Naujausios
Jurakalnio take – liaudies melodijos
Netoli Papilės (Akmenės r.) esančiame Jurakalnyje šalia Ventos upės nauju geologiniu – pažintiniu taku dainuodami vaikščiojo apie dvidešimt dainininkų iš Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus folkloro ansamblio „Margulis“.
Kolektyvą pakvietė Ventos regioninis parkas, surengęs kultūrinio paveldo objekto naujų įrenginių pristatymą.
Medinis takas nutiestas iškirtus medžius ir atvašynus, o vietoj to suformuoti nauji želdiniai. Nuo apžvalgos bokštelio atsiveria vaizdas į Ventos slėnį, jo terasas.
Pasak Ventos regioninio parko direktoriaus Andriaus Almanio, Jurakalnio atodangą labai lengva tyrinėti geologams. Statūs griovos šlaitai nuolat griūva, nesuspėja apaugti augmenija, kuri juos sutvirtintų. Todėl griovos kairiajame šlaite lengviausia pasiekti milijonų metų senumo geologinio periodo sluoksnius.
Prie Papilės esančios atodangos yra seniausiai Lietuvoje tiriamas geologijos objektas. Pirmasis buvo Dionizas Poška, kuris pačioje XIX amžiaus pradžioje aptiko Ventos upės slėnio vietose suakmenėjusių senovės gyvių, o šiuo metu jų gali rasti ir keliautojai.
„Šiaulių krašto“ inf.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
TAKAS: Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus folkloro ansamblio „Margulis“ nariai grožėjosi ir dainavo, vaikščiodami Jurakalnio geologiniu – pažintiniu taku.
