Kel­mė­je lan­kė­si Iz­rae­lio am­ba­sa­do­rius

Žmo­gus gy­ve­nęs prieš 250 me­tų

Įva­žiuo­jan­čio į Kel­mę am­ba­sa­do­riaus Amir Mai­mo­n lau­kė se­niū­nas Ro­mas At­ko­čai­tis, jis pa­ro­dė se­ną­sias žy­dų ka­pi­nes, esan­čias ša­lia "Drau­gys­tės" par­ko.

"Ra­dau la­bai se­ną pa­mink­li­nį ak­me­nį, – vė­liau įspū­džiais da­li­jo­si A. Mai­mon. – Žmo­gus pa­lai­do­tas prieš 190 me­tų. Va­di­na­si, jis čia gy­ve­no prieš 250 me­tų. Pa­gal žy­dų ka­len­do­rių jis bu­vo pa­lai­do­tas 5599 me­tais. Yra is­to­ri­nių duo­me­nų, jog žy­dai šio­je že­mė­je gy­ve­no jau še­šio­lik­ta­ja­me am­žiu­je."

Ge­rai su­si­pa­ži­nęs su prieš­ka­rio Kel­mės is­to­ri­ja am­ba­sa­do­rius tvir­ti­no, jog 1931 me­tais at­lik­tais su­ra­šy­mo duo­me­ni­mis, iš 55 par­duo­tu­vių, 51 pri­klau­sė žy­dams, iš 33 leng­vo­sios pra­mo­nės ob­jek­tų 31 pri­klau­sė žy­dams. Vei­kė žy­dų mo­kyk­la, bu­vo gra­ži si­na­go­ga su įsta­biais or­na­men­tais.

Kel­mės ra­jo­ną pri­sta­tęs me­ras Vac­lo­vas And­ru­lis pri­mi­nė, jog prieš Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą Kel­mė­je gy­ve­no 3600 žmo­nių, 2000 iš jų bu­vo žy­dai. De­ja, per ka­rą be­veik vi­sa žy­dų bend­ruo­me­nė bu­vo su­nai­kin­ta, o mies­tas su­de­gin­tas.

"Mū­sų už­duo­tis – iš­sau­go­ti at­min­tį. La­bai gra­žu, jog Kel­mė­je ati­deng­tas pa­mink­las Ic­cho­kui Me­rui. Jo gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja at­spin­di vi­sos žy­dų bend­ruo­me­nės is­to­ri­ją. Iki 1972 me­tų Lie­tu­vo­je gy­ve­nęs, čia mo­kyk­lą ir ins­ti­tu­tą bai­gęs ra­šy­to­jas net ir emig­ra­vęs į Iz­rae­lį ra­šė lie­tu­vių kal­ba. Nuo še­šio­lik­to­jo am­žiaus lie­tu­viai ir žy­dai gy­ve­no vie­ni ša­lia ki­tų tai­ko­je ir har­mo­ni­jo­je. Žy­dų pa­var­džių bu­vo ir mies­to ta­ry­bo­je. Į praei­tį rei­kia kreip­tis, nes ji yra pa­grin­das to, ką tu­ri­me šian­dien", – sa­kė A. Mai­mon.

Jis pri­mi­nė, jog Kel­mės pie­ni­nė, da­bar pri­klau­san­ti Vil­kyš­kių pie­ni­nių gru­pei, ga­mi­na ko­še­ri­nius pro­duk­tus, ku­riuos eks­por­tuo­ja į Iz­rae­lį.

Iz­rae­lio ki­no sa­vai­tė

A. Mai­mon siū­lė bend­ra­dar­biau­ti švie­ti­mo ir kul­tū­ros sri­ty­je. Jis at­ve­žė Že­mai­tės vie­ša­jai bib­lio­te­kai Iz­rae­lio ra­šy­to­jų kny­gų, vers­tų iš heb­ra­jų kal­bos.

Be to, pra­šė pri­si­dė­ti prie Iz­rae­lio ki­no sa­vai­tės suor­ga­ni­za­vi­mo ir vie­ši­ni­mo. Bus pa­ro­dy­ti pen­ki jų ša­lies ki­ne­ma­tog­ra­fi­nin­kų su­kur­ti fil­mai su lie­tu­viš­kais su­btit­rais. Jie bus ro­do­mi ne­mo­ka­mai.

Iz­rae­lis yra ir Lie­tu­vo­je ren­gia­mo fes­ti­va­lio "Ki­no pa­va­sa­ris" da­ly­vis bei rė­mė­jas.

Iz­rae­lio dip­lo­ma­tai Lie­tu­vos mo­ki­niams su­da­ro ga­li­my­bę ap­si­lan­ky­ti am­ba­sa­do­je. Dvi gru­pės moks­lei­vių iš įvai­rių Lie­tu­vos mies­tų bu­vo iš­vy­ku­sios į Iz­rae­lį.

Po su­si­ti­ki­mo Sa­vi­val­dy­bė­je A. Mai­mon ap­lan­kė prie­šais J. Grai­čiū­no gim­na­zi­ją esan­čią Ic­cho­ko Me­ro aikš­tę, čia pa­sta­ty­tus pa­mink­li­nį stul­pą I. Me­rui ir tau­to­dai­li­nin­kų su­kur­tą pa­mink­li­nį ak­me­nį jo ro­ma­nui "Ly­gio­sios trun­ka aki­mir­ką".

Po to am­ba­sa­do­rius lan­kė­si J. Grai­čiū­no gim­na­zi­jo­je, ten su­si­ti­ko su mo­ky­to­jais ir mo­ki­niais.