Naujausios
Neramu dėl kapaviečių
Nina pasakoja, kad nerimą penketas Gruzdžių kapinių klevų jai kelia nebe pirmi metai. Nors medžiai, jos teigimu, iš pažiūros atrodo visai neblogai, esą niekas negali žinoti, kas darosi jų viduje ir šaknyse, kurios akivaizdžiai iškilnojusios ne vieną greta esančią kapavietę ir priėjimus.
Moteris nesureikšmina, kad senieji klevai savo milžiniška laja užstoja saulę ant kapo pasodintiems augalams bei kiekvieną rudenį „apdovanoja“ krūva lapų. Jai baisu vieną dieną rasti klevus audros išvartytus su visomis šaknimis ir sudaužytus paminklinius akmenis.
„Lapus galima nurinkti – nieko čia tokio. Bet jeigu vėjas išvartys medžius, kas atlygins nuostolius?“ – svarstė į gimtinės kapines dažnai atvykstanti Nina.
Sako, kad daugiau didelių medžių, kokie yra minėtieji klevai, senosiose Gruzdžių miestelio kapinėse nėra. Prisodinta tik alyvų krūmų, ir jie tikrai nekelia griuvimo grėsmės nei moraline, nei pinigine prasme.
Panašių problemų esą nėra ir šalia senųjų kapinių esančioms naujosioms – tik jų pakraštys apsodintas eglėmis, kurios sulaiko ne tik vėją, bet ir kelio dulkes.
Problemų yra, bet ne Gruzdžių kapinėse
Gruzdžių seniūnijos seniūnė Dovilė Degutienė „Šiaulių kraštui“ apie kapinių klevus pasakė trumpai: „Gali griūti, gali ir negriūti.“
D. Degutienės žodžiais, ne seniūnas nusprendžia, kuriuos medžius reikia rauti, o kuriuos palikti. Juolab kad tie klevai, apie kuriuos kalbama, yra sveiki. Medžių sveikatą greičiausiai patvirtina ir tai, jog jie sėkmingai atlaikė rugpjūčio pabaigoje visą šalį smarkiai nusiaubusią audrą. Anot seniūnės, skirtingai negu Gruzdžių seniūnijos teritorijoje esančiose riboto laidojimo Valdomų kaimo kapinėse ar keliose kitose, kurių medžiai neatsilaikė prieš stiprų vėją, Gruzdžių kapinėse panašių problemų neatsirado.
Seniūnijos darbuotojai, sakė vadovė, neretai, o juo labiau po stichijos siautėjimo nuodugniai apžiūri kapines, reaguoja į gyventojų pranešimus.
Konstatuota, kad šiemet seniūnijoje audros padaryta žala yra kur kas mažesnė, negu buvo padaryta praėjusią vasarą, kuomet medžių išvartyta dešimtimis, o, pavyzdžiui, Saveikių kaime su šaknimis išversti net ne pavieniai medžiai, o visa jų alėja.
Seniūnė paaiškino, kad darbuotojai nuolat apžiūri kapines ir įvertina, kokius darbus čia reikėtų atlikti. Jei pastebima, kad būtina šalinti medžius, apie tai informuojama Šiaulių rajono savivaldybė – ji yra atsakinga, todėl tik ji gali inicijuoti grėsmę keliančių medžių pašalinimą. Tiesa, leidimą Savivaldybė irgi išduoda ne lengva ranka, o medį apžiūrėjus ir jo būklę įvertinus Aplinkos apsaugos skyriaus specialistui.
„Nė vienas saugomas medis nepjaunamas be Savivaldybės leidimo. Tokios praktikos mes netaikome, antraip turėtume atlyginti atstatomąją vertę“, – sakė D. Degutienė.
Informavo, kad seniūnija reguliariai kreipiasi į Savivaldybę ir prašo nupirkti paslaugas aukštiems medžiams apgenėti arba nupjauti. Juolab kad į senąsias miestelio kapines joks bokštelis neįvažiuotų, būtinai reikia aukštalipių pagalbos.
Medžius būtina saugoti
Šiaulių rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Arūnas Čepauskas patikino, kad į kiekvieną seniūnijos ar gyventojo pranešimą apie nugriūti galintį medį, kur jis augtų – kapinėse, prie kelio, kitose viešose teritorijose – yra operatyviai reaguojama. Įvertinama bendra medžio būklė, kamieno stovis, drevės dydis, pasvyrimo laipsnis, kiti kriterijai ir tik tuomet priimamas sprendimas, ką su tuo medžiu daryti.
Jei išvada tokia, kad laukti negalima ir saugotiną medį reikia šalinti, parengiamas projektas, tik tada Savivaldybės vadovas – meras – pasirašo leidimą.
„Kai kurios rajono kapinaitės priklauso kultūros paveldui, todėl atsiradus poreikiui tokiose kapinėse šalinti grėsmę keliančius medžius reikalingas dar ir Kultūros paveldo departamento pritarimas“, – aiškino A. Čepauskas.
Po praūžusios audros pranešimų apie grėsmę keliančius arba išvirtusius medžius rajono Savivaldybė sulaukė ne vieno. Didesnių bėdų atsirado Kuršėnų miesto senosiose kapinėse, kitose rajono vietovėse.
„Medis yra vertybė – privalome dendrologiškai sveikus medžius saugoti. Jei jie netrukdo ir nėra požymių, kad yra nesveiki arba gali griūti, saugoti būtina“, – akcentavo Savivaldybės specialistas.
Vis dėlto nepaneigė, kad stipraus vėjo gūsis gali su šaknimis išversti ir visai sveiką medį.
„Jei medis buvo sveikas, niekas negalėjo numatyti, kad jis virs.“
Tokiu atveju žalą patyręs gyventojas turi teisę su pretenzija dėl tos žalos atlyginimo kreiptis į Savivaldybę, kuri situaciją išnagrinės ir priims sprendimą: atlyginti žalą arba pasiūlyti dėl išieškojimo kreiptis į teismą. Pastaruoju atveju tektų pagrįsti patirtos žalos dydį.
Kitas reikalas, jeigu Savivaldybė anksčiau būtų buvusi informuota apie galimo virtimo pavojų, tačiau į tokį pranešimą nebūtų sureagavusi – čia reikalas jau ne Savivaldybės naudai.
A. Čepauskas neatsiminė atvejo, kad dėl medžio griūties padaryta žala būtų atlyginta, nes, jo patikinimu, visada stengiamasi operatyviai reaguoti.
Paskutinėmis rugpjūčio dienomis šalį nusiaubusi audra grėsminga tapo ne tik kai kurioms šalies kapinėms ir jose augantiems medžiams.
Po audros, rugpjūčio 27 dieną, Šiaulių rajono savivaldybėje surengtas neplaninis pasitarimas, skirtas stichinės audros padariniams aptarti, įvertinti padarinius skirtingose Šiaulių rajono vietovėse bei galimus nuostolius. Pasitarimo dalyviai informavo apie seniūnijose ir jų teritorijose užfiksuotą žalą. Kai kur audra apgadino ir nuplėšė šiferinius pastatų stogus, sutrikdė elektros energijos tiekimą, apgadino saulės elektrinių įrangą. Taip pat fiksuota gatvių tinklų pažeidimų ir nuvirtusių medžių.
