Naujausios
Lituanistė moko britų vaikus
„Negalėčiau savo studijų ir darbo pavadinti dar viena lietuvio sėkmės istorija užsienyje. Mėginu kibtis į gyvenimą ir noriu saujomis semti būties teikiamą džiaugsmą“, – „Šiaulių kraštui“ sakė dvejus metus Kembridžo universitete Didžiojoje Britanijoje studijuojanti ir anglų vaikus lietuvių kalbos mokanti Rūta Vainauskaitė. Šiaulietė buvo priversta emigruoti, nes Lietuvoje negavo jokio darbo.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Rizikavo prieš dvejus metus
– Dabar Lietuvoje panaši padėtis, į kurią buvai patekusi prieš dvejus metus. Daugybė universitetų absolventų gavę diplomus ieško darbo. Kaip tau pavyko rasti savo vietą multikultūrinėje Jungtinėje Karalystėje?
– Šiaulių universitete prieš dvejus metus baigiau lietuvių filologijos studijas, kurios man be galo patiko: buvo ne tik įdomios, bet ir naudingos. Sugebėjau įgytas žinias pritaikyti redaguodama knygas, individualiai pagelbėdavau rašantiesiems CV, laiškus, pildantiems įvairias anketas ar besirengiantiems egzaminams mokykloje. Tai tik maža dalis žinių, kurias sugebėjau panaudoti.
Baigusi mokslus ieškojau darbo Lietuvoje – pradžioje norėjau būti lituanistė, vėliau ėmiau ieškoti bet kokio darbo, nes tupėti namuose ir gražinti gėlynus pabodo... Bet rasti darbo taip ir nepavyko.
Galbūt dar kartą bijočiau rizikuoti, tačiau dabar džiaugiuosi tuo, ką pavyko pasiekti ir ko išmokti užsienyje. Kartu nuoširdžiai didžiuojuosi, kad bakalauro studijas įveikiau Lietuvoje – tai stiprūs pamatai, neleidžiantys namui sugriūti.
Antroji mano mokslų pakopa – labiau apsvarstyta. Pati norėjau tobulėti ir puikiai išmokti anglų kalbą. Šiuo metu Kembridže studijuoju kalbotyrą ir anglų kalbos mokymą kitataučiams. Aš įgysiu dvigubą specialybę ir turėsiu didesnį šansą pritapti multikultūriniame pasaulyje.
Pritapti – viena sudėtingesnių užduočių, nes atsidūrus kitame pasaulio krašte be artimųjų pagalbos labai sunku išgyventi, ypač nemokant kalbos. Prisitaikyti prie kitos šalies reikalavimų gali padėti draugai.
Kita vertus, susiradus naujų draugų svarbu nepaslysti.
Studijos ir darbas – suderinama
– Ar studijuoti užsienyje įdomiau, negu Lietuvoje?
– Studijos užsienyje paskatino mane atrasti naujus ir prisiminti užmirštus hobius: domėjimąsi menu, kultūra, papročiais, net maisto gaminimu.
Skirtingų kultūrų sąšaukos skatina smalsumą. Nestovėti vietoje padeda ir studijų draugai, atkeliavę iš viso pasaulio: Saudo Arabijos, Indijos, Irano, Lenkijos, JAV, Čekijos, Kinijos, Japonijos, Kuveito ir vos vienas kitas britas. Bendravimas prilygsta tarptautinei komunikacijai, nes kiekvienoje paskaitoje skiriamas laikas pažinti.
Dirbdami grupėse ieškome tautų panašumų ir skirtumų, išeičių ir sprendimų. Itin įdomios patirtimi ir praktika paremtos paskaitos.
Diskusijas kelia identiteto išsaugojimo, ankstyvojo antrosios užsienio kalbos mokymosi, neverbalinės komunikacijos klausimai.
Patogu, kai literatūra atkeliauja iš Amerikos, Britanijos universitetų. Lankstus naudojimosi bibliotekomis grafikas. Norintiems suteikiama galimybė lankyti ir naktinę biblioteką. Nors tai populiarėja ir Lietuvoje, dėstytojai niekada nerekomenduoja mokytis naktį.
– Papasakok apie savo studijas šiek tiek plačiau – ko išmokai, kiek jos kainuoja...
– Studijos užsienyje norinčiam tobulėti yra tramplinas į karjeros aukštumas. Tai tiesa. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamą studijų programą. Šiemet studijų kaina, atsižvelgiant į specialybę, išaugo nuo 9600 iki 16000 svarų sterlingų per metus. Sumos gana didelės, o jas sutaupyti, bent minimaliai dirbant, sunku arba net neįmanoma.
Įvairūs fondai ar paskolų teikimo bendrovės ir atstovybės teikia paskolas su tam tikromis sąlygomis. Į visa tai reikia išsamiai gilintis, nes kiekvienas universitetas ar koledžas sudaro skirtingas sąlygas ar prioritetus, todėl drąsiai teigti, kad studijuoti labai brangu, negalėčiau.
Galima ir dirbti, jei studentas nori. Kai kurie studentai važinėja ne automobiliais, kurių nėra kur pastatyti, o dviračiais – puiki proga leisti laisvalaikį, sutaupyti, saugoti gamtą ir tobulinti figūrą.
Mano pasirinktos magistrantūros studijos leidžia suderinti ir mokslą, ir darbą. Mokymasis priklauso tik nuo tavęs – studentas pats planuoja savo laiką, renka informaciją, susitinka su dėstytojais jam patogiu metu, bet lanko paskaitas ir atsiskaito nustatytu laiku.
Plagijavimas Kembridže – neįmanomas dalykas. Atsiskaitymas įdedamas į internetą, o spalvota grafika parodo klaidas bei kas ir iš kur nukopijuota.
Moko britų vaikų lietuvių kalbos
– Ko pasiilgsti būdama užsienyje? O gal atvirkščiai – mėgaujiesi europietišku gyvenimu?
– Gyvendama užsienyje išmokau tolerancijos, padėti kitam, planuoti savo laiką ir mažiau dėmesio kreipti į smulkmenas. Užsimaniau savanoriauti.
Akademinė bendruomenė suformavo tolerancijos pojūtį, nors daugumai gyvenančių mišrioje aplinkoje nutinka priešingai – jie tampa abejingi tam tikrų tautybių atstovams.
Naujausios mokslinės literatūros naujienos ir tyrinėjimai pamažu kelia norą dar labiau tobulėti, imti viską, ką suteikia biblioteka ir aplinka. Džiaugiuosi, kad studijos ne tik praplėtė akiratį, bet ir padėjo išmokti anglų kalbos, sutikti daug tikslo siekiančių žmonių, pakeliauti.
– Ar darbe realizuoji save?
– Visuomet buvau užtikrinta – būsiu lietuvių kalbos specialistė. Ir ne bet kokia, o gera. Ir štai likimas viską sudėliojo priešingai. Mokau anglų vaikus lietuvių kalbos. Galbūt tai atrodys kvaila ir visai nenaudinga, bet išsilavinę tėvai supranta, jog ankstyvas užsienio kalbos mokymas skatina aktyviau veikti smegenų pusrutulius, o tuo intensyviai tobulinamas imlumas kalboms. Ateityje šie vaikai lengviau mokysis prancūzų, ispanų ar italų kalbų. Džiaugiuosi, kad mano mokiniai moka ne tik pasisveikinti, bet ir pačiūčiuoti „Aa aa pupa“, padainuoti „Ilgas kelias“. Manau, kad tobulėju ir tobulinu komunikaciją ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba.
Norėtų „sėti“ Lietuvoje
– Koks ten valstybės ir piliečių požiūris į dirbantį ir studijuojantį jauną žmogų?
– Studijuojant Jungtinėje Karalystėje dirbti privalu. Pragyvenimo lygis yra gana aukštas, o studijos – brangios. Be to, kiekvienas jaunas žmogus nori pakeliauti, pramogauti, atsipalaiduoti, o tai irgi kainuoja. Susirasti darbą ir derinti jį su studijomis nėra sunku – padeda įvairios įdarbinimo agentūros, skelbimai kavinių, barų ar parduotuvių vitrinose.
Bet būtina mokėti kalbą ir būti pasirengusiam dirbti.
Dirbantis ir studijuojantis žmogus čia priimamas tolerantiškai – kartais studentai sugeba suderinti net du darbus ir dar studijuoti, tačiau tai yra labai individualu ir ne kiekvienam pavyksta. Pavyzdžiui, mano kolegė mokytojauja, dirba parduotuvėje ir vakarais mina dviračiu į paskaitas. Kai labai nori, viskas įmanoma.
– Ar užsienyje atsivėrusios karjeros galimybės tave tenkina, ar planuoji grįžti į Lietuvą?
– Jungtinėje Karalystėje didžiulė konkurencija – čia gyvena beveik 58 milijonai gyventojų, tad lyginti su Lietuva net neįmanoma. Nors dirbu ir studijuoju prestižiniu laikomame Kembridže, šio universiteto absolventų – begalė.
Atverti duris sau labai sunku: reikia turėti ne tik užsibrėžtą tikslą, atkakliai jo siekti, bet ir lėšų. Atsiradę draugai ar gerų ketinimų turintys žmonės taip pat svarbūs, tačiau ne visų kelyje jie pasitaiko.
Džiaugiuosi, kad čia radau draugų, realizuoju save, tačiau norėtųsi viską perkelti į Lietuvą. Čia mano šaknys ir gyvenimo tikslas. Manau, kad užsienis parengia, suteikia žinių, kaip paruošti dirvą savo krašte ir jame pradėti naujus pavasario darbus. Tikiuosi, man tai pavyks.
Asmeninio albumo nuotr.
STUDIJOS: Šiaulių universitete baigusi lietuvių filologijos bakalauro studijas, šiaulietė Rūta Vainauskaitė magistro laipsnio siekia Kembridžo universitete. Lituanistė, gimtinėje neradusi jokio darbo, jį susirado Anglijoje – lietuvių kalbos moko anglų vaikus.
PAMOKOS: Įvairiatautė akademinė bendruomenė Rūtą Vainauskaitę išmokė tolerancijos.
