Naujausios
Vanduo iš giluminių gręžinių
2025 m. bendrovė vartotojams patiekė apie 4,5 mln. kubinių metrų geriamojo vandens. Vanduo išgaunamas Lepšių ir Birutės vandenvietėse iš 16 giluminių gręžinių, kurių gylis siekia 162–194 metrus. Požeminis vanduo dėl savo natūralios kilmės yra vertingas – praturtintas organizmui naudingais mineralais ir mikroelementais, be to, yra apsaugotas nuo mikrobiologinės taršos.
Šiaulių vandenvietėse išgautas požeminis vanduo pasižymi didesniu gamtinės kilmės geležies ir amonio kiekiu, todėl prieš tiekiant vartotojams vanduo paruošiamas Birutės, Lepšių ir Rėkyvos vandens ruošyklose. Čia naudojami modernūs slėginiai filtrai pašalina tik perteklines medžiagas – geležį ir amonį, išsaugant vertingus mineralus. Apie 60 proc. vandens miestui tiekiama iš Birutės vandenvietės, likę 40 proc. – iš Lepšių. Vanduo gyventojus pasiekia daugiau kaip 659 km ilgio vandentiekio tinklais.
Tūkstančiai vandens kokybės tyrimų kasmet
Geriamojo vandens kokybę Šiauliuose reguliariai tikrina UAB „Šiaulių vandenys“ Vandens tyrimų laboratorija. Kontrolė vykdoma visus metus, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.
Kasmet sudaromas nuolatinės ir periodinės programinės stebėsenos planas, derinamas su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių apygardos priežiūros skyriumi. 2025 m. buvo pasirinkti 74 nuolatinės stebėsenos taškai, iš kurių 8 skirti periodinei stebėsenai. Vandens mėginiai imti vandenvietėse, vandentiekio tinkle, pastatų įvaduose ir vidaus čiaupuose. Iš viso paimti 565 mėginiai, atlikti 7093 laboratoriniai tyrimai. Jų metu laboratorijoje vertinama apie 50 skirtingų geriamojo vandens rodiklių – mikrobiologinių, indikatorinių ir cheminių (toksinių), užtikrinančių visapusišką vandens kokybės kontrolę.
Tiriant vandenį, vertinami saugos ir kokybės rodikliai
Nuolatinės stebėsenos metu vertinami pagrindiniai saugos ir kokybės rodikliai: žarninės lazdelės, koliforminės bakterijos, žarniniai enterokokai, kolonijas sudarantys vienetai, taip pat amonis, drumstumas, spalva, savitasis elektrinis laidis, pH, geležis, skonis ir kvapas.
Periodinės stebėsenos metu papildomai tiriami aliuminio, mangano, sulfato, chlorido, natrio, fluorido, boro, nitritų, nitratų bei sunkiųjų metalų – chromo, vario, nikelio, kadmio, švino ir gyvsidabrio – kiekiai. Nepriklausomos laboratorijos taip pat vertina pesticidų, arseno, seleno, trihalometanų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, bromato vertes.
Tyrimų rezultatai rodo, kad visų šių medžiagų koncentracijos tiekiamame vandenyje yra mažesnės už leistinas ribas arba artimos minimalioms vertėms. Šie rodikliai jau daugelį metų išlieka stabilūs.
Kartą per metus atliekamas ir geriamojo vandens mineralizacijos vertinimas – nustatomi kalcio, magnio, kalio, chlorido, hidrokarbonatų, natrio, sulfatų kiekiai bei suminis kalcio ir magnio kiekis.
UAB „Šiaulių vandenys“ atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2023 kai kurių mineralinių medžiagų kiekiai geriamajame vandenyje nėra normuojami, tai būtų kalcis, magnis, hidrokarbonatai, kalis bei suminis kalcio ir magnio kiekis. Lepšių vandenvietės požeminio vandens bendra ištirpusių mineralinių medžiagų suma siekia apie 600 mg/l, o Birutės – 800 mg/l.
Vandens kokybė atitinka visus reikalavimus
2025 m. atlikti tyrimai patvirtino, kad Birutės ir Lepšių vandenviečių gerinimo įrenginiuose bei Rėkyvos vandens ruošykloje paruoštas vanduo visiškai atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2023 reikalavimus. Mikrobiologinės taršos atvejų nenustatyta.
Daugiau informacijos apie UAB „Šiaulių vandenys“ tiekiamo geriamojo vandens kokybę rasite šiame puslapyje.
Ar kietas vanduo reiškia prastesnę kokybę?
Viešojoje erdvėje dažnai pasitaiko klaidinančios informacijos apie vandens kietumą. Vandentiekiu tiekiamas požeminis vanduo natūraliai praturtintas mineralinėmis medžiagomis (kalciu, magniu, natriu, kaliu, sulfatais, hidrokarbonatais) ir mikroelementais. Vandens kietumas nustatomas pagal ištirpusių kalcio ir magnio druskų kiekį: kuo jų daugiau, tuo vanduo kietesnis.
Pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2023 vandens kietumas nėra normuojamas, kadangi kalcio ir magnio druskos yra naudingos žmogaus organizmui. Šiaulių vandenvietėse išgaunamo požeminio vandens mineralizacija nevienoda, todėl skiriasi ir vandens kietumas: Lepšių vandenvietėje jis siekia apie 3,20 mmol/l (vidutiniškai kietas vanduo), Birutės – apie 4,43 mmol/l (kietas vanduo).
Vandentiekiu tiekiamas geriamasis vanduo
UAB „Šiaulių vandenys“ gyventojams primena, kad vandentiekiu tiekiamas geriamasis vanduo, skirtas gerti ir maistą gaminti, o ne techninėms reikmėms. Buitinei technikai kietas vanduo gali būti mažiau patogus dėl kalkių nuosėdų, tačiau jos lengvai pašalinamos paprastomis ir ekologiškomis priemonėmis, pavyzdžiui, actu ar citrinų rūgštimi.
Kai kurie gyventojai renkasi vandens minkštinimo filtrus, tačiau svarbu žinoti, kad jie pašalina ne tik kalcį ir magnį, bet ir kitas organizmui reikalingas medžiagas, o jų vietoje vandenyje padidėja natrio kiekis. Todėl filtruotą vandenį, skirtą maistui gaminti, būtina ištirti laboratorijoje ir įsitikinti, kad jis atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2023 reikalavimus.
Minkštintas vanduo – ne maistui
Minkštintas vanduo tinkamas buities darbams ar asmens higienai, tačiau neturėtų būti vartojamas maistui. Ilgalaikis demineralizuoto vandens vartojimas gali neigiamai paveikti sveikatą, nes organizmas negauna būtinų mineralų – kalcio ir magnio.
Tai pabrėžiama ir Europos Parlamento bei Tarybos direktyvoje (ES) 2020/2184, kurioje nurodoma, kad saugus geriamasis vanduo turi ne tik būti be kenksmingų medžiagų, bet ir turėti pakankamą natūralių mineralų kiekį. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat pažymi, jog kalcio ir magnio druskos vandenyje yra reikšmingas mineralinių medžiagų šaltinis, būtinas žmogaus organizmo funkcijoms palaikyti.
Užs. Nr. 588377
