Naujausios
Kodėl klaidinama visuomenė?
Perskaičiau 2011 m. sausio 25 d. straipsnį „Kodėl mokykla bijo žodžio KODĖL?“ ir nutariau paprieštarauti. Gerbiamieji kolegos, kodėl klaidinate visuomenę? Argi nacionalinėje mokykloje nebėra klausimo prasidedančio žodžiu “Kodėl?“
Aš suprantu, kad Jums reikia reklamuoti Tarptautinio bakalaureato (TB) programą, supažindinti visuomenę su nauju užsienietišku mokymosi modeliu, bet tą buvo galima padaryti nešmeižiant nacionalinės mokyklos modelio. Juk Jūsų gimnazijoje tik 72 mokiniai mokosi pagal TB programą, o visi kiti pagal nacionalinės mokyklos programas. Tai nejaugi jie antrarūšiai?
Gerb. direktorius V. Balsevičius sako: „Juk reikia visus išgraduoti, suteikti balus nuo 1 iki 100“. Argi visuomenė pas mus vienoda? Ir nei vienoje pasaulio šalyje tokios nėra. Argi vien tik gabūs žmonės gyvena pas mus?
Gerbiamieji, kokia visuomenė, tokie ir mokiniai. Visi turi lygias galimybes siekti vidurinio bei aukštojo išsilavinimo, tačiau rezultatai visada būna skirtingi.
Tai priklauso nuo labai daug faktorių, bet ne vien nuo nacionalinės mokyklos programų. Mes visi vyresnės kartos pedagogai prisimename 1961 m. vieną, dabar jau kaimyninėje valstybėje (tada jos sudėtyje buvome ir mes) programą, kuri skelbė: „Iš kiekvieno pagal sugebėjimus, kiekvienam pagal poreikius“. Šie kliedesiai niekada ir niekur nebuvo įgyvendinti, kaip ir nebuvo tikrovė, kad visose mokyklose yra 100% arba 99,9% pažangumas.
Aš manau išgradavimas parodo realią situaciją ne tik gimnazijoje, ne tik mieste bet ir visoje šalyje. Tik matant realią situaciją galima daryti reformas. Juk jau nuo šių metų rudens keičiasi vidurinio ugdymo programos ir ugdymas nacionalinėje mokykloje visada yra evoliuciniame procese. Žinoma yra ir skaudulių nacionalinėje mokykloje, bet aš netikiu, kad tik TB programa yra išsilavinimo olimpas.
Mane labiausiai suerzino jaunojo kolegos, istorijos mokytojo Kęstučio Balyno posakis: „Į valstybinį istorijos egzaminą nacionalinėje mokykloje reikia ateiti iškalus tiesą. Jei tiesos nežinai — esi žlugęs“
Mielas kolega, tie mokiniai, kurie ateiną iškalę tiesą labai blogai išlaiko arba visai neišlaiko valstybinio egzamino. Svarbiausia valstybiniame egzamine yra gebėjimas taikyti turimas žinias, nagrinėti, lyginti ir vertinti šaltinius.
Aš taip kalbu, nes jau daugelį metų dalyvauju valstybinio istorijos egzamino vertinime. Be to ir jūsų gimnazijos istorijos mokytojos, turinčios didelę patirtį, praėjusiais metais pradėjusios dalyvauti valstybinio istorijos egzamino vertinime gali patvirtinti mano žodžius. Nejaugi ir jas laikote antrarūšėmis, kad dirba ne pagal TB, o nacionalinės mokyklos programą? Kiek žinau, jos tikrai nemoko mokinių istorijos prasidedančiu klausimu „kada?“.
Jūs, kolega, turbūt nematėte nei nacionalinės mokyklos istorijos vidurinio ugdymo programos, nei valstybinio istorijos egzamino programos, nei praėjusių metų valstybinio istorijos egzamino užduočių. Nei vienas klausimas neprasidėjo žodžiu „kada?“.
Kad skaitytojai suprastu pacituosiu keletą klausimų: pvz. klausimas Nr. 48. Šaltiniuose atsispindi trys krikščionybės raidos ypatybės: persekiojimas, plėtra ir skilimas. Paaiškinkite, kokią įtaką kiekviena iš jų padarė Europai. Atsakymus galima rasti duotuose keturiuose šaltiniuose. Kokią tiesą čia reikėjo iškalti?
Aš manau, kad atsakant į klausimą Nr. 47 gal ir reikėjo iškalti tiesą, bet einant prie pirmos Komunijos, o be to ta tiesa parašyta šaltiniuose, tik reikėjo mokėti perskaityti. Cituoju klausimą: „Remdamiesi šaltiniais B ir D, paaiškinkite, kaip “Trejybės paslaptį“ suprato Romos popiežius ir Konstantinopolio patriarchas. Į kokias dvi kryptis 1054 m. skilo krikščionybė? Kaip matote, netgi data duota, tai kur čia tas “kada?“.
O štai 55 klausime jau reikėjo žinių. Cituoju: „Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, nurodykite Italijos suvienijimo ir Vokietijos suvienijimo du panašumus ir du skirtumus“.
Daugiau necituosiu. Šiais laikais visi raštingi, moka naudotis internetu. Gerbiamieji atsidarykite www.egzaminai.lt ir viską suprasite. Žinoma tai nėra idealios užduotys. Juk jas kuria žmonės, kurių nuomonės taip pat dažnai išsiskiria.
O gal aš klystu, mieli kolegos? Kviečiu ir daugiau mokytojų atsiliepti į straipsnio „Kodėl mokykla bijo žodžio “kodėl?“ mintis. Juk visi ugdome asmenybes ir individualybes.
Kodėl ir mes, ir mokiniai antrarūšiai, o keletas mokytojų ir 72 mokiniai Didždvario gimnazijoje pirmarūšiai.
Romaldas IVANAUSKAS, Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos istorijos mokytojas-metodininkas. Šiaulių miesto istorijos mokytojų metodinio būrelio tarybos pirmininkas
