
Naujausios
Karo aviacijos istorija rašoma ir Šiauliuose
Kovo 12 dieną Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos minės įkūrimo 100-metį. Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose vadas pulkininkas leitenantas Antanas Matutis sako, kad bazė, kaip ir visa Lietuvos kariuomenė, šiandien gyvena modernizacija.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Istorijos fragmentai
Dabartinių Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) priešistorė – Aviacijos būrys, įsteigtas 1919 metų sausį pradėtos formuoti Lietuvos kariuomenės Inžinerijos kuopoje. Būrys buvo padidintas iki kuopos ir 1919 metų kovo 12 dieną jos pagrindu sudaryta Aviacijos dalis. Nuo to prasideda Lietuvos karo aviacijos – savarankiškos tarnybos – istorija.
Tą pačią dieną prie Aviacijos dalies buvo įkurta ir Karo aviacijos mokykla.
Karo aviacijos bazės buvo įkurtos Kaune (1919 m.), Zokniuose (1931 m.), Pajuostyje (1938 m.). Oficialiai Šiaulių aerodromas atidarytas 1931 metų birželio 1 dieną, bet aviacinė veikla Zoknių dvaro laukuose vykdyta ir anksčiau.
Tarpukariu Lietuva turėjo savos gamybos lėktuvų: Jurgio Dobkevičiaus DOBI, Antano Gustaičio ANBO.
Aviacijos bazėje Šiauliuose iki šiol naudojamas tarpukario statinys – Antano Gustaičio vardu pavadintas angaras, pastatytas 1936 metais. Vienam iš angarų yra suteiktas ir Jurgio Dobkevičiaus vardas.
Aviacijos bazės transporto lėktuvų peronas yra pavadintas dar vieno garsaus lakūno – Romualdo Marcinkaus – vardu.
Šį vardą peronui pasiūlė NATO oro policijos misiją atlikę britai.
R. Marcinkus 1940 metais įstojo į Prancūzijos kariuomenės oro pajėgas, vėliau į Didžiosios Britanijos Karališkąsias oro pajėgas ir naikintuvu „Hurricane“ fronte vykdė kovinius skrydžius, dalyvavo oro mūšiuose su nacių karo aviacija.
Senosiose Šiaulių kapinėse yra palaidotas Juozas Kumpis, pirmasis ir vienintelis karo lakūnas, 1920 metais žuvęs Nepriklausomybės kovose.
Šiaulių aerodromui tarpukariu vadovavo du vadai, patyrę karo lakūnai: aviacijos pulkininkas leitenantas Leonardas Peseckas ir pulkininkas leitenantas Jonas Liorentas.
1928 metais L. Peseckas išgarsėjo, kai beviltiškoje situacijoje kartu su žvalgu K. Šimkumi, balansuodami ant lėktuvo sparnų, sugebėjo nuplaniruoti ant žemės degantį lėktuvą „Sopwith“.
J. Liorentas 1934 metais su A. Gustaičiu ir R. Marcinkumi lėktuvais ANBO IV apskrido Europą. Skrydžio atstumas buvo apie 10 tūkstančių kilometrų, lakūnai aplankė 12 šalių.
Zokniuose kurį laiką stovėjo legendinis lėktuvas „Lituanica II“, kuriuo Feliksas Vaitkus 1935 metais atliko transatlantinį skrydį. Lietuvą okupavus sovietams, „Lituanica II“ paversta taikiniu ir sunaikinta.
Tarpukario Lietuvos aviacijos ženklų dabar tikimasi surasti ekspedicijose. Pernai Rėkyvos ežere buvo ieškoma 1930 metais avariją patyrusio ir nuskendusio lėktuvo „Letov“ (Šmolik) Š-20L variklio bei kitų dalių. Lėktuvą pilotavusio viršilos Antano Kairaičio žūtį žymi ant ežero kranto esantis akmuo su atminimo lentele.
Antru ekspedicijos etapu numatyta Šiaulių rajone esančiame Šilėnų miške, buvusiame tarpukario aviacijos poligone, ieškoti sovietų sunaikintų „Lituanica II“ ir kitų lietuviškų lėktuvų fragmentų.
Ekspedicijos iniciatorius – KOP vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras Alvydas Tamošiūnas.
1940 metais sovietams okupavus Lietuvą, Lietuvos karo aviacija buvo išformuota. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1992 metų sausio 2 dieną įkurta Aviacijos tarnyba, 1993 metų kovo 1 dieną reorganizuota į KOP.
Kaune yra įsikūrusi KOP vadovybė ir Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba su Oro erdvės ir kontrolės centru, Ginkluotės ir technikos remonto depas ir Aviacijos bazė dislokuoti Šiauliuose, Oro gynybos batalionas – Radviliškyje.
Bazė vystosi
„Šiaulių krašto“ pokalbis – su KOP Aviacijos bazės vadu pulkininku leitenantu Antanu Matučiu.
– Kuo šiandien gyvena KOP ir Aviacijos bazė?
– Modernizacija, kaip ir visa kariuomenė. Viskas juda į priekį, keičiama ginkluotė, radarai. Aviacijos bazė kol kas su technikos keitimu nejuda taip sparčiai, bet pati bazė tikrai vystosi.
Kai kurie tęstiniai projektai jau eina į pabaigą. Kalbu apie Jurgio Dobkevičiaus ir Antano Gustaičio angarų rekonstrukciją, riedėjimo takus, peronus – pirmąją Aviacijos bazės zoną. Statybų darbai buvo baigti prieš Naujus metus, tikėtina, kad kovo pabaigoje-balandžio pradžioje bus oficiali perdavimo ceremonija. Lėšos šiam projektui buvo naudotos ir nacionalinės, ir amerikiečių.
2018 metais turėjo būti baigtas naikintuvų peronų MA-4 praplėtimas, dėl techninių kliūčių, betonavimo įrangos, darbai užsitęsė, bet iki vasaros tikriausiai bus baigti.
Tikimės, kad šiemet startuos viešbutis, trūksta tik įrangos: baldų, virtuvės dalies. Oficialiai pastatas Aviacijos bazei perduotas pernai.
Šiemet prasidėjo pagrindinio kilimo-tūpimo tako tūpimo pagal prietaisus (ILS) sistemos modernizavimas, jis išdėliotas etapais per kelerius metus.
Keičiamos radijo stotys Skrydžių valdymo bokšte, darbai turėtų baigtis kovo mėnesį.
2018 metais prasidėjo krovinių pakavimo aikštelės statybos, bet darbai sustojo: pradėjus kasinėjimo darbus, rasta žmonių palaikų, teko viską stabdyti, nes reikia atlikti archeologinius tyrimus. Žiemos metu darbai nebuvo vykdomi. Tikėtina, kad palaikai – maždaug Antrojo pasaulinio karo laiko.
Aviacijos bazės vystymo planas yra atnaujintas ir pratęstas iki 2030 metų.
– Kiek žmonių tarnauja ir dirba Aviacijos bazėje?
– Per 400, įskaitant civilius ir kariškius.
Nuo 2018 metų pas mus tarnauja šauktiniai, pagrindinė jų buvimo vieta yra Oro gynybos batalionas, bet jie yra Aviacijos bazės sudėtinė dalis. Pagrindinė jų funkcija – apsaugos grandis.
– Ar trūkstate specialistų?
– Sunkumų yra dėl kvalifikuotų aviacijos specialistų. Civilinė aviacija yra ant bangos, mums, kariuomenei, su tuo sudėtinga konkuruoti, ieškome būdų, kaip žmones motyvuoti, pritraukti jaunų specialistų. Šiuo metu gana sudėtinga su techniniu personalu, per praėjusius dvejus metus didelė jų dalis pasitraukė.
Tarp skraidančio personalo yra žmonių, kuriems baigiasi sutartis ir jie jos nebetęsia, išeina. Kita vertus, su tomis pačiomis problemomis gyvena ir nemaža dalis kitų šalių karinių oro pajėgų. Tikiuosi, kad gerėjančios tarnybos sąlygos ir karinė infrastruktūra ateinantį šimtmetį pritrauks reikalingų specialistų.
– Kokia situacija dėl orlaivių, kuo dabar skraidote?
– Kovo pabaigoje baigiasi trijų L-39 nuomos sutartis, ji nebus tęsiama. Planų kažkuo juos pakeisti nėra, liekame su vienu L-39. Jei ateityje šio pajėgumo nebus vystoma, lakūnus perkvalifikuosime.
Sraigtasparniai Mi-8 kol kas tikrai skraidys. Techniškai galėtų skraidyti iki 2026 metų, bet reikalingas kapitalinis remontas, šioje situacijoje tai atlikti nėra paprasta, vertinant sankcijas ir t.t. Yra planai pamažu jų atsisakyti ir pereiti prie vakarietiškos technikos.
Du C-27J „Spartan“ skraido, trečias kol kas dar ruošiamas. Vienas iš skraidančių eis į angarą techniniam aptarnavimui – kai trečiasis turėtų pradėti skraidyti po remonto.
Naujausi pirkiniai – sraigtasparniai „Eurocopter AS365N3+ Dauphin“ – vykdo paieškos ir gelbėjimo užduotis, aplinkos stebėseną. Du sraigtasparniai yra pirkti už kariuomenės pinigus, tad atlieka ir tam tikras kariuomenės užduotis.
Veiklos netrūksta
– Kokias pagrindines užduotis vykdote?
– Mūsų užduotys kol kas nekinta. Paieška ir gelbėjimas yra tiesiogiai deleguota Vyriausybės funkcija taikos metu. Priimame Oro policijos misiją, pernai vasaros laikotarpiu turėjome du kontingentus. Šiemet vasaros periodu irgi, panašu, kad turėsime du.
Veiklos netrūksta: pratybos, praskrendantys kariniai orlaiviai. Tokio masto pratybų, kaip buvo pernai, šiemet nenumatyta, bet mažesnių regione tikrai bus. Vasarą labiau virš jūros, bet tam tikri orlaiviai galbūt bazuosis ir pas mus.
– Praėjusiais metais talkinote nuo gaisrų kentėjusiems latviams ir švedams. Užduotis vykdote ne tik Lietuvoje?
– Sraigtasparnis dalyvavo gesinant gaisrus Latvijoje ir Švedijoje, keitėme įgulas, siuntėme technines komandas atlikti tam tikrus sraigtasparnių aptarnavimo darbus.
Šauniai padirbėjome. Pagalba kaimyninėms šalims yra labai svarbu, nes nežinai, kada ir patiems gali prireikti. Turėjome Kuršių nerijos pavyzdį, kai mums padėjo latvių sraigtasparnis. Draugiškas gestas kaimynams – bendradarbiauti reikia visose srityse.
– NATO oro policijos misija Baltijos šalyse pradėta vykdyti nuo 2004 metų kovo, šiemet misijai sukaks 15 metų. Situacija bazėje per tą laiką kardinaliai pasikeitė?
– Kai atvyko pirmas kontingentas, toje zonoje tebuvo šioks toks peronas, angarų – jokių, pastatas senas, mažiukas, tik pritaikytas naujoms funkcijoms.
Paskui atsirado guminiai angarai, dabar turime stacionarius angarus, naują pastatą.
Pastatytas viešbutis yra orientuotas suteikti gyvenamąsias patalpas oro policiją vykdantiems vienetams. Kiekviena šalis spręs, ar gyventi karinėje teritorijoje, ar mieste.
– Koks jums, kaip vadui, didžiausias iššūkis?
– Statoma ne tik atokiau pakilimo takų, bet vyksta ir su jais susijusi modernizacija, keičiama tam tikra įranga. Išlaikyti sklandų grafiką, veikiančią Aviacijos bazę, kai gyvename statybų aikštelėje, pakankamai sudėtinga, tuo labiau, kad projektai labai glaudžiai susiję vienas su kitu. Vienas vėluojantis projektas daro įtaką kitam.
Takų atidarymas-uždarymas griežtai sudėliotas, ypač, kai žinomas pratybų tvarkaraštis, įtilpti į periodus yra nelengva. Kartais ne dėl rangovų kaltės tenka pristabdyti kai kuriuos projektus.
– Žiemą problema mieste – nenuvalytos gatvės ir šaligatviai, kelininkai išsako įvairiausių pasiteisinimų. Jūs teisintis negalite – kilimo-tūpimo takas privalo visada būti paruoštas?
– Pasiteisinimų mes neturime. Žinoma, yra tam tikros sąlygos, kai fiziškai niekas nebūtų pajėgus: per stiprią pūgą daryk, ką nori.
Mes nekalbame apie nuvalymą-nevalymą: kalbame apie stabdymo koeficiento užtikrinimą.
Žinoma, mes naudojame ne druską, o chemiją, medžiagos brangesnės. Turime pakankamai naują įrangą. Tarnyba budi 24 valandas per parą, jei oro sąlygos nepalankios, poilsio nėra. Galiu pasidžiaugti, kad dėl oro sąlygų ir pakilimo-tūpimo takų būklės nebuvo atšaukta nė viena užduotis.
Vasarą – aviacijos šventė
– Kaip švęsite karo aviacijos 100-metį?
– Lietuvos karo aviacija nėra vien Aviacijos bazė, renginių numatyta visoje Lietuvoje.
Pirmas renginys – kovo 12 dieną Kaune. Sobore bus aukojamos šv. mišios, vyks karių apdovanojimas, koncertas.
Ginkluotės ir remonto depo kariai padarė kryžių, jį kovo 13 dieną statysime Kryžių kalne.
Kovo 14 dieną KOP kariai išvažiuos į piligriminę kelionę. Vyks įvairių KOP vienetų atstovai, iš Aviacijos bazės – apie 20 karių.
Išvykstame iš Kauno į Loretą (Italija) – lankyti Dievo Motinos, kuri yra visų aviatorių globėja. Pakeliui lankysime istorines vietas, susietas su tarpukario lakūnų skrydžiu per visą Europą. Prahos aviacijos muziejuje galbūt rasime Lietuvos karo aviacijos pėdsakų. Pakeliui lankysime ir maldininkams svarbias vietas.
Balandžio 6 dieną Šiauliuose vyks tradicinis bėgimas „Runway Run“, jis labiau orientuotas į 15-ąsias stojimo į NATO metines.
Ir, žinoma, aviacijos šventė. Renginys bus sudarytas iš dviejų dalių. Pirma dalis – tarptautinė konferencija Kaune Baltijos regiono saugumo klausimais. Liepos 27 dieną Šiauliuose vyks šventė „Sakalo sparnai“. Į ją yra pakviesta 18 šalių su orlaiviais, kol kas teigiamas atsakymas gautas iš visų. Tikimės, kad ant žemės turėtume turėti apie 20 orlaivių, neįskaičiuojant nacionalinių.
Skraidymo programa truks apie 4 valandas. Šventės „vinis“ turėtų būti italai „Frecce Tricolore“. Renginys nekomercinis, atviras visiems.
Oro gynybos batalionui rudenį turėtų būti suteiktas vardas. Kol kas išlaikysiu paslaptį, kieno vardu jis bus pavadintas.
Baigiamasis renginys – Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune lapkričio mėnesį bus atidaryta paroda, dedikuota karo aviacijos šimtmečiui.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Pasak Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vado pulkininko leitenanto Antano Matučio, karo aviacijos šimtmečio renginių numatyta visoje Lietuvioje. Liepą Šiauliuose vyks išskirtinis įvykis – aviacijos šventė „Sakalo sparnai“.
Pulkininkas leitenantas Antanas Matutis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazei vadovauja nuo 2017 metų. Karinėse oro pajėgose tarnauti pradėjo 1999 metais – Pirmosios aviacijos bazės Sraigtasparnių eskadrilės lakūnu.
2015 metų birželį Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose galimybes demonstravo pirmasis iš trijų įsigytų sraigtasparnių „Eurocopter“ AS365N3+ „Dauphin“. Antrasis Šiauliuose nusileido tų pačių metų spalį, trečiasis – lapkritį.
2017 metų vasarą Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje vykusiose NATO karinėse oro pratybose „Tobruko palikimas“ dalyvavo ir JAV ilgo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“.
Į Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę ne kartą buvo atvykusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Redakcijos archyvo nuotr.
Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose yra lankęsis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmusenas.