
Naujausios
Kaip Lietuva tvarko nuotekas: Kelmėje teks plėsti nuotekų valyklą
Kelmės mieste 86 procentai gyventojų naudojasi centralizuota nuotekų šalinimo sistema. Tačiau į kai kuriuos gyvenamuosius kvartalus nuotekų tinklai dar neatėjo. Europos Komisijos reikalavimu, 98 procentai gyventojų privalės tvarkyti nuotekas centralizuotose sistemose. UAB „Kelmės vanduo“ dalyvavo ne viename geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo infrastruktūros plėtros projekte. Deja, pastaruoju metu nėra galimybės plėsti nuotekų šalinimo tinklų dėl per mažo galingumo nuotekų valymo įrenginių. Reikia lėšų naujiems įrenginiams statyti.
Centralizuota sistema – didelis patogumas
Kelmiškė Kornelija gyvena individualiame name. Tačiau jos gatvėje dar nenutiesti nuotekų tinklai. Moters šeima nuotekas kaupia vadinamojoje nuotekų duobėje. Kadangi duobės išsiurbimas kainuoja per 20 eurų, vieta duobėje taupoma. Šeima dažniausiai naudojasi lauko tualetu. Tik per šalčius naudoja vidaus tualetą. Panašiai elgiasi ir ponios Kornelijos kaimynai. Jų gatvėje ir visame kvartale lauko tualetai – dar ne atgyvena. Kornelija turi meno dirbtuves miesto centre, turi ir dar vieną nuomojamą namą. Gatvėse, kur yra šie pastatai, įrengti nuotekų tinklai. Moteris sako, jog tai didelis patogumas. Galima netaupant naudotis dušu, tualetu ir kitais patogumais. Kaina už vandenį ir nuotekų tvarkymą prieinama – 2,17 euro už kubinį metrą.
Tame pačiame Dvaro gatvės mikrorajone gyvenanti Onutė tvirtina neturinti nei dušo, nei vidaus tualeto. Iki jos namų neatėjo tinklai. Lauko tualeto duobę ištraukia porą kartų per metus – pavasarį ir rudenį.
Tuo tarpu Rudupio gatvės gyventojai džiaugiasi neperseniausiai nutiestais vandentiekio ir nuotekų tinklais. Nereikia baimintis, kad duobė vieną dieną persipildys ir bėgs per viršų. Ir nereikia brangiai mokėti už duobės išsiurbimą.
Teks plėsti valyklą
Geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo paslaugą Kelmės rajone teikia UAB „Kelmės vanduo“. Jos direktorius Bronius Paliulis informavo, jog Kelmės mieste 80 procentų gyventojų naudojasi centralizuotai tiekiamu vandeniu ir 86 procentai centralizuota nuotekų šalinimo sistema. Keli procentai kelmiškių savo sodybose turi individualius valymo įrenginius, apie 10 procentų dar naudojasi vadinamosiomid išsėmimo duobėmis. Minėta įmonė teikia tų duobių išsiurbimo paslaugą ir turi 4 tokią paslaugą galinčius suteikti automobilius. Už vieną 3,75 kubinio metro talpos automobilio atvykimą ir duobės išsiurbimą klientas moka 19 eurų. Tačiau sąžiningai išsėmimo duobes prižiūrintys gyventojai kartais paslaugą perka po du kartus per mėnesį. Taigi, nuotekų tvarkymas kainuoja gana brangiai, todėl vis daugiau gyventojų jungiasi prie centralizuotos sistemos, jeigu tik yra galimybė.
B. Paliulis pasakoja, jog vykdant paskutiniuosius vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektus daugelyje gatvių gyventojai prie centralizuotų tinklų prisijungė šimtu procentų. Kelmiškiai suvokia, jog centralizuotas nuotekų tvarkymas yra draugiškesnis aplinkai ir patogesnis būdas jiems patiems.
Todėl daugelis Dvaro ir dar kelių kvartalų gyventojų laukia, kol nuotekų tinklai bus atvesti ir iki jų gyvenamųjų namų.
Pastaruoju metu plėtrą trukdo per mažas Kelmės miesto nuotekų valymo įrenginių galingumas. Reikėtų statyti naujus, gerokai galingesnius įrenginius, po to prie centralizuotų tinklų prijungti likusią miesto dalį. Planuojama siekti lėšų šiam projektui įgyvendinti.
Už neprisijungimą gresia baudos
Tačiau, pasak B. Paliulio, dar pasitaiko, jog vyresnio amžiaus žmonės nenori mokėti nei už geriamąjį vandenį, nei už nuotekas. Vandens nemokamai jie pasisemia iš šulinio, o lauko tualetą išvalo patys.
Bendrovės tinklapyje gyventojai informuojama, jog pagal Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įatatymą, vengiantiems prisijungti bus taikomos finansinės sankcijos. Tai daroma tam, kad kuo mažiau terštume aplinką.
Pasak aplinkosaugininkų, šiandien nuotekos chemiškai yra užterštos dar labiau nei anksčiau dėl buityje naudojamos chemijos – įvairių skalbiklių, dezinfekavimo priemonių, baliklių. Dėl didesnės šių medžiagų koncentracijos, užželia ir uždumblėja vandens telkiniai, sumažėja deguonies kiekis vandenyje, todėl ima dusti žuvys. Neišvalytose nuotekose gausu fosforo ir azoto, kuris skatina vandens telkinių žydėjimą.
Kelmės rajono savivaldybės sudarytos komisijos neretai tikrina, kaip tvarkomos nuotekos miesto individualiose sodybose. Už nuotekų išleidimą į aplinką, kai pažeidžiami tai numatantys dokumentai, tenka sumokėti baudą nuo 60 eurų iki 3000 eurų.
Griežtins įstatymą
Dėl netinkamo Miestų nuotekų direktyvos įgyvendinimo Europos Komisija prieš Lietuvą yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Ji pradėta dėl to, kad Kėdainių aglomeracijos nuotekos nėra išvalomos iki nustatytų reikalavimų. Be to, nepasiekta, jog 58-iose aglomeracijose, tarp jų ir Kelmėje, ne mažiau kaip 98 procentai nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai. Pasirodo, kad ir 2 procentai individualiai tvarkomų nuotekų neatitinka joms keliamų reikalavimų.
Birželį Aplinkos ministerijos specialistai buvo susitikę su Europos Komisijos atstovais ir jiems pristatė veiksmų planą, kaip ketinama spręsti susidariusią situaciją. Artimiausiu metu bus pradėta Kėdainių nuotekų valyklos rekonstrukcija. Aplinkos ministerija rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas. Vienas iš esminių pokyčių – teritorijose, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkstančiai žmonių, privalės veikti centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, prie kurių per 9 mėnesius privaloma tvarka turės prisijungti visi aplinkiniai gyventojai. Taip pat bus ieškoma būdų, kaip gyventojams supaprastinti ir atpiginti prisijungimo kaštus.
Tuo tarpu individualiai tvarkyti nuotekas bus galima tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai tiesti centralizuotus tinklus neapsimoka finansiškai. Individualiai nuotekas tvarkantys gyventojai privalės naudoti tik sandarius kaupimo rezervuarus, iš kurių nuotekos bus išvežamos ir išvalomos aglomeracijos valymo įrenginiuose. Naujai įrengiami individualūs nuotekų valymo įrenginiai iš nuotekų papildomai šalins azoto ir fosforo junginius, kurie kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai.
Iki 2019 metų Lietuvoje ketinama sukurti ir individualių nuotekų tvarkymo registrą, kuriame būtų kaupiama ir saugoma informacija apie tokių nuotekų tvarkymo vietą, naudojamus įrenginius ir būdus.
Lietuvai neįvykdžius Europos Komisijos reikalavimų, ši privalės kreiptis į Europos Teisingumo teismą.
R. Musneckienės nuotr.
Užs. Nr. 356041