Kvartalinė renovacija keičia miesto veidą, tik svarbu sprendimus priimti miesto mastu

APVA archyvo nuotr.
Daugiabučių renovacija Lietuvoje.
Vienas didžiausių daugiabučių renovacijos privalumų – po projekto įgyvendinimo padidėjęs pastato energinis efektyvumas. Vis dėlto, gyventojams lygiai taip pat svarbu gyventi ir vizualiai patraukliame name, sako Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.

 

„Mes nesame trečiojo pasaulio šalis, todėl galime ir norime iš aplinkos tikėtis šiek tiek daugiau. Patenkinę tokius poreikius kaip saugumas ar stogas virš galvos, pradedame galvoti plačiau – ką mums reiškia mūsų aplinka, kokia ji yra, nes psichologiškai mes nuo to aplinkos nepabėgame, todėl jeigu ji mus slegia, yra vizualiai nepriimtina, joje visą laiką gyvename, tai tikrai neprisideda prie mūsų gyvenimo kokybės ir lemia, jos gyvenimas daugiabutyje iki šiol nėra laikomas sėkmingo gyvenimo pavyzdžiu. Daugelis vis dar turi svajonę išsikraustyti į senamiestį, kuris istoriškai laikomas turtingu, arba į priemiestį. Visgi, sutvarkius daugiabučių kvartalą ir jo aplinką bei architektūrą, manau, jog meilė savo aplinkai ir daugiabučių vertinimas tikrai pagerėtų“, – teigia pašnekovė.

Anot architekto Vyto Lūžio, darnus bei tvarus vystymasis yra gamtinės aplinkos, gamtos išsaugojimas ir sociokultūrinė bei ekonominė žmonių veikla. Tai yra trys sritys, kurios turėtų būti subalansuotos tarpusavyje, jos yra tiesiogiai susiję su renovacija – tai nėra tik ekonominė, bet ir gamtinė, taip pat sociokultūrinė naudos, nes nuo to, kaip žmogus jaučiasi, priklauso jo gyvenimo kokybė: „Dėmesį reikėtų atkreipti ne tik į išorę ir fasadus, bet ir tai, kokia yra žmogaus savijauta jo gyvenamojoje aplinkoje.“

Regina, viena iš renovuotų daugiabučių gyventojų pasakoja, jog yra labai patenkinta renovacija, daugiabučio vaizdas – itin gražus: „Svečiai visuomet pagiria, koks gražus mūsų daugiabutis po renovacijos.“

Jai pritaria ir kaimynas Gražvydas, teigiantis, jog po modernizavimo žymiai pagerėjo infrastruktūra, padaugėjo automobilių aikštelės vietų, buvo iškloti nauji pėsčiųjų ir dviratininkų takai – galima tiek aktyviai leisti laiką, tiek mamoms su vežimėliais judėti tapo daug patogiau.

Viso to ištakos – darnus Šiaulių miesto vystymasis.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausioji architektė Vilija Vaičekauskienė teigia, jog miestas tikrai gražėja, visi atvykstantys ir čia gyvenantys žmonės tai mato. Renovacijos tempai Šiauliuose itin padidėjo pastaraisiais metais, o to rezultatas – į gerąją pusę besikeičiantis miesto veidas.

R. Leitanaitė pažymi, jog norint išlaikyti daugiabučių kvartalų vizualinį vientisumą, svarbu atidžiai apgalvoti visus architektūrinius sprendinius, o prie to žymiai prisideda bendradarbiavimas su savivaldybe ir jos architektais.

V. Vaičekauskienė pasakoja, jog Šiauliuose ypatingas dėmesys skiriamas kvartalinei renovacijai: „Tai itin prisideda sprendžiant infrastruktūros klausimus – automobilių stovėjimo aikšteles, šaligatvius ir kt., nes sutvarkome teritorijas, taip atnaujindami visą kvartalą, kuris atrodo lyg naujai pastatytas.

R. Leitanaitės nuomone, jeigu mieste norima palikti istorijos, pavyzdžiui, kaip saugomi senamiesčiai, daugiabučiai drąstiškai nuo to skirtis neturėtų. Menotyrininkai mano, jog reikėtų išsaugoti pačius charakteringiausius bruožus, pradedant nuo urbanistikosir baigiant detalėmis. Labai ryškių spalvų ir derinių įvedimas, manau, ardytų architektūros koncepsiją.

Anot pašnekovės, Lietuva pamažu juda link holistinės renovacijos – nors kol kas esame pradiniame etape, tačiau jaučiamas noras tiek iš valstybės, tiek ypatingai iš savivaldybių žinoti, kas tai per procesas ir kaip jį reikia tinkamai įgyvendinti.

Daugiau informacijos apie daugiabučių modernizavimo programą ir sąlygas rasite APVA tinklalapyje: https://modernizuok.apva.lt/

Užs. Nr. 531925

1 1