Naujausios
Piketas prieš biodujų gamyklos statybą
„Biodegalų gamyklai šalia Kuršėnų miesto nepritariame!!!“ – su tokiu plakatu pasitiko UAB „Pažangi energija“ atstovus Šiaulių rajono iniciatyvinės grupės „Už švarų orą“ nariai. Šis tekstas plakate dar buvo pakartotas anglų ir vokiečių kalbomis.
„Ši gamykla blogins gyventojų sveikatos, gyvenimo situaciją. Mūsų nuomone, pasirinkta netinkama vieta. Pakeitė žemės ūkio paskirtį į pramoninės vadovaudamiesi 2008 metais patvirtintu detaliuoju planu. Praėjo 13 metų, pasikeitė situacija, žmonių poreikis, kultūra. Gyventojų kelias naudojamas važiuoti dviračiu, užsiimti sveikatinimo veikla. Tai vienintelis kelias, kuris vedą į Pakumulšių, Paežerių tvenkinius ir Paežerių dvarą. Dabar jis bus naudojamas mėšlui ir trąšoms vežti“, – piktinosi Giedrė Kažukolovienė.
„Kelio, kuris eina per Kuršėnų centrą, rekonstrukcijai valstybė niekaip neranda lėšų. Mes stengiamės jį apsaugoti, kad kuo mažiau per jį važiuotų sunkiojo transporto. Iš pradžių mums sakė, kad važiuos 12 uždarų automobilių, dabar paaiškėjo, kad 9 uždaros ir 3 dengtos tentais. Daug melagingos informacijos. Mes norime apsaugoti savo miestą, pagrindinis kelias eina per miesto centrą, kur vaikai eina į mokyklą. Šioje gatvėje dažnai vykdavo avarijos. Mes darėme akciją, prašėme, kad būtų sutvarkytas kelias ir padaryti šviesoforai, kad būtų saugus eismas mūsų vaikams, mūsų žmonėms. Kol kas nesulaukėme palaikymo, gavome tik saugos kalnelius. O dabar dar daugiau sunkiojo transporto važiuos. Norėtume nors kokios naudos miestui, kol kas jos nematome. Darbo vietų sukurs nedaug, infrastruktūros nesutvarkys, ar valstybė skirs daugiau dėmesio ir sutvarkys kelius? Nesutvarkys“, – dėstė aktyvi rajono gyventoja.
Ji stebėjosi, kad gamykla statoma ne prie fermos. Jos žiniomis, rajono ūkininkai nepasirašo sutarčių su šia įmone. Iš kur jie vešis mėšlą?
„Per pirmą pristatymą sakė, kad neveš per Kuršėnų centrą, dabar jau sako, kad veš, nes realiai kito kelio nėra. Melagingas informacijos pateikimas kelia klausimų: ar tikrai jie užtikrins, kad mūsų miestas nesmirdės, kad šalia esantis vandens telkinys nebus užterštas, ar tikrai keliais bus saugiai vežamos atliekos ir neskleis kvapo, – piketo metu kėlė klausimus iniciatyvinės grupės narė, sulaukusi bendraminčių plojimo.
Biodujas tieks tiesiai į dujotiekį
UAB „Pažangi energija“ atstovas Donatas Daunys rajono Tarybos nariams pristatė esminius biodegalų gamyklos veikimo principus. Jis teigė, kad Lietuvoje yra kelios biodujų jėgainės, bet nėra tokių, kurios gamina pažangiuosius degalus. Kadangi šių metų kovo mėnesį buvo patvirtintas Alternatyvių degalų įstatymas, visi atsinaujinančios energetikos projektų vystytojai pradėjo ieškoti galimybių plėtoti tokio tipo projektus.
D. Daunys aiškino, kad vieta biodegalų gamyklai Šiaulių rajone pasirinkta dėl to, kad šalia praeina dujotiekis, planuojama pagamintas dujas tiekti tiesiai į dujotiekio tinklus, o tokių vietų, kur tai galima padaryti techniškai, šalyje nėra daug. Kasmet sunaudojant apie 80 tūkstančių tonų organinių atliekų, kurių didžiąją dalį sudarys gyvulių mėšlas, gamykloje bus gaminamos ne tik biodujos, bet ir organinės trąšos, jos bus siūlomos tiems patiems ūkininkams.
Lietuvoje nėra didelių ūkių, tačiau yra daug smulkesnių ūkių, iš kurių mėšlą tikisi atsivežti. Projekto vykdytojai jau išsiaiškino, kad vien Šiaulių rajone ūkininkai turi 5 kartus daugiau gyvulių mėšlo, nei reikia būsimai gamyklai.
Buvo užtikrinta, kad organinės atliekos bus vežiojamos tik įmonės transportu su uždaromis arba dengtomis puspriekabėmis. Įmonės atstovai tikino, kad gamyklos uždaras gamybos ciklas į aplinką skleis mažiau blogų kvapų, nei skystu mėšlu tręšiami laukai. Gamybos procesas vyks uždarose patalpose, naudojant valymo įrengimus ir uždarus rezervuarus, kuriose žaliava gali būti kaupiama 2–5 dienas, ne ilgiau.
Projekto vystytojai pasiūlė surengti išvyką į Daniją apžiūrėti, kaip veikia tokios gamyklos, tačiau norinčių tokios kelionės neatsirado.
Pirmojo pristatymo metu nesugebėję atsakyti gyventojams dėl transportavimo maršrutų, šį kartą įmonės atstovai buvo išsianalizavę logistiką. D. Daunys prisipažino, kad pirmojo susitikimo su visuomene metu nebuvo pasiruošę į šiuos klausimus atsakyti.
Kuršėnuose, Vytauto gatve, kur šiandien per dieną pravažiuoja 6 tūkstančiai lengvųjų automobilių ir apie 700 sunkiojo transporto priemonių, eismo intensyvumą žada padidinti iki 1 procento. Taip pat planuojama važiuoti A11 keliu ir keliu iš Dirvonėnų. Iš viso per dieną su organinėmis atliekomis ir jau pagamintomis trąšomis kursuos apie 27 sunkiasvorės mašinos.
Pripažino, kad su bendruomene galėjo kalbėtis anksčiau
Projekto vystytojai bandė atremti klausimą, kodėl jie nesikalba su bendruomene. D. Daunys prisipažino, kad šiandien mato, jog susitikimą su bendruomene galėjo surengti ir anksčiau, tačiau neturint projektinių pasiūlymų, kalbėtis būtų buvę sunku. Projektinių pasiūlymų pristatymas buvo pirmasis etapas. Vėliau bus poveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikatai ataskaitų viešinimas, kur svarų žodį tars aplinkosaugininkai, kiti specialistai.
Verslininkas aiškino, kad pamažu pradeda išgirsti, ko bendruomenei reikėtų, nes pradeda aiškėti norai. Jis pranešė, kad dar šiais metais ketina skirti papildomą stipendiją Kuršėnų krašto studentui, įgysiančiam inžinerinį išsilavinimą, kuris įsipareigotų grįžęs dirbti jų įmonėje.
Paklausti, kokią naudą gamykla duos rajonui, įmonės atstovai aiškino, jog išspręs mėšlo tvarkymo problemą, kuri nuo 2025 metų bus stipriai sugriežtinta. Perdirbs žaliąsias atliekas, už kurių perdirbimą dabar moka visi mokesčių mokėtojai. Savivaldybės jau įpareigotos pirkti transportą, kuris būtų varomas žaliosiomis dujomis, o ši įmonė galės teikti tokį kurą.
Žlugdo smulkius kaimo verslininkus?
Iniciatyvinės grupės nariams, taip pat dalyvavusiems susitikime su rajono politikais, rūpėjo, kas yra įmonės savininkai ir su kokiais juridiniais partneriais dirba, ar bus finansiškai pajėgūs įgyvendinti projektą. Verslininkai pranešė tik tiek, kad įmonę įsteigė 4 fiziniai asmenys. Daugiau informacijos neteikė, pasiūlę ją pasižiūrėti Registrų centro duomenų bazėje.
Sulaukę priekaištų, kad gamyklą steigia rekreacinėje zonoje, projekto vystytojai tikino, kad 2008 metais Savivaldybės tarybos patvirtintame rajono bendrajame plane ten rekreacinė zona nenumatyta, o jie vadovaujasi galiojančiais teisės aktais.
D. Daunys pažymėjo, kad finansinę paramą iš Aplinkos ministerijos tokiems projektams vystyti gali gauti maždaug 4 įmonės, o norinčių jau yra apie 15. Jis spėjo, kad konkurentai gali kurstyti aistras ir priešinti visuomenę.
Viena iš gyventojų iniciatyvinės grupės narių G. Kažukolovienė, kurios sodyba stovi vos 500 metrų nuo planuojamos gamyklai vietos, pasakojo, kad pasirašė susitarimą su Nacionaline mokėjimo agentūra, įsipareigojo įdarbinti 3 kaimo gyventojus, gavo finansinę paramą.
„Mes abejojame, ar galėsime vykdyti projektą, nes mūsų veikla – fizinės gerovės užtikrinimas. Transporto srautas ten padidės žymiai. Aš, kaimo gyventoja, turėsiu sužlugti, kad jūs galėtumėte šūdo atsivežti“, – pyko moteris.
D. Dauniui šis pasisakymas pasirodė pernelyg dramatiškas.
