Naujausios
Jėzuitai nori dvaro
Į milijonais litų renovuotą Pagryžuvio dvarą Kelmės rajone nusitaikė Lietuvos jėzuitų provincija. Dvare dabar gyvena Aukštelkės pensionato globotiniai. Jėzuitai reikalauja grąžinti iki 1940 metų jų valdytą turtą ir kaltina valstybės institucijas vilkinant grąžinimą.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Pastatus norėtų atgauti po mėnesio
Lietuvos jėzuitų provincija pateikė skundą Šiaulių apskrities administraciniam teismui „Dėl vilkinimo atlikti veiksmus bei įpareigojimo atkurti nuosavybės teises tradicinei religinei bendruomenei“. Jėzuitai nori susigrąžinti Pagryžuvio dvarą ir jam priklausančius pastatus. Teismo prašo įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl nuosavybės atkūrimo.
Jėzuitai tvirtina, jog šiuo metu išlikęs 132,15 kvadratinių metrų gyvenamasis namas, 1570,52 kvadratinio metro centrinis dvaro pastatas ir 291,26 kvadratinio metro sandėlis yra jų turtas, valdytas iki 1940 metų, ir religinei bendruomenei turėtų būti grąžintas natūra.
Šiaulių apskrities viršininko administraciją ir Sveikatos ministeriją jėzuitai kaltina vilkinus nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Jų bendrija pirmąjį prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikusi dar 1990 metais Aukščiausiajai Tarybai. Tačiau per septyniolika metų taip ir nepavykę atgauti savo turto. Valdžios institucijos tvirtinusios, jog neužtenka duomenų, įrodančių, jog Pagryžuvio dvaras tikrai priklausė Jėzuitų bendrijai, tad siūliusios kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
2006 metais, kai į Pagryžuvio dvaro pastatus, jau buvo investuota per milijoną litų, Jėzuitų bendrija kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą. Remdamasis liudytojų parodymais, istorine medžiaga ir publikacijomis spaudoje tais pačiais metais spalio 2-ąją teismas nustatė, jog dvaro pastatai iki 1940 metų tikrai priklausė Jėzuitų bendrijai. Kai kurių šaltinių teigimu, Pagryžuvyje 1929 metais buvo įkurtas Jėzuitų vienuolių naujokynas. Bendrijai priklausė 1886 metais statytas dvaras, ir dar vienas pastatas bei 1929 metais statytas gyvenamasis namas. 1940 metais šis turtas buvo nusavintas.
Jėzuitai tikisi palankaus teismo sprendimo ir norėtų atgauti pastatus praėjus ne ilgiau kaip mėnesiui po teismo sprendimo priėmimo.
Investuoti valstybės milijonai
Jėzuitų bendrija, keliolika metų nesugebėjusi kreiptis į teismą ir įrodyti savo teisių į Pagryžuvio dvarą, tai padarė tik po to, kai į pastatus buvo investuoti valstybės milijonai.
Ilgą laiką Pagryžuvio dvaro pastate veikė Tuberkuliozės ligoninė. Keletą metų ji buvo remontuojama — čia rengtasi įkurti priverstinio tuberkulioze sergančių žmonių gydymo įstaigą. Tačiau vėliau šios minties atsisakyta. Pastatai perduoti Šiaulių plaučių ligų ir tuberkuliozės ligoninei. Ši savo filialo Pagryžuvyje nesteigė. Tuomet sklandė kalbos, jog renovuotų pastatų gviešiasi koks nors valdininkas ar jo proteguojamas verslininkas.
Iš tikrųjų įvykiai klostėsi jėzuitų vienuoliams palankia linkme. Kol pastatai priklausė sveikatos priežiūros įstaigai, religinė bendrija jų negalėjo susigrąžinti natūra.
Kai apskrities valdžia nusprendė Pagryžuvyje įkurti Aukštelkės pensionato filialą — kaip globos įstaigą, nes labai trūko vietų žmonėms su psichine negalia, pastatai prarado neliečiamybę. Tačiau jie ir toliau buvo renovuojami ir pritaikomi žmonėms su psichine negalia. Dabar čia gyvena 50 globotinių. Keletas vietinių gyventojų turi darbo.
Šiaulių apskrities viršininko administracijos Turto valdymo ir investicijų skyriaus vedėjas Adolfas Klenauskis „Šiaulių kraštui“ teigė, jog 2002 — 2006 metais į Pagryžuvio dvaro pastatus valstybė investavo apie 1,3 milijono litų. Dabar parengti dar trys investiciniai projektai. Už 410 tūkstančių litų ketinama atnaujinti skalbyklą ir pirtį, už 509 tūkstančius — įrengti konteinerinę katilinę ir atnaujinti šilumos trąsas, už 807 tūkstančius litų suremontuoti stogus. Iš viso į buvusį vienuolyną investuota 1,726 milijono litų. Jeigu pastatus grąžintų Jėzuitų bendrijai, ši turėtų kompensuoti visas valstybės išlaidas.
Pavėlavo devyneriais metais
Šiaulių apskrities viršininkas Alvydas Šedžius ir jo kolega Adolfas Klenauskis tvirtina, jog Jėzuitų religinė bendrija pavėlavo devyneriais metais.
Nuosavybės atkūrimo religinėms bendrijoms klausimus reguliuoja Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymas. Remiantis šiuo įstatymu, paskutinis terminas paduoti prašymus atkurti religinių bendrijų nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą baigėsi prieš devynerius metus.
Pirmąjį prašymą grąžinti Pagryžuvio kaime esančius pastatus Jėzuitų provincijolas Aldonas Gudaitis pateikė laiku, 1996 metais, Sveikatos apsaugos ministerijai. Tačiau drauge su prašymu nepateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Šiuos dokumentus buvo galima pateikti per metus nuo prašymo padavimo dienos — iki 1997 metų kovo 28 dienos. Pateikė tik 2006-ųjų pabaigoje.
Be to, Sveikatos ministerija, perduodama turtą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, nepateikusi jokių dokumentų apie kitus pretendentus į šį turtą.
Šiaulių apskrities viršininko administracija, patraukta į teismą kaip atsakovė, tvirtina negalinti atstovauti, nes turtas priklauso ministerijai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius Rimantas Kairelis tvirtina, jog ministerija neprieštarauja, kad nuosavybės teisės į Pagryžuvio pastatų kompleksą būtų atkurtos, tačiau siekia geriausio sprendimo. Protingiausia iš Jėzuitų bendrijos išpirkti turtą, nes pastatų grąžinimas natūra pakenktų paties pažeidžiamiausio visuomenės sluoksnio interesams. Nebūtų kur iškeldinti pusės šimto psichinę negalią turinčių žmonių. Kelmės krašte tai vienintelė tokio pobūdžio įstaiga. Sukurti naują socialinių paslaugų infrastruktūrą vėl reikėtų daug lėšų.
Ministerijos atstovas prašo jėzuitų skundą atmesti, o bylą nagrinėti ministerijos atstovams nedalyvaujant.
citata: „ Į buvusį vienuolyną investuota 1 milijonas 726 tūkstančiai litų.
DVARAS: Vos renovavus pastatus, Jėzuitų bendrija teisme įrodė, kad pastatai priklauso jai.
GLOBOTINIAI: Jeigu pastatai natūra būtų grąžinti religinei bendrijai, Aukštelkės pensionato Pagryžuvio filialo globotiniai neturėtų kur eiti.
Autorės nuotr.
