Naujausios
Šios profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas ketvirtadienio rytą dar kartą pabrėžė, kad Vyriausybės pateiktame ateinančių metų šalies biudžeto projekte trūksta 62 mln. eurų, kad būtų vykdomi sutartyje su profesinėmis sąjungomis įtvirtinti pasižadėjimai.
Jam pritarė ir kiti piketuojantys mokytojai.
"Mums nori nenori reikia 118 milijonų eurų tam, kad būtų įgyvendinti visi reikalavimai ir prašymai, kad mokytojo atlyginimas pajudėtų iš mirties taško. 2009 metais mums, kai sumažino atlyginimą, taip (...) ir negrąžino per krizę sumažintų atlyginimų", - pabrėžė prie ministerijos piketuojanti LŠMPS Mažeikių susivienijimo pirmininkė Judyta Tekingunduz.
Išėjęs su piketuojančiais pedagogais pakalbėti švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius kartojo, kad biudžeto projekte taškas dar nėra padėtas ir bus ieškoma papildomai lėšų švietimo reikmėms.
E. Milešinas Eltai sakė skubių sprendimų nesitikįs: "Dar šiandien tik spalio pabaiga, dar dešimt dienų Seimo nariai rodys savo iniciatyvas, teiks siūlymus, o paskui matysime."
Ministras A. Monkevičius su Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos "Solidarumas", Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos profesinės sąjungos "Sandrauga" ir Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos atstovais aptaria ateinančių metų švietimo finansavimo galimybes.
Po ketvirtadienį vykusio susitikimo su pedagogų profesinių sąjungų atstovais švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sakė nenorįs, kad pedagogai įvykdytų savo pažadą streikuoti. Ministras tikino sieksiąs, kad ateinančių metų biudžete būtų skirta tiek lėšų, kad galima būtų įvykdyti 2017 metais pasirašytą sutartį su Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesine sąjunga (LŠMPS). Apie tai esą jis yra kalbėjęs ir su premjeru Sauliumi Skverneliu.
"Galvoju, kad galutinis suminis rezultatas turėtų būti, kad ta dalis nuo bendrojo vidaus produkto, kuri tenka švietimui, nesumažėtų, lyginant su praėjusiais metais. Šiuo metu keturių šimtųjų trūksta, bet jeigu skaičiais paverstume, tai ir yra keliasdešimt milijonų. Dabar galvoju, kad pagrindinis dalykas yra apie 44 milijonus (...), visų mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimų kėlimą 10 procentų. Tai yra tas skaičius, kuris yra sudėtingiausias. Tai čia tikrai reikia pagalvoti, kaip mes galėtume rasti išteklių 44 milijonams", – sakė A. Monkevičius.
Iš kur konkrečiai tikimasi paimti trūkstamų milijonų, ministras nedetalizavo, tačiau užsiminė, kad vidinių ministerijos resursų tam neužteks ir reikės lėšų ieškoti mokesčių sistemoje ar kitose srityse.
"Papildomų rezervų mes matome, galvodami ne tik apie vidinius išteklius, kuriuos mes jau ir panaudojome. Ir, tiesą sakant, tai yra nemažai, per trumpą laiką mes daug padarėme konsoliduodami viešuosius pirkimus, pertvarkydami pavaldžių institucijų tinklą, matome ir daugiau galimybių optimizuojant bendro ugdymo mokyklų tinklą. Tačiau kai kalbame apie mokytojų darbo užmokestį, aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokestį, tai čia tikrai reikia sprendimo galvojant, kaip konstruoti pajamas, neapmokestinamųjų pajamų didinimo galbūt šitą skalę, galbūt kitą mokesčių sistemą, pasižiūrint iš kitų sektorių. Turime visgi orientuotis į tai, kas valstybei yra prioritetas. Tai aš nenoriu dabar pasakyti, kad mes turime iš kultūros, sveikatos ar pensijų kažką nuimti ir perkelti mokytojų labui. Manau, kad tai turi būti balansas, bet turime suprasti, kad mokytojų tema yra prioritetinė", – sakė A. Monkevičius.
Ministro teigimu, jis turi palaikymą iš premjero S. Skvernelio, ir pinigų bus ieškoma.
"Aš iš premjero išgirdau pažadą, kad bus siekiama šito. Ir tai yra svarbu. Jeigu premjeras pasakytų, kad nėra galimybių, tai aš tokiu atveju nebematyčiau iš viso galimybės kažką daryti. Bet premjeras aiškiai pasakė, kad tai yra ir jo siekiamybė, ir jis stengsis įgyvendinti tai, kas yra numatyta mūsų susitarime su šita profesine sąjunga", – sakė A. Monkevičius.
