Klausimas Šiaulių merui: kodėl nebereikia paminklo Tautos laisvei?

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Įvykę keli konkursai, parengtas techninis projektas, tačiau postamentas paminklui Tautos laisvei Prisikėlimo aikštės skvere vis dar tuščias.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas socialiniuose tinkluose piktinasi konservatoriais, kad šie jį ragina Prisikėlimo aikštės skvere pastatyti paminklą Tautos laisvei. A. Visockas guodžiasi, kad gavo Seimo nario ir istoriko Arvydo Anušausko raštą, reikalaujantį pateikti visą medžiagą apie paminklo Tautos laisvei procesus. Tačiau meras nė žodžiu neužsiminė, kad pastaruoju metu gavo net kelis nevyriausybinių organizacijų raštus, prašančius paminklu Tautos laisvei įamžinti Šiauliuose lemtingus mūsų tautos istorijos momentus, taip išreiškiant dėkingumą laisvės kovotojams.

Mero prašo lyderystės

Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba kreipėsi į Šiaulių miesto merą ir Tarybos narius dėl paminklo Tautos laisvei statybos Šiauliuose.

Koordinacinė taryba vienija tokias organizacijas, kaip Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS), Lietuvos laisvės kovų sąjūdis, Nepriklausomybės gynėjų sąjunga, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir kitas. Po raštu Šiaulių miesto valdžiai pasirašė 9 organizacijų atstovai.

Organizacijos susipažino su gruodžio pradžioje „Šiaulių krašte“ išspausdinta publikacija „Manipuliacijos užnuodijo Tautos laisvės įamžinimą“ ir kelia klausimą, kodėl Šiaulių miesto savivaldybė nenori pastatyti paminklo kovotojams ir žuvusiems už Tėvynės laisvę.

„Mes manome, kad lėšų visuomet atsiranda, jei būna noras pastatyti paminklą“, – rašoma rašte merui ir Tarybos nariams.

Organizacijų atstovams yra žinoma, kad paskutinį iš trijų paminklo Tautos laisvei konkursų laimėjo vilniečių kolektyvas „Architektūros linija“: architektas profesorius Gintaras Čaikauskas, architektė Monika Stražinskaitė ir skulptorius Tadas Gutauskas. Konkurso laimėtojai jau parengė ir nustatyta tvarka suderino techninį paminklo statybos projektą pagal miesto Savivaldybės reikalavimus, gavo statybos leidimą, liko tik jį realizuoti.

Šalyje žinomi kūrėjai G. Čaikauskas ir T. Gutauskas buvo susitikę su Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacine taryba, jiems pristatė paminklo idėją ir problematiką.

Parengus paminklo pastatymo techninį projektą paaiškėjo, kad jis kainuos ne 200 tūkstančių eurų, o beveik dvigubai daugiau – 380 tūkstančių.

Šiaulių valdžia sėja miestiečiams abejonę, ar reikalingas toks brangus paminklas, nors vien trijų konkursų organizavimas miesto biudžetui jau atsiėjo per 70 tūkstančių eurų.

Savivaldybė formaliai atidarė sąskaitą, į kurią esą gyventojai gali pervesti pinigų trūkstamai sumai paminklo statybai, tačiau niekur nepristatinėjo nei obelisko Tautos laisvei idėjos, nei jo medžiagiškumo, nei paties projekto. Daugelis miesto žmonių apie tai nieko nežino.

2019–2022 metais Šiauliuose vyko seminarai, kūrybinės dirbtuvės, kuriose žymūs šalies architektai, skulptoriai, kūrėjai, įvertinę Prisikėlimo aikštės specifiką, architektūrą, aplink esančius statinius, padarė išvadą, kad čia labiausiai tiktų smailė arba obeliskas, kurio aukštis galėtų būti apie 15 metrų. Nuspręsta, kad paminklas galėtų simbolizuoti 20-ojo amžiaus kovas už šalies laisvę.

Koordinacinės tarybos atstovai priminė miesto valdžiai paminklo Tautos laisvei idėją ir simboliką.

„Mes manome, kad paminklo visiems žuvusiems už Lietuvos laisvę idėja yra puiki, o jos autorių kompetencija ir pripažinimas neabejotini. Daugybė žmonių Šiauliuose ir visoje Lietuvoje jau 20 metų laukė šio paminklo, todėl prašome rasti galimybių jį pastatyti, kitaip daugybė patriotiškai nusiteikusių ir savo šalį gerbiančių žmonių liks visam laikui jūsų nuvilti ir pažeminti“, – rašoma rašte.

Po kelių dienų atskirus raštus merui atsiuntė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo valdybos pirmininkė Valerija Jokubauskienė bei LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila.

Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai prašo merą asmeninės lyderystės, kad paminklas Tautos laisvei taptų prioritetu ir būtų pastatytas.

Paminklo statybai siūlo susimesti

Ar meras prisiims lyderystę? Jis siūlo konservatoriams susimesti 200 tūkstančių eurų ar net visus 400 tūkstančių eurų paminklui, nes esą jų gretose „yra labai turtingų žmonių ir net vienas atskiras žmogus šį finansavimo klausimą galėtų lengvai išspręsti“.

Meras stebisi, kad 1998 metais prasidėjusi paminklo epopėja jo vietą numatė Prisikėlimo aikštėje, tačiau „kažkodėl visi dokumentai buvo tvarkomi skvere – ten, kur buvo gražus fontanas“.

Kažin kokie dokumentai Savivaldybėje tvarkomi be mero žinios? Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos projektas ne kartą buvo svarstomas pas merą ir jo iniciatyva koreguotas, fontano iškėlimas ir vietos paminklui įrengimas skvere tikrai neįvyko be mero žinios. Bet miesto vadovas kratosi atsakomybės ir nukreipia žmones graužiančias abejones kitur.

Nuo 2015 metų, kai į mero kėdę sėdo A. Visockas, jo vadovaujama miesto Taryba taip pat priėmė sprendimą statyti paminklą. Jo vadovaujama Savivaldybė organizavo tris konkursus pagal pačios iškeltus reikalavimus, paskelbė nugalėtoją, sudarė su juo sutartį, atsirado techninis projektas, statybos leidimas.

Tuomet miesto valdžia užtraukė stabdį. Kodėl? To nesupranta, nei konkursą laimėję ir visas Savivaldybės sąlygas išpildę kūrėjai, nei organizacijų, kurioms nuoširdžiai rūpi istorinė laisvės kovų atmintis, nariai.

Tačiau miesto galva kartoja absurdišką ir infantilų klausimą: „Ar padaugės laisvės jausmo, jeigu šis paminklas dabar bus energingai ir greitai pastatytas?“.