Naujausios
Sigutėnų kaimas tampa traukos vieta
Sigutėnų kaimo (Pakruojo rajonas) pirmininkė Pranutė Kvedarienė pasidžiaugė, kad realizuotas projektas atvėrė jiems naujas perspektyvas.
„Renovavus pačių sigutėniečių dar prieš 13 metų statytą pavėsinę, sutvarkius jos prieigas bei elektros bazę, buvo sudarytos ypatingai palankios sąlygos gaminti ir prezentuoti senovinius mūsų krašto valgius bei kitokį paveldą. Patraukliai įrengus seną seklytėlę dabar galime atvykstančius kulinarinio paveldo skanautojus sutikti su muzika ir lietuviams būdingu vaišingumu. Labai tikiuosi, kad tokios iniciatyvos padės išsaugoti mūsų krašto savitumą, skatins neformalų žmonių bendravimą bei prisidės prie etnografinių ir kitų kultūrinių senojo kaimo vertybių puoselėjimo. Be to, taip iniciatyvūs provincijos žmonės pagaliau pajus savo pastangų prasmę ir vertę“, – įvykusiais pokyčiais džiaugėsi bendruomenės pirmininkė.
Ji patikslino, kad mintis susikurti erdvę, kur visi galėtų susiburti, kilo tik įkūrus bendruomenę.
„Mūsų kaimo žmonės – labai bendraujantys. Mėgsta groti, dainuoti ir šokti, gaspadinės mėgsta gaminti, tačiau tokios vietos, kur visi tilptume, neturėjome. Laimei, prieš 15 metų vienas sigutėnietis padovanojo bendruomenei seną klėtį. Nors ji buvo už 40-ties kilometrų, mūsų vyrai nuvažiavo, ją išsiardė ir atsivežę į vietą tvarkingai surinko. Ko trūko, sunešė žmonės – kas langus, kas duris, kas medienos naujoms gegnėms, kas dar kažką. Patys kaimo vyrai tranšėjas elektrai įvesti kasė, laidus tiesė. Plytelių grindiniui iškloti gavome iš Pakruojo seniūnijos, nes rajono centre tuolaik buvo keičiamos šaligatvių plytelės, tai senąsias atidavė mums“, – bendruomenės nuveiktus darbus vardino P. Kvedarienė.
Tos plytelės sodiečiams tarnavo dar 13 metų, kol apsamanojo ir galutinai suiro.
„Atrodytų, grindinys – smulkmena. Tačiau kai jis atrodo negražiai, nei patiems smagu, nei žmones pakviesi. O kai sigutėniečiai dar ir pašokti mėgsta, tai išklypusios plytelės visai netinkamos tampa. Įvairių planų buvo, projektus rašėme, tik karantinas visą veiklą kiek pristabdė. Kita vertus, gavome progą atsinaujinti ir susitvarkyti, o tam labai padėjo bendruomenėms skirtas „Maximos“ projektas“, – pasakojo moteris.
Tiesa, ji prisipažino, kad rašydama projektą kiek abejojo, ar šį kartą paramą gaus.
„Matot, „Maxima“ mus jau kartą išgelbėjo. Prieš penketą metų, pasistačius bendruomenės namų priestatą, nebeužteko pinigų laiptams į antrą aukštą įsirengti. Kopėčiomis į jį tik jaunimas lipdavo, o vyresnio amžiaus žmonės privengė. Tuomet parašėme projektą „Laiptai į dangų“, kurį laimėjus gavome lėšų taip reikalingiems laiptams. Juos įrengus antrame aukšte suformavome sporto-laisvalaikio erdvę, kurioje veiklos randa ir jaunas, ir senas, – bendradarbiavimo istoriją atskleidė P. Kvedarienė. – Tai šį kartą bijojau, kad kartą mus jau parėmus, daugiau „Maxima“ prisidėti nenorės. Laimei, klydau ir antras projektas taip pat buvo patvirtintas. Kadangi viską darome savanoriškai, be atlygio, pinigų niekada per daug nebūna. Užtat dabar gavę paramą galėjome ne tik susitvarkyti, bet ir galvoti apie veiklos plėtrą“.
Sigutėniškiai naujai atsiradusiomis galimybėmis netruko pasinaudoti.
Daugiausia svečių į šią bendruomenę atlydi Vietos veiklos grupė „Pakruojo rajono partnerystė“, nuolat sulaukianti norinčių pasisemti patirties iš sėkmingiausiai vykdančių projektus bendruomenių. O Sigutėnai – viena iš tokių. Už tai sigutėniečiai 2016 m. buvo įvardinti „Bendruomene-spinduliu“ Žemės ūkio ministerijos konkurse, dar anksčiau yra tapę Nacionalinės vartotojų asociacijos konkurso „Lietuvos kaime gyventi gera“ laureatais, pripažinti viena iš savanoriškiausiai dirbančių šalies bendruomenių VšĮ „Savanorių centras“ inicijuotame konkurse.
Be to, Sigutėnuose visi atvykusieji sutinkami ir išlydimi su muzika, čia jie gali pavalgyti vietos gaspadinių išvirtų virtienių – senovinio krašto patiekalo, kuris pradėtas gaminti bendruomenei įgyvendinant projektą „Kulinarinio paveldo tradicijos – ir kartos į kartą“. O minėtieji virtieniai, kurių receptas paeina iš ilgaamžių kaimo gyventojų lūpų, išskirtiniai tuo, kad valgomi su raugintais kopūstais, kas daugeliui neįprasta,- sakė bendruomenės pirmininkė.- Tik atidarius renovuotą pavėsinę, ant kurios dabar šviečia užrašas „Seklytėlė“, jau buvo užsukę šv. Jokūbo keliu einantys piligrimai, prašosi priimamos visuomeninės organizacijos. „Ir visiems rasime vietos, nes mūsų tikslas – ne tik kulinarinio, bet ir kultūrinio bei etnografinio Lietuvos kaimo paveldo saugojimas ir puoselėjimas. Antai kaimo muzikantai seklytėlėje jau įrengė senų muzikos instrumentų ekspoziciją, balsingos moterys – senelių bei prosenelių dainuotų dainų tekstais dalinasi, dar vienas bendruomenės narys – senovinius žemės apdirbimo padargus kolekcionuoja ir visiems norintiems juos rodo. Nors kaime turime tik apie 100 gyventojų, daugiau kaip pusė jų – labai aktyvūs, tad veikla vyksta ir, tikimės, nepaisant įvairių trukdžių, vyks toliau“.
Pasiteiravus apie ateities planus, ji kiek susimąstė.
„Susikūrę bazę įvairiapusei veiklai, kiek išgalės leis, stengsimės ją tęsti daugiau dėmesio skirdami nebe materialinių, o dvasinių poreikių tenkinimui. Kaip ir anksčiau, ypač rūpinsimės krašto paveldo saugojimu, nes be kultūrinių ir istorinių šaknų nei kaimas, nei tauta tikrai neišgyvens. Turime išsaugoti tai, ką paveldėjome iš savo tėvų ir senelių. Ir saugoti tai reikia dabar, nes labai dažnai su žmogumi išeina ir jo patirtis bei žinios. Jeigu jų niekas neperims, prarasime savo savastį, savo identitetą, kurio tikrai nebus kuo pakeisti. Būtent todėl skatiname skirtingų kartų bendravimą, organizuojame bendras senelių ir anūkų vakarones. Darome visoms amžiaus grupėms skirtus renginius, nes kitaip tarp jų nebus nei bendravimo, nei supratimo. Ir labai džiaugiamės, kad yra tokių įmonių kaip „Maxima“, kurios tokiai mūsų veiklai pritaria ir ją palaiko. Tik veikdami išvien išsaugosime tai, kas svarbiausia – savo kultūrą ir papročius“, – apibendrino P. Kvedarienė.
Informacija apie projektą:
Šiemet jau šeštus metus įvykęs projektas „Mes – bendruomenė“ – tai iniciatyvų konkursas, skirtas prisidėti prie visos Lietuvos bendruomenių, kuriant alternatyvias edukacijos, laisvalaikio ir pramogų erdves, didinant neformalaus mokymosi ir užimtumo galimybes bei vystant edukacijos, kultūros, sporto infrastruktūrą. Galvodama apie šių metų kryptį, „Maxima“ kvietė bendruomenes suteikti antrą kvėpavimą tam, kas svarbiausia. Iš viso šiemet buvo išgrynintos trys kryptys, pagal kurias bendruomenės pretendavo į finansavimą: antrą gyvenimą bendruomenės suteikė tradicijoms, daiktams bei aplinkai ir infrastruktūrai. Šiemet „Maxima“ 15 bendruomenių idėjų įgyvendinimui skyrė rekordinę sumą pinigų – 90 tūkst. eurų.
Šiemet projektą laimėjo Kauno, Rietavo, Pakruojo, Šakių, Alytaus, Panevėžio, Tauragės, Varėnos, Kretingos, Anykščių, Plungės, Biržų, Ignalinos, Prienų miestų ir rajonų bendruomenės.
Finansavimą savo projektams gaus Domeikavos kaimo bendruomenės centras, Sigutėnų kaimo bendruomenė, Alytaus miesto savivaldybės administracija kartu su asociacija Alytaus miesto vietos veiklos grupe, „Berčiūnų ateitininkų stovykla“, Lauksargių globos namai, Asociacija „Margionių kaimo bendruomenė“ bendradarbiaujant su Varėnos rajono savivaldybe, „Ceklio kuršiai“, Ažuožerių obelų bendruomenė, Kareivonių kaimo bendruomenė, Daugėliškių kaimo bendruomenė, draugija „Veikiam.Lt“, Plungės rajono Kulių krašto bendruomenė „Alantas“, Šukionių bendruomenė, Šakių rajono Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras bei Želkūnų kaimo bendruomenė.
Kiekvienos laimėjusios idėjos įgyvenimui bus skiriama iki 10 tūkst. eurų. „Mes – bendruomenė“ parama gali sudaryti iki 70 proc. visos projekto vertės. Paraiškas paramai gali teikti bendruomenes vienijančios nevyriausybinės, ne pelno siekiančios organizacijos, turinčios juridinio asmens statusą ir esančios paramos gavėjomis pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą.
„Programa „Mes – bendruomenė“ šiais metais sulaukė rekordinio paraiškų skaičiaus. Tad ir fondas, ir nugalėtojų skaičius šiemet didžiausias per šešerius metus. Svarbiausia, kad visi projektai – prasmingi, įdomūs bei aktualūs vietos bendruomenėms. Manome, kad jie bus naudingi visiems šių bendruomenių nariams“, – sako komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
