Naujausios
Apsispręsti pastūmėjo ir asmeninė patirtis – skaudi artimojo netektis. Su klientais ekspertė nuo pirmų dienų kalbėjosi remdamasi ne tik draudimo taisyklėmis bei sąlygomis, bet ir realiais pavyzdžiais iš gyvenimo.
„Mane visada labiau traukė ne produkto pardavimai, o galimybė padėti žmogui priimti atsakingą sprendimą dėl savo ir šeimos saugumo“, – sako D. Šileikytė.
Pokalbiai su klientais atskleidžia, kad mitų ir klaidingų įsitikinimų apie gyvybės draudimą visuomenėje vis dar apstu.
„Moku už orą“ – ar tikrai?
Bene dažniausiai Darijai tenka girdėti, kad draudimas – tai lyg pinigų mokėjimas už nieką. Tokiais atvejais ji pasitelkia paprastą kasdienišką palyginimą.
„Automobilį draudžiame ne todėl, kad tikimės avarijos, o kad netikėtas įvykis nesugriautų mūsų finansinių planų. Gyvybės draudimas taip pat pirmiausia yra finansinės rizikos valdymo priemonė“, – aiškina ji.
Ne mažiau paplitęs ir įsitikinimas, esą, įvykus nelaimei, išmoka atkeliauja savaime. Pašnekovė pabrėžia, kad vien turėti gyvybės draudimo sutartį nepakanka. Lygiai taip pat svarbu suprasti, kokie įvykiai pagal ją yra draudžiamieji, kokios galioja išimtys ir kokia apsauga taikoma.
„Geras draudimas prasideda nuo gero kliento informavimo. Žmogus turi žinoti, ką iš tiesų perka“, – įsitikinusi D. Šileikytė.
Kam iš tiesų reikia draudimo apsaugos
Giliai įsišaknijęs mitas, kad gyvybės draudimo reikia tik tiems, kas augina vaikus ar turi paskolų. Ekspertės įsitikinimu, pirmiausia turime savęs paklausti, ar yra artimųjų, priklausomų nuo mūsų pajamų.
Kaip ir kiekvienas gyvybės draudimo konsultantas, Darija yra susidūrusi su ne viena liūdna istorija. Pavyzdžiui, kai klientė pasakoja netekusi vyro ir likusi su dviem mažamečiais vaikais.
Tokiomis akimirkomis ryškėja gyvybės draudimo esmė: rūpinamės ne vien savimi, bet ir tuo, ką paliekame artimiesiems. Nepriklausomai nuo turimų finansinių įsipareigojimų, gyvybės draudimas tampa finansine pagalve, kuri padeda šeimai tvirčiau stotis ant kojų netekus mylimo žmogaus.
D. Šileikytė įsitikinusi, kad gyvybės draudimo apsauga galėtų būti tokia pat savaime suprantama kaip transporto priemonių ar būsto draudimas.
„Manau, kad gyvybės draudimas galėtų būti net privalomas“, – priduria ji.
Gailisi, kad nepradėjo kaupti jaunesni
Jei gyvybės draudimo apsauga tokia svarbi, kada verta pradėti ja rūpintis? Ekspertės atsakymas paprastas – kuo anksčiau. Tik mokyklą baigusiam jaunuoliui galbūt pakanka rizikos draudimo su apsaugomis nuo traumų ir kritinių ligų. Vėliau, atsiradus stabilioms pajamoms, baigus studijas, ateina laikas pagalvoti apie ilgalaikį kaupimą, pavyzdžiui, per investicinį gyvybės draudimą.
Svarbiausia, pabrėžia pašnekovė, yra ne suma, o įprotis. Šią mintį Darija nuolat kartoja ir savo aštuoniolikmečiam broliui.
„Sakau jam: jei šiandien gali atsidėti bent penkis eurus, pradėk nuo jų. Nereikia laukti momento, kai galėsi skirti daugiau, nes kartu su pajamomis dažniausiai auga ir poreikiai“, – šypsosi ji.
Laikas ilgalaikiuose finansiniuose sprendimuose yra didžiausias sąjungininkas. Daugelis klientų, žvelgdami atgal, gailisi vieno – kad nepradėjo kaupti jaunesni.
„Anksčiau ir pati galvodavau, kiek galiu sau leisti išleisti šiandien. Dabar galvoju, kokį pagrindą kuriu ateičiai“, – prisipažįsta D. Šileikytė.
Ne pigiausia, o tinkamiausia
Rinkdamiesi apsaugą, klientai neretai pirmiausia žvelgia į kainą. Ekspertė ragina to nedaryti.
„Pigiausias sprendimas gali pasirodyti pats prasčiausias. Rinktis reikia ne pagal mažiausią kainą, o pagal tai, ko mums iš tiesų reikia“, – sako Darija.
Kartą pasirinkta apsauga taip pat nėra amžina, nes keičiasi šeimos sudėtis, pajamos, būstas, finansiniai įsipareigojimai. Todėl pašnekovė pataria bent kartą per metus peržiūrėti savo draudimą ir įsitikinti, kad jis vis dar atitinka mūsų poreikius.
Visus šiuos patarimus galima apibendrinti į vieną mintį, kurios D. Šileikytė laikosi nuo pat pradžių – nuo aštuoniolikos.
„Gyvybės draudimo apsaugomis reikia pasirūpinti, kai viskas gerai, o ne tada, kai jau ištiko bėda – tuomet dažniausiai būna per vėlu“, – sako Darija.
Užs. Nr. 598308
