Naujausios
Lietuva tapo perėjūnų traukos šalimi
Jau šešerius metus trečiųjų šalių piliečiai atvirai tyčiojasi iš Lietuvos, o valdžia nieko nedaro. Po to, kai tapome Šengeno erdvės šalimi, nigeriečiai, bangladešiečiai, pakistaniečiai ir kitų egzotiškų šalių gyventojai pradėjo masiškai plūsti į Lietuvą. Tačiau ne gyventi ar dirbti, o susitvarkius reikiamus dokumentus bėgti į Vakarų Europos šalis. Vidaus reikalų ministerija žada, kad įstatymai pagaliau bus griežtinami. Tačiau tai girdėjome ir anksčiau.
 |
| Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis "Respublika" nuotr. |
Vartai atsivėrė
Gruodžio 21 dieną sueina šešeri metai, kai Lietuva prisijungė prie Šengeno erdvės. Galimybė laisvai keliauti po Šengeno šalis atsivėrė ne tik lietuviams, bet ir trečiųjų šalių piliečiams, gavusiems leidimą gyventi mūsų šalyje.
Jau šešerius metus Lietuva yra tapusi trečiųjų šalių piliečių tarpine stotele į Vakarų Europą. Kuo toliau, tuo padėtis blogesnė – vis daugiau atvykėlių iš egzotiškų šalių masiškai plūsta čia „daryti verslo“. Tačiau užsibūna neilgam – tik tol, kol gauna laikinąjį leidimą gyventi gintaro šalyje. O tada – pirmyn į Vakarus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis piktinasi, kad mūsų migracijos politika per daug liberali. Trečiųjų šalių piliečiai puikiai perprato mūsų teisinės sistemos spragas.
Lengviausias būdas jiems gauti leidimą gyventi mūsų šalyje – įsteigti įmonę ar tapti jos bendraturčiu. Gal todėl ir įmonės Lietuvoje pradėjo dygti kaip grybai po lietaus. Vienu adresu užregistruojama net iki tūkstančio įmonių skirtingais pavadinimais.
500 įmonių viename butuke
Kas galėtų pagalvoti, kad butukas pusrūsyje, sostinės Geležinkelio gatvėje 3-14A, yra verslo centras? Šiuo adresu įregistruota daugiau nei pusė tūkstančio įmonių skirtingais pavadinimais. „Respublika“ pasidomėjo, kaip verslininkams pavyksta išsitekti po vienu stogu.
Paskambinus į uždarąją akcinę bendrovę „Blue Galaxy“, kurios nurodytas vadovas – Azaras Hasanas Butas (Azhar Hassan Butt), atsiliepė moteris. Prisistatyti ji nenorėjo. Save įvardijo „ne esmine“ persona. Tiesa, kur dingęs įmonės, registruotos Geležinkelio g. 3-14A, vadovas A.Hasanas Butas, ji taip pat negalėjo pasakyti.
„Neegzistuoja tokia įmonė. Nėra tokio (direktoriaus, – red. past.). Išsitrinkite numerį“, – pokalbį baigti skubėjo ji.
Kiek vėliau moteris pati paskambino ir tvirtino jau ką kita. Kad įmonės vadovu nurodytas asmuo „pilnai veikė“. Tiesa, paaiškinti, kokia veikla jo vadovajama įmonė užsiėmė, moteris negalėjo.
„Šitas žmogus veikė pilnai, pilna apimtimi (visu mastu, – red. past.) veikė įmonė. Labai įvairiom veiklom užsiėmė. Jis (A.Hasanas Butas, – red. past.) Lietuvoje būdavo, kiek man žinoma, bet aš nesusijusi. Aš tik kaip steigėja Registrų centre palikau savo numerį“, – tikino moteris.
Ji aiškino, kad įstatymai nedraudžia registruoti įmonės vienu adresu, o veiklos vykdyti kitu:
„Egzistuoja begalė adresų Vilniuje, kur tuo pačiu adresu yra registruota ne viena įmonė. Juk tu neprivalai įmonę įregistravęs dirbti buveinėje. Čia tik formalumai“.
Versliuką suka savi
V.Bagužis paaiškina, kodėl po vienu stogu sudygta šimtai skirtingų įmonių.
„Lietuvoje dabar labai madingas verslas – perpardavinėti įmones. Trečiųjų šalių piliečiams visai nesunku internetu tokių dalykų atrasti. Jie, būdami savo kilmės šalyje, nusiperka įmonę. Jiems dokumentai atsiunčiami paštu. Nueina į ambasadą, palaukia iki pusės metų, gauna vizą, o tada čia atvykę gauna leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Tas leidimas galioja metus. Tačiau dažniausiai tokie „verslininkai“ iškeliauja kur nors kitur ir mes jų net akyse nematome. Lietuvoje nėra jokio reikalavimo, kad trečiųjų šalių pilietis pateiktų kokią nors buto nuomos sutartį“, – užsieniečių piktnaudžiavimo schemą nupasakojo valdybos viršininkas.
Labiausiai Lietuvą pamėgo „verslininkai“ iš Bangladešo, Pakistano, Nigerijos ir kitų egzotiškų šalių. Tiesa, pareigūnams jų deklaruojamo verslo pobūdis neretai kelia šypseną.
„Visko jie prigalvoja: nuo pistacijų verslo iki tokių absurdų, kai vienas nusiperka automobilį, kitas nusiperka automobilį ir vienas kitam perpardavinėja arba nuomoja. Čia toks jų „verslas“, – juokėsi G.Bagužis ir pridūrė, kad dėl masiško trečiųjų šalių piliečių antplūdžio apsunksta ir Lietuvos migracijos institucijų darbas.
„Mes jiems tikrinti skiriame daugybę laiko. Juk jie nemoka sau atlyginimų, prastai buhalteriją tvarko. Tų dalykų tikrinimas numestas ant mūsų pečių. Net fiziškai nėra tiek darbuotojų, kiek reikia. Kiekvieną dieną perpildytas priėmimas. Tų užsieniečių „verslininkų“ tik daugėja ir daugėja“, – sakė jis.
„Mes patys leidžiame jiems mus mulkinti. Esame per žemai kartelę nuleidę. Lietuvos įstatymuose net nėra aiškių kriterijų, kokia jų veikla teisėta. Jie susimoka „Sodrai“, atseit kažką daro, bet ką – niekas negali pasakyti. Net nepasakyta, kiek jie turi mokesčių sumokėti, kokią apyvartą padaryti. Mes jau daug kartų esame sakę, kad migracijos sistema yra per daug liberali. Net negalima jos migracijos politika pavadinti. Kiek teko ir su kolegomis estais, ir latviais kalbėti, mes tikrai per daug liberaliai dalijame leidimus gyventi Lietuvoje. Esame labai nusipiginę, sumenkinę savo šalies autoritetą“, – apgailestavo G.Bagužis.
Latvijoje – griežčiau
Su juo sutiko ir Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus vedėja Lucija Voišnis. Ji pasakojo, kad, pavyzdžiui, kaimynėje Latvijoje užsieniečių piktnaudžiavimui įvesti saugikliai.
„Tai susieta ir su įstatiniu kapitalu, ir su tuo, kad, pavyzdžiui, toje įmonėje turi būti įdarbinti ne mažiau kaip trys piliečiai arba nuolatiniai Latvijos gyventojai. Yra tokia tvarka, kad, pavyzdžiui, jei užsienietis įsteigė įmonę ir pirmą kartą prašo leidimo gyventi Latvijoje, jam išduodama tik viza. Ji išduodama vieneriems metams, o po to, jei žmogus įrodo, kad jo įmonė vykdo veiklą, turi pelną, tik tada išduodamas leidimas laikinai gyventi. Lietuvos atveju tas leidimas duodamas iš karto“, – pasakojo skyriaus vedėja.
Įmones perpardavinėja advokatai?
„Mums reikia kelti didesnius reikalavimus tiems „investuotojams“ – įstatinio kapitalo, darbuotojų skaičiaus. Pas mus dabar yra įstatymo spragų, kurias būtina užkamšyti. Juk iš mūsų beviltiškai tyčiojasi“, – savo pavaldinę papildė Migracijos departamento vadovas Almantas Gavėnas.
Jis sako, kad trečiųjų šalių piliečiams talkina mūsų šalies advokatai. Esą jie steigia įmones ir jas perpardavinėja: „Advokatai susirado nišą. Įsteigia įmonę, nepriekaištingai ją įregistruoja – niekaip neprisikabinsi. O vėliau ją parduoda užsieniečiui“.
Tačiau Lietuvos advokatūros tarybos pirmininkui Leonui Virginijui Papirčiui kaltinimai, esą advokatai užsiiminėja fiktyvių įmonių steigimu, atrodo nerimtai.
„Negaliu to pasakyti – užsiima ar neužsiima. Jei užsiima, tegul rašo raštą ir mes patikrinsime, o kas ką sako – žinot... Aš, pavyzdžiui, neturiu jokių duomenų, gautų iš migracijos (institucijų, – red. past.)“, – sakė jis. Be to, teisininko teigimu, dėl įstatymo spragų nereikėtų kaltės versti advokatams.
„Tai ne advokato reikalas. Juk jei kažkas įsteigia įmonę, iš kur jam žinoti, žmogus dirbs ar ne? Tegul deda įstatymo stabdžius, ribojimus“, – patarė L.V.Papirtis.
Ribojimai bus
Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas tikino, kad įstatymų pakeitimai, ribosiantys fiktyvių įmonių steigimą ir užsieniečių piktnaudžiavimą, bus. Tiesa, kokių konkrečiai siūlymų bus imamasi, ministras atskleisti nenorėjo.
„Per dvi savaites šis įstatymo projektas bus pateiktas Vyriausybei. Tai bus kompleksinės priemonės. Daug pasiūlymų įstatymų bazėje. Už trijų savaičių tą klausimą viešai pristatysime“, – „Respublikai“ sakė ministras.
Jis tvirtino daugiau detalių apie rengiamus įstatymo pakeitimus atskleisti negalįs, nes projektas dar yra derinamas.
„Daug priemonių bus. Bet jos dar nėra baigtos, o mes negalime kalbėti apie tai, kas nebaigta, kol tai nėra pateikta Vyriausybei, nesuderinta su kitomis institucijomis – su Ūkio ministerija, Teisingumo ministerija, nes įmonių registravimas, steigimas nėra mūsų ministerijos sritis. Todėl pirma turime rasti kompromisą, sutarimą“, – aiškino D.A.Barakauskas.
Kiek vėliau vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius patikslino, kokie pakeitimai planuojami: „Esminiai numatomi pakeitimai yra šie: gauti leidimą laikinai gyventi neužteks vien ketinimo užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, reikės būti įsisteigus ir dirbti jau numatytą laikotarpį. Taip pat reikalausime, kad būtų įdarbinti darbuotojai, didinama įmonės nuosavo kapitalo vertė. Didesniems investuotojams su didesniu darbuotojų skaičiumi ir didesnėmis investicijomis greitesnės procedūros ir ilgesnis leidimas laikinai gyventi“, – paaiškino jis.
Tiesa, Vilniaus apskrities migracijos valdybos viršininkas G.Bagužis, net ir sužinojęs apie numatomus įstatymų pakeitimus, lengviau neatsikvėpė. Jis primena, kad apie griežtesnius reikalavimus jau kalbama šešerius metus. Ir iki šiol niekas nepadaryta. „Labai džiugu, jei pagaliau tai būtų padaryta. Tačiau įstatymas taip ilgai priiminėjamas, kad netekome vilties. Tuo labiau kad dar ir Seime tas procesas užtruks, galime įsivaizduoti, kiek iečių bus laužoma. Greitai niekas nepasikeis, o tie „verslininkai“ kaip važiavo, taip ir važiuos“, – atsiduso jis.
Baudžiamoji byla
Praėjo daugiau nei metai, kai lapkričio 13 dieną Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prokuratūra sulaikė septynis Migracijos departamento pareigūnus, įtariamus korupcija. Tuomet kilo įtarimų, kad Migracijos departamento darbuotojai už kyšius galbūt padėjo gauti (ar pratęsti) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams.
Kas pasikeitė praėjus metams po Migracijos departamento skandalo? Šios institucijos vadovas A.Gavėnas teigia, kad ikiteisminis tyrimas dar nesibaigė. „Du darbuotojai grąžinti į darbą nepasitvirtinus įtarimams, keturi žmonės savo noru išėjo iš darbo. Kiek aš informuotas, kitų atžvilgiu dar vyksta ikiteisminis tyrimas“, – sakė jis.
Tačiau ar padėtis sistemoje pagerėjo? Ar kyšininkavimo neliko? A.Gavėnas to pasakyti negalėjo, tačiau, pasak jo, dėmesio sistemai vis dar per mažai.
„Čia veikia žmogiškasis faktorius. Kiekvieno žmogaus neperšviesi ir nepamatysi. Visi suaugę žmonės esame, valstybės tarnautojai žino, kas yra etika, kas yra įstatymai. Tam įvykiui buvo didelis dėmesys, bet kol kas rezultatai maži. Ir tai tęsiasi metus. Viena vertus, žmonės persitempę dėl tų fiktyvių įmonių steigimo, visi šaukia „greičiau“, „greičiau“. Srautai didžiuliai, o mums administracinio aparato niekas nestiprina, neleidžia papildomų etatų steigti. Tą reikia suprasti – nėra pinigų“, – aiškino jis.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis
