Kaip ir kas dirbama Šiaulių mero „kontoroje“?

Redakcijos archyvo nuotr.
Šiaulių merui Artūrui Visockui atrodo nekorektiška net klausti, kas kontroliuoja, kad Tarybos ir mero sekretoriato darbuotojai darbo metu neužsiimtų asmeniniais reikalais, o dirbtų.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovas atsiuntė redakcijai anoniminį laišką. Jį taip pat persiuntė Savivaldybės administracijos direktoriui Antanui Bartuliui, merui Artūrui Visockui ir Kontrolės komitetui. Laiške skundžiamasi Administracijoje išaugusiu darbo krūviu, tuo tarpu, kad kai kurie Tarybos ir mero sekretoriato darbuotojai darbe matomi retai, o dėl gerokai sumažėjusių Tarybos sprendimų srauto ir darbo turi kur kas mažiau. Darbo metu esą spėja ir po parduotuves pasivaikščioti, ir po Ameriką pakeliauti.

Neteisybė ir nelygybė?

„Jau nebeįmanoma kentėti neteisybės ir nelygybės Savivaldybėje, nes vieniems darbuotojams yra sudaromos išskirtinės sąlygos, o kiti turi dirbti nepakeldami galvos. Mero ir Tarybos sekretoriatas (Administracijoje dar vadinamas „mero vištide“) dirba, kaip nori ir kada nori, sudaromos išskirtinės sąlygos dirbti net gyvenant Islandijoje“, – rašoma laiške.

Jame dėstoma, kad Sekretoriato darbuotojai – mero patarėjai ir padėjėjai, specialistai – darbo metu nebūna savo darbo vietose, neva tvarkosi asmeninius reikalus. Tarybos sekretorių Arną Ilgauską esą darbe išvis rasti sudėtinga.

Tarybos sprendimų projektus rengia Administracijos darbuotojai, todėl daugeliui kyla klausimas, ką veikia Sekretoriato darbuotojai?

„Tuo tarpu Administracijos darbuotojai, kurie pavaldūs direktoriui, dirba nepakeldami galvos dėl nenormalaus krūvio, nes trūksta personalo, o raštų, įvairių problemų, užduočių, biurokratinių reikalavimų vis daugėja ir daugėja“, – skundėsi Savivaldybės darbuotojas.

Tos pačios darbuotojos ir Administracijoje, ir Sekretoriate

Tarybos ir mero sekretoriate dirba 9 darbuotojai: Tarybos sekretorius Arnas Ilgauskas, mero patarėjai Viktorija Dildaitė, Virginija Mickavičienė ir Vincas Urbonavičius; mero padėjėjos Vita Kušleikienė, Alaina Štreimikytė; dvi vyriausiosios specialistės ir viena vyresnioji specialistė. Mero patarėjai ir padėjėjai yra politinio pasitikėjimo pareigūnai, kuriuos į darbą priima meras savo nuožiūra be jokių konkursų ir dirba jie mero kadencijos laikotarpiu.

Savivaldybės interneto svetainėje skelbiama, kad mero patarėjo atlyginimo vidurkis, neatskaičius mokesčių, siekia 3 350 eurų, o padėjėjo – 1 888 eurus.

Sekretoriatui keliami trys uždaviniai: padėti posėdžių sekretoriui įgyvendinti Vietos savivaldos įstatyme nustatytas funkcijas, padėti Savivaldybės tarybai, komitetams, komisijoms, merui ir jo pavaduotojams įgyvendinti įstatymo nuostatas, nagrinėti Savivaldybės tarybos sprendimų projektus ir rengti išvadas dėl jų.

Įdomu tai, kad trys specialistės yra įrašytos dviejų struktūrų sudėtyje: Savivaldybės administracijoje bei Tarybos ir mero sekretoriate. Jos yra tiesiogiai pavaldžios Tarybos sekretoriui ir per jį atskaitingos Administracijos direktoriui.

Panašu, kad dėl to painiojasi ir Administracijos direktorius Antanas Bartulis. Jis aiškino, kad specialistės yra Administracijoje, tačiau funkciškai jos yra Sekretoriate pas merą ir užduotis joms duoda ten.

Kiekvienų metų pradžioje yra vertinama Administracijos tarnautojų praėjusių metų veikla. Jų veiklą vertina tiesioginis vadovas, kuris yra Administracijos sudėtyje. Kas vertins minėtų specialisčių veiklą, direktorius paaiškinti negalėjo, nes Tarybos sekretorius nėra Administracijos darbuotojas.

Meras: aiškintis – nekorektiška

Pasiteiravus Savivaldybėje, kas iš Sekretoriato darbuotojų gali dirbti nuotoliniu būdu ir tai yra įforminta mero potvarkiu, gavome atsakymą, kad iš namų gali dirbti visi mero politinio pasitikėjimo tarnautojai pagal žodinį susitarimą su meru.

Nuo 2024 metų sausio 1 dienos Tarybos posėdžių sekretoriaus pareigas eina A. Ilgauskas. Dalį laiko jis dirba tiesiogiai ir dalį – nuotoliniu būdu, vertinant konkrečią situaciją. Tai esą aptarta šalių žodiniu susitarimu.

Tad visai nenuostabu, kad sekretoriato darbuotojų darbo metu nepavyksta rasti jų darbo vietoje. Teko matyti mero padėjėją V. Kušleikienę darbo metu keliaujančią į parduotuvę. V. Lebedis paaiškino, kad į gerai apmokamą mero padėjėjo darbą „įeina ir reprezentacijai ar priėmimams skirtų prekių įsigijimas“. Nors iš 16 Tarybos ir mero sekretoriato nuostatuose išvardytų šio darinio funkcijų nė žodžiu nužsimenama apie reprezentaciją.

Paklausus, kas kontroliuoja, kad mero patarėjos ir padėjėjos darbo metu būtų darbo vietoje, o ne grožio salonuose ar parduotuvėse, sulaukėme atsakymo: „Šis klausimas, mero nuomone, yra nekorektiškas.“

Pasiteiravus, ar meras skiria priedus savo politinio pasitikėjimo pareigūnams, viešųjų ryšių koordinatorius V. Lebedis atsakė, kad šiuo metu meras yra paskyręs 30 procentų priemoką vienam mero patarėjui už papildomų darbų atlikimą (atstovavimą bylose) nuo šių metų pradžios iki kovo 1 dienos.

Pastaruoju metu metu klausimų Tarybos posėdžiuose sumažėjo kelis kartus. Akivaizdu, kad mero politinio pasitikėjimo tarnautojai turi kur kas daugiau laisvesnio laiko.

Anksčiau Administracijos direktoriaus pavaduotojų darbotvarkės būdavo skelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje. Pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui, direktoriaus pavaduotojų etatų nebeliko. Meras A. Visockas ne kartą buvo paaiškinęs, kad mero patarėjai V. Dildaitė ir V. Urbonavičius atlieka šias funkcijas, tačiau jų darbotvarkės neskelbiamos, mažai kas žino, kuo jie užsiima.

V. Lebedis paaiškino, kad mero patarėjai V. Dildaitė ir V. Urbonavičius konsultuoja merą Savivaldybės, Savivaldybės administracijos veiklos tobulinimo klausimais, kaupia informaciją, analizuoja ir pataria merui pareigybės aprašymuose priskirtose Administracijos veiklos srityse. Pagal Įstaigų interneto svetainių reikalavimus, skelbiamos tik įstaigos vadovo ir jo pavaduotojų darbotvarkės, tad, ką veikia tas funkcijas atliekantys mero patarėjai, visuomenei žinoti nebūtina.

Sekretoriato gali ir nelikti

Paties struktūrinio padalinio – Tarybos ir mero sekretoriato – gali ir nelikti. Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskritims Rimvydas Pilibaitis atsiuntė Savivaldybei teikimą, kuriame siūlė panaikinti Tarybos ir mero sekretoriatą, nes tokio padalinio nenumato pakeistas Vietos savivaldos įstatymas.

Su tuo meras ir jo komanda sutikti nenori. Kadangi į Vyriausybės atstovo rekomendacijas niekas nesureagavo, jis pateikė skundą Administraciniam teismui. Kovo pabaigoje bus skelbiamas teismo sprendimas.

Sekretoriato panaikinimas mero patarėjų ir padėjėjų situacijos iš esmės nekeistų, tik jie būtų tiesiogiai pavaldūs merui, o ne A. Ilgauskui, tačiau pastarasis nebeturėtų kam vadovauti.

Vicemeras keliavo po Ameriką

Vicemeras Justinas Švėgžda pamėgo keliones po Ameriką. Balandžio mėnesį, vos pradėjęs dirbti vicemeru, po mažiau nei poros savaičių iškeliavo į Jungtines Amerikos Valstijas.

Pirmadienį vicemeras atsirado darbe jau po antros kelionės po Ameriką per metus. Skirtumas tik toks, kad šį kartą jam vojažas po „svajonių šalį“ nieko nekainavo.

Sausio 20 – vasario 11 dienomis J. Švėgžda buvo išvykęs į stažuotę JAV asmeniniu šios šalies ambasados Lietuvoje kvietimu. Visas kelionės išlaidas esą dengė JAV valstybės departamentas.

J. Švėgžda informavo, kad komandiruotės programos pavadinimas yra International Visitor Leadership Program (IVLP) ir ji yra laikoma pačia prestižiškiausia profesinių mainų programa JAV.

Vicemeras akcentavo, kad patekti į tokią stažuotę galima tik sulaukus ambasadoriaus Lietuvoje rekomendacijų ir kvietimo.

Nors vicemeras socialiniuose tinkluose daugiausia skelbdavo pramogines nuotraukas – kaip lankosi krepšinio varžybose, turistiniuose objektuose, tikino, kad stažuotė buvo labai naudinga.

Kokia jos nauda Šiauliams?

„Naudą matau labai plačią. Pirmiausia, tris savaites praleidau su 16 jaunų Europos lyderių iš 14 skirtingų šalių, o absoliuti dauguma iš jų yra būtent municipalinio lygmens politikai (merai, administracijų direktoriai, vicemerai), tad šios partnerystės yra ypač svarbios planuojantis ateities Europos Sąjungos projektus, kai, teikiant paraiškas, yra prašoma daugiau nei vienos valstybės dalyvavimo“, – aiškino J. Švėgžda.

Jis pabrėžė, kad pasibaigus programai jos dalyviai turės galimybę gauti dar 5 000 dolerių paramą vienam projektui savo atstovaujamose valstybėse įgyvendinti, tad šio pobūdžio paraišką vicemeras būtinai pateiks.

Laiške keliamų problemų neanalizuos

Kol Savivaldybės mero politinio pasitikėjimo tarnautojai patogiai dirba „pagal žodinį susitarimą“, Savivaldybės administracijos darbuotojai skundžiasi itin dideliu darbo krūviu. Praėjusiais metais iš Administracijos išėjo 29 darbuotojai, šįmet – dar du.

Administracijoje iš maždaug 270 darbuotojų teisę dirbti nuotoliniu būdu turi 17 ir tai tik dėl konkrečios priežasties – dėl pasireiškusių viršutinių kvėpavimo takų ligos simptomų. Dirbti nuotoliu jie gali 5 darbo dienas.

Administracijos direktorius Antanas Bartulis neneigė, kad darbuotojams, atsižvelgiant į jų darbo pobūdį, darbo krūvis auga. Kaip pavyzdį pateikė Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrių. Šįmet skiriant kompensacijas vėl atliekamas turto vertinimas, tad darbo gerokai padaugėjo. Gelbėjo tai, kad dar pernai miesto Taryba šiam skyriui patvirtino du papildomus etatus.

A. Bartulis įvardijo dar vieną augantį „popierinio“ darbo šaltinį – ministerijas, kurios nuolat siunčia savivaldybėms raštus.

„Jūs net neįsivaizduojate, kokį krūvį mes turime ministerijų prašymų, informacijų, ataskaitų, teisės aktų pasiūlymų teikimo ir kito. Tai nėra tiesioginės Savivaldybės funkcijos. (...) Gyventojų aptarnavimą mes suprantame. Jie yra mūsų gyventojai, kiek jie nori, tiek ir rašo. Bet ministerijos... Mes darome darbą, kuris sekina žmogiškuosius išteklius, bet iš jo naudos nėra daug“, – komentavo Administracijos vadovas.

Jis sakė, kad gautame anoniminiame laiške įvardytų problemų neanalizuos, nes nėra kam pateikti atsakymą.

Šią savaitę laiško turinį ketina svarstyti Kontrolės komitetas.