Naujausios
Kelmėje pastatytas kolumbariumas
Netrukus kelmiškiams urnų su mirusiųjų artimųjų palaikais nereikės laidoti žemėje. Kelmės kapinių centre, prie tako, pastatytas 216 vietų kolumbariumas.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Tvarkoma kolumbariumo aplinka
Prieš Vėlines vyksta paskutiniai kolumbariumo statybos darbai. Tvarkoma aplinka. Montuojami suoleliai. Pasirūpinama paskutinėmis apdailos detalėmis.
Kolumbariumą statę „Telšių gelžbetonio“ bendrovės darbininkai darbus pabaigs jau artimiausiomis dienomis.
Toks kokybiškas, granito plokštėmis puoštas kolumbariumas – antrasis Lietuvoje. Panašus pastatytas ir Klaipėdos Leibartų kapinėse. Jame 500 vietų.
Kelmės kolumbariumas kol kas gerokai mažesnis. Jame 216 nišų, į kurias gali tilpti po tris standartinio dydžio urnas. Sekcijų korpusas – iš betono. Apdaila pilko ir juodo granito. Sąmatinė kolumbariumo vertė – 270 tūkstančių litų.
Statyta Savivaldybės lėšomis
Kolumbariumas pastatytas Savivaldybės lėšomis. Pasak Kelmės miesto seniūno Romo Atkočaičio, iš pradžių ieškota kolumbariumą norinčio statyti verslininko. Tačiau tokių neatsirado. Todėl ieškota bendrovės, kuri pastatytų kolumbariumą išsimokėtinai.
Tokių bendrovių atsirado trys. „Telšių gelžbetonis“ pasiūlė pastatyti už mažiausią kainą. Pati statybos bendrovė iš banko ėmė paskolą. Tačiau Kelmės savivaldybė turės padengti banko palūkanas ir skolą bendrovei sumokėti per trejus metus.
Pasak seniūno, darbų kokybe kelmiškiai patenkinti. Statybininkai duoda penkerių metų garantiją.
Nustatys naudojimosi tvarką
Artimiausiame rajono Tarybos posėdyje turėtų būti nustatyta ir patvirtinta naudojimosi kolumbariumu tvarka. Tarybos nariai apie tai jau diskutavo komitetuose.
Svarstyta galimybė leisti kolumbariume laidoti veltui. Tačiau Klaipėdos pavyzdys rodo, jog nemokamai gaunamos nišos užimamos labai greitai. Tuo pasinaudoja ne tik vietos, bet ir kitų vietovių gyventojai.
Todėl dominuoja nuomonė, jog nišą mirusiojo artimiesiems bus leista išsipirkti. Diskutuojama tik dėl kainos. Kelmės seniūnas Romas Atkočaitis pateikė pasiūlymą, jog niša turėtų kainuoti apie 2000 litų.
„Ekonomiškai tai vis tiek daug labiau apsimoka, negu laidoti į žemę, vėliau sutvarkyti kapavietę, statyti paminklą, vėliau tą kapavietę prižiūrėti“, – savo siūlymą motyvuoja seniūnas.
Rajono meras Vaclovas Andrulis tvirtina, jog kaina galėtų būti ir šiek tiek mažesnė – apie 1700 litų. Kaina priklausys ir nuo paklausos.
Už išpirktas nišas gauti pinigai bus panaudojami kolumbariumui plėsti – bus statomos naujos sekcijos.
Urnas laidodavo į žemę
Kelmės kapininkė Diana Šapalaitė sako, jog kasmet Kelmės kapinėse palaidojama po 10–12 urnų su pelenais. Ypač daug urnų parvežama su mirusiųjų užsienyje palaikais. Iki šiol urnos būdavo kasamos į žemę, tiesiog palaidojamos šeimos kapavietėje.
Kolumbariumas, pasak kapininkės, papuošė kapines, ir žmonėms bus patogiau. Atkris duobių kasimas ir kiti įprastinių laidotuvių rūpesčiai.
Be to, Kelmės kapinėse jau baigiasi laidojimo vietoms skirta žemė. Likusio nedidelio sklypo gali užtekti tik dvejiems trejiems metams.
Kol bus išspręsta kapinių plėtimo problema, kolumbariumas padės taupyti ir kapaviečių žemę.
Autorės nuotr.
KOLUMBARIUMAS: Granito plokštėmis puoštas Kelmės kolumbariumas galės priglausti kelių šimtų mirusiųjų pelenus.
DARBAS: „Telšių gelžbetonio“ darbininkai atlieka paskutiniuosius kolumbariumo apdailos ir aplinkos tvarkymo darbus.
TRADICIJA: Kelmės kapininkė Diana Šapalaitė sako, jog šio Kelmės kapinėse dar likusio tuščio žemės ploto gali užtekti tik porai ar trejiems metams. Nors mažesnei daliai lietuvių deginti mirusius ne taip įprasta kaip laidoti žemėje, tačiau jų daugėja. Be to, tai nėra svetima. Tradicija gali būti atėjusi iš pagonybės laikų.
