Naujausios
Anot V. Grevienės, kai kurioms žmonių grupėms ši priemonė ypač naudinga. Visų pirma – šeimoms, turinčioms būsto paskolą ar kitų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Ligos, traumos ar darbingumo netekimo atveju draudimo apsaugos gali padėti išsaugoti finansinį stabilumą.
Gyvybės draudimo sprendimai svarbūs ir vaikų tėvams. Studijos, savarankiško gyvenimo pradžia kainuoja. Gyvybės draudimas leidžia šiam etapui ruoštis palaipsniui, be skubos ir didelės finansinės naštos vaikams užaugus.
„Dėmesį į gyvybės draudimą verta atkreipti ir tiems, kurie neturi laiko kasdien sekti investavimo rinkas. Šiuolaikinis gyvenimo tempas gali nepalikti laiko gilintis į finansų subtilybes, todėl žmonėms svarbu turėti aiškų ilgalaikį sprendimą, kuris veikia be nuolatinio dėmesio“, – sako V. Grevienė.
Ji taip pat išskiria individualią veiklą vykdančius asmenis, kurių pajamos dažnai nereguliarios, o socialinės garantijos mažesnės nei samdomų darbuotojų. Tokiais atvejais per gyvybės draudimą sukauptos lėšos gali tapti papildomu saugikliu.
Specialistė priduria: apie ateitį geriausia pradėti galvoti tuomet, kai finansinė padėtis stabili.
„Klientams dažnai sakau – investuokite, kol esate jaunesni, turite darbą ir užtikrintas pajamas. Ateityje visada bus galimybė įmokas sumažinti, jei to prireiks“, – pažymi V. Grevienė.
Ieško būdų įdarbinti pinigus
V. Grevienė pastebi, kad šiemet išaugo susidomėjimas ne tik gyvybės draudimu kaip investavimo priemone, bet ir investavimu apskritai – žmonės aktyviau ieško būdų išsaugoti ir auginti santaupas.
„Dalis klientų ateina atsiėmę pinigus iš II pensijų pakopos ir ieško, kur juos nukreipti toliau. Jie supranta, kad vien laikyti pinigus sąskaitoje ilgalaikėje perspektyvoje nėra tvaru“, – teigia ji.
Finansų specialistai nuolat primena, kad investuojant laikas yra vienas svarbiausių veiksnių. Kuo anksčiau pradedama, tuo mažesnių reguliarių įmokų reikia norint pasiekti tą patį tikslą – ir tuo mažiau finansinio spaudimo vyresniame amžiuje.
„Tinkamiausias laikas pasodinti medį buvo prieš 20 metų, antras tinkamiausias laikas – dabar“, – seną kinų išminį primena V. Grevienė.
Dirbant gyvybės draudimo srityje, keitėsi ir pačios vadybininkės požiūris. Ji prisipažįsta, kad jaunystėje pensija ir ilgalaikis finansinis saugumas rūpėjo kur kas mažiau.
„Jeigu prieš dešimt metų būčiau žinojusi tiek, kiek žinau dabar, tikrai būčiau pradėjusi investuoti anksčiau. Bet laiko mašinos nėra, tad geriau pradėti šiandien nei rytoj“, – sako ji.
Mitai, kurie trukdo priimti sprendimus
Nors informacijos apie finansinį planavimą netrūksta, gyvybės draudimą vis dar lydi nemažai mitų. Vienas dažniausių yra įsitikinimas, kad gyvybės draudimas aktualus tik mirties atveju. Vis dar yra žmonių, kurie apie galimybę per gyvybės draudimą kaupti pensijai ar vaikų ateičiai tiesiog nepagalvoja.
Kitas paplitęs argumentas – kad apie senatvę galvoti dar per anksti.
„Jaunystėje daugelis galvoja, kad pensija – tolima ateitis. Kiti atsikalbinėja, esą pensijos vis tiek nesulauks“, – pasakoja V. Grevienė.
Pasitaiko ir prietarų. Anot specialistės, kai kurie žmonės vengia drausti gyvybę bijodami prisišaukti ligą ar nelaimę. Veikia ir priešingas prietaras, esą draudimas „padeda“, nes tie, kurie turi gyvybės draudimo sutartį, išvengia traumų.
Paklausta, kokį vieną patarimą ji duotų svarstantiems apie ateitį, V. Grevienė atsako: neklausyti gandų ir pirmiausia pasitarti su kompetentingu konsultantu, kuris padėtų objektyviai įvertinti poreikius. Svarbiausia klaida, anot jos, ne netinkamas pasirinkimas, o nuolatinis atidėliojimas.
„Finansinis saugumas neatsiranda savaime. Jis kuriamas mūsų sprendimais – ir kuo anksčiau jie priimami, tuo daugiau galimybių turime ateityje“, – sako V. Grevienė.
Užs. Nr. 595781
