplinką. Kokybiškoms viešosioms paslaugoms sukurti vietinei valdžiai dažniausiai trūksta finansinių resursų – tiesiog nėra galimybių sugeneruoti reikiamų pajamų šaltinių. Pasak merų, būtina didinti ekonominį savivaldybių savarankiškumą, investicinį pajėgumą, liberalizuoti skolinimosi galimybes. Priešingu atveju gali visai sustoti regionų vystymasis. Savivaldybės labai laukė šiemet prasidedančio periodo, kurio metu regionus turėtų pasiekti ženkli finansinė Europos parama. Regioninės plėtros įstatyme numatyta prievolė 2021–2027 m. regionų plėtrai skirti ne mažiau kaip 30 proc. ES fondų lėšų, t. y. beveik 1,8 mlrd. eurų! Tačiau norint pasinaudoti unikaliomis ES suteiktomis galimybėmis investuoti į ekonomikos gaivinimą, viešųjų paslaugų teikimo gerinimą, viešąją infrastruktūrą, savivaldybėms teks sutelkti ir nemenkus nuosavus finansinius išteklius, kurie
yra labai riboti, o skolinimasis itin suvaržytas griežtų fiskalinių taisyklių. Savivaldybėms kyla reali grėsmė nepasinaudoti Europos Sąjungos parama. 
Kad dėl valdžios centralizavimo kenčia šalies plėtra, pastebi Europos Komisija, Europos Tarybos vietos ir regionų valdžių kongresas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Jų ataskaitose pažymima, kad ribojimai savivaldybėms stabdo šalies regionų plėtrą. ES organizacijos rekomenduoja Lietuvai imtis esminių pokyčių savivaldybių finansų srityje.  
„Savivalda yra nuvertinta ir dėl to nukenčia visi gyventojai. Kol kas, dėl stiprios valdžios centralizacijos, Lietuvoje stebime atvirkštinės demokratijos procesus. Gyventojams įstatymai tarsi užtikrina savivaldos teisę, tai tiesiogiai susiję ir su demokratijos procesais. Tarptautinių ekspertų nuomone, pas mus savivalda silpna, taigi – silpna ir demokratija. Demokratijos stiprinimas labai svarbus, jei norime kurti tvarią ir stiprią valstybę, kuri ilgainiui nedingtų iš žemėlapio. Visuomenė, neturėdama realių galimybių dalyvauti sprendimų priėmime, tampa vis pasyvesne. Šiauliai, taip pat ir kitos atskiros savivaldybės, bando įtraukti gyventojus. Jau antrus metus Šiaulių mieste skelbiamas bendruomenės iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų idėjų atrankos konkursas. Taip įgyvendinama vadinamojo dalyvaujamojo biudžeto idėja. Žmonės tikrai labai aktyviai įsijungė, teikė pasiūlymus, balsavo. Tačiau gyventojus į sprendimų priėmimą įtraukiančių iniciatyvų Lietuvoje dar yra labai mažai. 
Visi šalies merai kaip tik ir norime pasakyti, kad demokratija turi stiprėti. Savivaldybės pasiruošusios prisiimti didesnius įsipareigojimus ir atsakomybę, bet turime turėti tam reikalingus instrumentus.  Centralizuota valdžia veikia lėtai, pavyzdžiui ir 2021-2027 metų periodo procesai dar beveik nepajudėjo, nors jau laikas dirbti, o ne planuoti. Šiuo periodu Lietuvą turėtų pasiekti įspūdinga parama, tačiau savivaldybės, kurios norės įgyvendinti ES remiamos projektus, turėtų pridėti iki 30 proc. savo lėšų. Susidarytų įspūdingos sumos, kurių savivalda tiesiog nepajėgs sugeneruoti. Jau ne vienerius metus kalbu apie tai, kad biudžetų pinigus racionaliai tvarkančios savivaldybėms turėtų būti sudarytos sąlygos lanksčiau naudotis kreditais. Merų rašte valstybės vadovams įvardijame ir daugiau instrumentų savivaldos stiprinimui. Jei nedalyvausime šiame regionų plėtros ir vystymo etape, kaip šalis tapsime nekonkurencingi ir tai gali būti lemtingas žingsnis stagnacijos link. Kviečiu žmones susipažinti su EBPO rekomendacijomis Lietuvai, tikiuosi, kad per šią kadenciją, intensyviai dirbdami galėsime pasiekti aukštesnį savivaldos lygmenį“, – šalies merų kreipimąsi komentavo Šiaulių savivaldybės vadovas Artūras Visockas. 

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaitoje išvardintos pagrindinės vietinės valdžios viešųjų investicijų Lietuvoje kliūtys. Vietinės valdžios institucijos turi mažai pajėgumų, kad suteiktų fiskalinių galimybių viešosioms investicijoms, nes pajamos iš nuosavų šaltinių yra mažos, o priklausomybė nuo nepastovaus dydžio tikslinių valstybės dotacijų reiškia, kad savarankiškumas išlaidų srityje yra menkas. Savivaldybių skolinimosi pajėgumus labai riboja griežtos fiskalinės taisyklės.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaitoje rekomenduojama:
    * Užtikrinti stabilias ir nuspėjamas pajamas vietinės valdžios institucijoms ir padidinti savo mokesčių dalį;
    * Atiduoti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto mokestį tik į savivaldybių rankas;
    * Perskaičiuoti gyventojų pajamų mokesčio dalį, priskirtą savivaldybėms;
    * Didinti vietinės valdžios institucijų savarankiškumą išlaidų srityje ir skatinti  efektyvumo didinimą: leisti savivaldybėms išsaugoti ir perskirstyti sutaupymus dėl efektyvumo nuo visų dotacijų;
    * Padidinti vietinės valdžios institucijų savarankiškumą išlaidų srityje: sumažinti tikslinių dotacijų dalį ir pereiti nuo kaštų kontrolės prie rezultatų reguliavimo;
    * Atlikti deleguotų funkcijų finansavimo sistemos reformą: skirtingų sektorių dotacijų sujungimą į mažiau, bet stambesnės bendrosios paskirties dotacijas. 

Užs. Nr. 475908
Pridedama:

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaita Lietuvai

Lietuvos merų kreipimasis dėl savivaldos savarankiškumo didinimo